Aidas pasitarimų kambaryje: kas yra aidėjimo trukmė ir kaip ją sutrumpinti

Aidėjimo trukmė – tai laikas, per kurį garsas patalpoje nutyla 60 decibelų po to, kai jo šaltinis išjungiamas. Biuro ir pasitarimų patalpose geru rezultatu laikoma maždaug 0,4–0,6 sekundės. Kai šis laikas viršija sekundę, kalba susilieja, žmonės ima kalbėti garsiau, o po valandos tokiame kambaryje jaučiamas nuovargis, kurio priežasties niekas tiksliai neįvardija.

Problema dažniausiai išryškėja naujuose ar ką tik suremontuotuose biuruose: stiklo pertvaros, betoninės lubos, kietos grindys ir minimalistiniai baldai atrodo gerai, bet garsą atspindi beveik visą.

Kodėl aidi būtent šiuolaikiniai biurai

Garsas patalpoje aidi tada, kai jos paviršiai jį atspindi, o ne sugeria. Stiklas, betonas, tinkuotos sienos ir laminatas sugeria vos kelis procentus į juos krintančios garso energijos – visa kita grįžta atgal į patalpą.

Ankstesnių dešimtmečių biuruose dalį darbo nepastebimai atlikdavo kiliminė danga, sunkios užuolaidos, pakabinamos lubos ir pilnos dokumentų lentynos. Atsisakius jų, akustikos tenka pasirūpinti sąmoningai.

Paprastas testas: garsiai suplokite delnais tuščiame kambaryje. Jei po pliaukštelėjimo girdite metalinį skambesį ar aiškų atgarsį, lygiagrečios sienos mėto garsą viena kitai. Tai vadinama plazdančiu aidu, ir būtent jis labiausiai trikdo vaizdo skambučius.

Ką reiškia sugerties klasės

Garsą sugeriančių gaminių efektyvumas Europoje žymimas klasėmis nuo A iki E pagal standartą EN ISO 11654. A klasė reiškia, kad gaminys sugeria 90 procentų ar daugiau į jį krintančio garso; E klasė – tik 15–25 procentus.

Klasė nustatoma pagal svertinį garso sugerties koeficientą αw, kurio reikšmė svyruoja nuo 0 iki 1. Renkantis verta žiūrėti į abu rodiklius:

  • A klasė (αw 0,90–1,00) – tinka ten, kur plokščių plotas ribotas, o efekto reikia didelio;
  • B klasė (αw 0,80–0,85) – labai geras rezultatas daugumai biurų;
  • C klasė (αw 0,60–0,75) – pakanka, kai dengiamas didelis plotas.

Mažiau žinomas niuansas: svertinis koeficientas yra vidurkis, o žmogaus kalba daugiausia telpa į 500–4 000 Hz dažnių ruožą. Dvi tos pačios klasės plokštės šiame ruože gali veikti skirtingai, todėl gamintojo pateikiama sugerties kreivė pagal dažnius pasako daugiau nei viena raidė.

Storis ir oro tarpas

Plokštės storis lemia, kokius dažnius ji sugeria: plonos plokštės gerai veikia aukštus dažnius, o žemesniems – vyriškam balsui, vėdinimo ūžesiui – reikia storesnės medžiagos. Biuruose dažniausiai naudojamos 40–50 mm storio plokštės, kurios gerai dengia kalbos dažnių ruožą.

Efektyvumą galima padidinti ir nekeičiant storio. Sumontavus plokštę ne tiesiai prie sienos, o paliekant už jos kelių centimetrų oro tarpą, sugertis žemesniuose dažniuose pastebimai pagerėja. Tą patį principą naudoja nuo lubų pakabinamos plokštės – jos dirba abiem pusėmis.

Kur tvirtinti, kad veiktų

Daugiausia naudos plokštės duoda pritvirtintos ant dviejų gretimų, o ne priešingų sienų, sėdinčio ar stovinčio žmogaus galvos aukštyje. Taip nutraukiamas garso mėtymasis tarp lygiagrečių paviršių.

Keli praktiniai principai:

  1. Pirmiausia dengiama siena priešais kalbantįjį – pasitarimų kambaryje tai dažnai siena priešais ekraną.
  2. Plokštės paskirstomos, o ne sutelkiamos vienoje vietoje: keli atskiri plotai veikia geriau nei vienas didelis.
  3. Jei sienos stiklinės, dirba lubos – pakabinamos plokštės ar akustinės salelės virš stalo.
  4. Pradinis orientyras – padengti apie 15–25 procentus sienų ploto ir tada įvertinti rezultatą klausa.

Ketvirtas punktas tėra atskaitos taškas. Tiksliam skaičiavimui naudojama Sabino formulė, siejanti patalpos tūrį, sugeriančių paviršių plotą ir aidėjimo trukmę, tačiau mažame pasitarimų kambaryje pakanka pradėti nuo kelių plokščių ir prireikus pridėti.

Verta nepamiršti ir to, kas patalpoje jau yra. Kilimas po stalu, minkštos kėdės, užuolaidos ant stiklo pertvaros ar knygų lentyna sugeria ir išsklaido dalį garso. Šie daiktai plokščių nepakeičia, bet sumažina reikalingą jų kiekį. Todėl akustiką geriausia vertinti jau apstatytoje patalpoje – tuščias kambarys visada aidi labiau, nei aidės su baldais ir žmonėmis. Beje, žmonės patys gerai sugeria garsą: pilnas pasitarimų kambarys skamba geriau nei pustuštis.

Atviro plano erdvė – kitas uždavinys

Atviro plano biure tikslas kitoks nei pasitarimų kambaryje: svarbu ne tik sutrumpinti aidėjimą, bet ir sumažinti atstumą, kuriuo girdima svetima kalba. Čia vien sieninių plokščių nepakanka.

Derinami keli sprendimai: sugeriančios lubos, pertvaros tarp darbo vietų, stalų ekranai ir minkšti baldai. Kiekvienas elementas atskirai duoda nedaug, bet kartu jie sukuria aplinką, kurioje kolegos pokalbis už penkių metrų tampa neaiškiu fonu, o ne suprantamu tekstu, nuo kurio neįmanoma atsiriboti.

Nuo ko pradėti

Protingiausia pradėti nuo vienos labiausiai varginančios patalpos – dažniausiai tai pasitarimų ar vaizdo skambučių kambarys. Rezultatas ten girdimas iš karto, ir tampa aišku, kiek dar reikia.

Tinkamai parinktos akustinės plokštės montuojamos per vieną popietę ir nereikalauja remonto: jos tvirtinamos varžtais, klijais arba bėgeliais. Biuro įrangos tiekėjų, pavyzdžiui, „AJ Produktai“, asortimente yra įvairių spalvų ir formų variantų, tad plokštės dažnai tampa ir interjero akcentu. Vis dėlto geriausias komplimentas akustikai – kai po susitikimo niekas nepasako nieko. Tiesiog visi viską girdėjo.