Dirbtinio intelekto vertimo įrankiai pakeitė tai, kaip įmonės užsako vertimus. Vis daugiau užsakovų tekstą pirmiausia išverčia patys, o specialistui siunčia jį peržiūrėti. Toks modelis gali sutaupyti laiko, tačiau tik tada, kai aiškiai susitariama, ką peržiūra apima ir kada vis dėlto reikia versti iš naujo.
Kas pasikeitė per kelerius metus
Dar neseniai mašininis vertimas buvo naudojamas daugiausia norint suprasti, apie ką kalbama užsienio tekste. Dabar kalbos modeliai rašo sklandžiai, gramatiškai tvarkingai ir dažnai įtikinamai. Tai pakeitė užsakovų lūkesčius: atrodo, kad vertimas jau beveik paruoštas, belieka jį „pagražinti“.
Vertimų įmonės šį pokytį jaučia kasdien. Dalis užklausų dabar ateina ne su originalu, o su originalu ir jau sugeneruotu vertimu. Šis darbas vadinamas mašininio vertimo redagavimu, angliškai post-editing. Tai atskira paslauga, turinti savo taisykles ir standartą. Tarptautinis standartas ISO 18587 aprašo, kaip turi būti atliekamas pilnas mašininio vertimo redagavimas, kad rezultatas atitiktų žmogaus vertimo kokybę. Šiuo atveju Lighthouse vertimo paslaugos ir panašios paslaugos skiriasi ne tik kaina, bet ir tuo, kiek atsakomybės už galutinį tekstą prisiima specialistas.
Pokytis jaučiamas ir kitaip. Užsakovai tikisi trumpesnių terminų, nes mano, kad didžiąją darbo dalį jau atliko įrankis. Kartais tai tiesa, tačiau ne visada. Specialistui vis tiek reikia perskaityti originalą, suprasti kontekstą ir patikrinti kiekvieną sakinį. Sutaupomas laikas priklauso ne nuo to, ar tekstas išverstas mašina, o nuo to, kaip gerai jis išverstas.
Kodėl sklandus tekstas nebūtinai teisingas
Pagrindinė kalbos modelių savybė yra sklandumas. Tai ir didžiausias pavojus. Senesnės sistemos klysdavo akivaizdžiai, ir klaidą buvo lengva pastebėti. Šiuolaikinis įrankis gali parašyti gražų sakinį, kuris reiškia ką kita nei originalas. Jis gali praleisti neiginį, sukeisti skaičius, parinkti terminą, kuris skamba tinkamai, bet toje srityje reiškia kitą dalyką.
Teisiniuose, medicininiuose ir techniniuose tekstuose tokia klaida gali turėti rimtų pasekmių. Rinkodaros tekstuose ji dažniau pasireiškia kaip netinkamas tonas ar kultūriškai keista frazė, kuri vietiniam skaitytojui iškart parodo, kad tekstas verstas.
Yra ir subtilesnė problema. Kalbos modeliai linkę rinktis dažniausias, labiausiai tikėtinas formuluotes. Todėl tekstas tampa vienodas, be aiškaus balso. Rinkodaros tekstuose tai reiškia, kad prekės ženklas praranda savitumą, o teisiniuose tekstuose kartais pakeičiama tiksli, bet retesnė formuluotė įprastesne, kuri reiškia ne visai tą patį.
Ką keičia tai, kad redaguojama, o ne verčiama
Redaguojant mašininį vertimą, specialistas lygina jį su originalu sakinys po sakinio. Tai reikalauja tų pačių kalbinių žinių kaip ir vertimas, bet kitokio darbo būdo. Kai mašininis vertimas geras, darbas eina greitai. Kai jis prastas, redaguoti ilgiau nei versti iš naujo, nes kiekvieną sakinį tenka perrašyti, o kartu atsikratyti mašinos pasiūlytų formuluočių įtakos.
Todėl atsakingas specialistas pirmiausia įvertina mašininio vertimo kokybę ir tik tada pasako, ar redagavimas apsimoka. Kartais sąžiningas atsakymas būna toks: šį tekstą greičiau ir pigiau išversti iš naujo.
Redagavimas būna dviejų lygių. Lengvas redagavimas skirtas tik tam, kad tekstas būtų suprantamas ir be esminių klaidų. Jis tinka vidiniam naudojimui. Pilnas redagavimas siekia, kad tekstas būtų toks pat geras kaip žmogaus vertimas, su tinkamu stiliumi ir terminija. Užsakant verta aiškiai pasakyti, kurio lygio reikia.
Duomenų klausimas, apie kurį pamirštama
Dar vienas aspektas yra konfidencialumas. Nemokami internetiniai įrankiai ne visada garantuoja, kad įkelti tekstai nebus saugomi ar naudojami. Jei verčiamos sutartys, asmens duomenys ar komercinė informacija, įmonė turi įvertinti, ar tokio teksto įkėlimas į viešą įrankį atitinka jos duomenų apsaugos įsipareigojimus. Tai susiję ir su BDAR reikalavimais, kai tekstuose yra asmens duomenų.
Vertimų įmonės, naudojančios mašininį vertimą, paprastai dirba su įrankiais, kurių sąlygos leidžia kontroliuoti duomenis. Tai verta pasitikslinti prieš užsakant, ypač jei tekstuose yra klientų ar darbuotojų duomenų.
Ką tai reiškia užsakovui
Pirma, prieš siunčiant jau išverstą tekstą verta pasakyti, kaip jis buvo išverstas ir kam jis skirtas. Vidiniam naudojimui pakanka lengvesnio redagavimo, viešam skelbimui ar teisiniam naudojimui reikia pilno.
Antra, verta tikėtis, kad specialistas gali pasiūlyti versti iš naujo. Tai ne bandymas uždirbti daugiau ir ne nepasitikėjimas jūsų pastangomis, o įvertinimas, kuris kelias greitesnis ir patikimesnis.
Trečia, svarbu suprasti, kas atsako už galutinį tekstą. Jei redagavimas atliekamas pagal susitarimą, atsakomybė už rezultatą tenka redaguojančiai pusei tik tame lygyje, dėl kurio susitarta.
Rinka keičiasi greitai, tačiau vienas dalykas lieka: tekstas, kurį skaitys klientai, teismas ar gydytojas, turi reikšti tai, ką reiškia originalas. Įrankiai padeda pasiekti šį tikslą greičiau, bet už jį vis tiek atsako žmogus. Tai pabrėžia ir tie, kurie kasdien dirba su tokiais užsakymais, pavyzdžiui, Lighthouse vertimai, kai aiškina klientams skirtumą tarp sklandaus ir teisingo teksto.