„Dažniausia klaida – pirkti siurblį anksčiau nei skaičiavimą“: interviu su montuotoju po kelių šimtų objektų

Kalbamės su šildymo sistemų montuotoju, kuris oras–vanduo šilumos siurblius Lietuvoje montuoja daugiau nei dešimt metų. Prašėme kalbėti ne apie technologiją, o apie klaidas, kurias mato kasdien – ir apie tai, ko klientai neklausia, nors turėtų.

Pradėkime nuo skambučio. Ką dažniausiai girdite pirmame pokalbyje?

„Noriu tokio siurblio kaip pas kaimyną.“ Arba modelio pavadinimą iš interneto. Retai kas pradeda nuo namo. O siurblys – tai atsakymas į klausimą apie namą, ne atvirkščiai. Man pirmiausia reikia žinoti plotą, apšiltinimą, langus, kokia šildymo sistema – grindys ar radiatoriai – ir kokia jos temperatūra. Be to pasiūlymas yra spėjimas.

Kaip dažnai skaičiuojate šilumos poreikį?

Visada. Ir tai, ką matau kitų sumontuotose sistemose, rodo, kad ne visi taip daro. Ateini į namą, kur stovi 16 kilovatų siurblys, o poreikis – devyni. Jis dirba trumpais ciklais, kompresorius įsijungia ir išsijungia kas kelias minutes, sąskaita didesnė nei turėtų būti, o savininkas galvoja, kad taip ir turi būti. Per galingas siurblys – dažnesnė klaida nei per silpnas.

Radiatoriai. Amžinas klausimas.

Ir amžinas atsakymas: priklauso nuo jų dydžio. Radiatorius, suprojektuotas 70 laipsnių vandeniui, prie 45 laipsnių atiduoda maždaug pusę šilumos. Jei jis buvo parinktas su atsarga – gali užtekti. Jei tiksliai – ne. Todėl aš pereinu per kiekvieną kambarį ir skaičiuoju. Kartais užtenka pakeisti du tris mažiausius radiatorius. Kartais reikia aukštos temperatūros siurblio, kuris duoda 65 laipsnius – tokių dabar yra pakankamai – pavyzdžiui, tarp modelių, kuriuos siūlo PALTAJA šilumos siurbliai, – ir jie seniems namams tinka.

Kur klientai taupo, o neturėtų?

Buferinėje talpoje ir hidraulikoje. Siurblys su grindiniu šildymu dažniausiai gali dirbti be buferio, bet su radiatoriais ir termostatiniais vožtuvais buferis reikalingas – kitaip siurblys neturi kur atiduoti šilumos, kai vožtuvai užsidaro, ir vėl trumpi ciklai. Antras dalykas – lauko bloko pagrindas ir kondensato nuvedimas. Žiemą lauko blokas atitirpsta ir lašina; be nuvedimo po juo – ledas, o ant tako – čiuožykla.

O kur permoka?

Už galią, kaip minėjau. Ir už funkcijas, kurių nenaudos – pavyzdžiui, vėsinimą per grindis, kuris veikia silpnai ir dažniausiai lieka išjungtas.

Triukšmas – reali problema ar mitas?

Reali, jei blokas stovi po miegamojo langu arba prie kaimyno tvoros. Šiuolaikiniai modeliai tylūs – metro atstumu maždaug kaip šaldytuvas – bet naktinis režimas ir vieta svarbesni už decibelus lape. Aš visada einu su klientu aplink namą ir renkuosi vietą, kur oras juda laisvai, kur nėra langų ir kur blokas neužpustomas.

Hibridas – kompromisas ar sprendimas?

Sprendimas tiems, kas turi dujas ir bijo jų atsisakyti. Siurblys dirba didžiąją sezono dalį, dujinis įsijungia tik šalčiausiomis naktimis. Dauguma po metų sako, kad katilas beveik neįsijungė. Bet hibridas reikalauja gero valdiklio, kuris perjungia pagal kainą, o ne pagal temperatūrą – tai verta aptarti iš anksto.

Kiek laiko tarnauja?

Penkiolika–dvidešimt metų su metine priežiūra. Kompresorius – silpniausia vieta, bet jei siurblys parinktas pagal poreikį ir nedirba trumpais ciklais, jis tarnauja ilgai. Dauguma gedimų, kuriuos matau, kyla ne iš įrenginio, o iš montavimo: blogai parinkta galia, hidraulika, vieta.

Priežiūra – ką iš tiesų reikia daryti?

Kartą per metus – patikra: šaltnešio slėgis, filtrai, lauko bloko šilumokaitis, elektros jungtys. Valanda darbo. Tarp patikrų – nieko, nebent rudenį nuvalyti lapus nuo lauko bloko ir žiemą patikrinti, ar nesusidarė ledas po juo.

Ko klientai neklausia, o turėtų?

Kas montuos. Pardavėjas ir montuotojas – ne visada tas pats. Aš rekomenduoju rinktis tiekėją, kuris ir parduoda, ir montuoja, ir prižiūri – tada nėra kam rodyti pirštu, kai kažkas ne taip. Ir prašyti skaičiavimo raštu prieš pasiūlymą. Jei siūlo galią be skaičiavimo – klauskite, iš kur ji.

O karštas vanduo?

Su siurbliu jis pigus, ypač vasarą, kai lauke šilta ir siurblys dirba efektyviausiai. Bet boileris turi būti didesnis nei su dujiniu katilu – siurblys šildo lėčiau, todėl reikia atsargos. Dviejų trijų žmonių šeimai – 200 litrų, didesnei – 300. Ir kartą per savaitę boileris turi būti pakaitinamas iki 60 laipsnių nuo legionelių – geri valdikliai tai daro patys.

Patarimas tiems, kurie skaito šį tekstą rugsėjį?

Nesivėluokite. Ruduo – piko metas, eilės ilgėja. Bet ir neskubėkite pirkti: pirmiausia skaičiavimas, tada modelis. Jei šie du žingsniai teisinga tvarka – viskas kita jau technika.


Interviu apibendrintas. Modelių charakteristikos – galia, maksimali tiekiamo vandens temperatūra, triukšmo lygis, veikimo ribos šaltyje – nurodytos gamintojo kataloge (šaltinis: PALTAJA oras vanduo šilumos siurbliai).