Lentelės
VANDENTIEKIO IR NUOTEKŲ TINKLŲ PAGRINDINĖS SĄVOKOS
STR 2.07.01:2003
III SKYRIUS
8. Šiame skyriuje pateikiamos tik tos Reglamente vartojamos sąvokos, kurios
neapibrėžtos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei Reglamento nuorodų skyriaus 7.3.2 –
7.3.7 punktuose, įvardytuose statybos techniniuose reglamentuose. Kitos Reglamente vartojamos
pagrindinės sąvokos pateikiamos suskirstant jas pagal sąvokų apibrėžimus vienijančias prasmines grupes.
9. Esminiai statinio (jo dalies) reikalavimai:
9.1. konstrukcijų kritinė ribinė būklė [7.3.2] – įvairių konstrukcijų suirimas ar jam
artima būklė. Kritinei būklei taip pat priskiriama:
nepažeistos konstrukcijos ar bet kurios jos dalies laikančiųjų konstrukcijų griūtis;
griūtis dėl didelių deformacijų ar sėdimų;
konstrukcinės sistemos virtimas mechanizmu;
staigi konstrukcijos griūtis;
konstrukcijos ar bet kurios jos dalies, įskaitant atramas ir pamatus stabilumo netekimas;
9.2. konstrukcijų eksploatacinė (naudojimo) ribinė būklė [7.3.2] – konstrukcijos
būklė, kai dėl specifinių kriterijų tolesnė konstrukcijų eksploatacija (naudojimas) ar
funkcionavimas yra neįmanomas.
Ši būklė tai:
neleistinos deformacijos ar poslinkiai, kurie trukdo normaliai statinio eksploatacijai
(naudojimui) arba sukelia apdailos ar nelaikančiųjų elementų pažeidimus;
neleistinos vibracijos, kurios sukelia diskomfortą žmonėms arba pavojų statiniams ar
juose esantiems įrenginiams arba riboja jų funkcionalumą;
neleistinas supleišėjimas.
10. Bendrieji vandentvarkos dalykai:
10.1.armatūra, čiaupas – vamzdyno įtaisas skysčiams leisti arba sulaikyti (pvz.,
sklendė, rutulinis čiaupas, skridininis uždoris, ventilis);
10.2.geriamasis vanduo – vanduo, kurio savybės atitinka Lietuvos higienos normos HN 24:1998 „Geriamasis vanduo“ reikalavimus;
10.3.junglys – detalė vandentiekio arba nuotakyno vamzdžiams bei vamzdynams
sujungti, jų skersmeniui arba krypčiai pakeisti (pvz., trišakis, atlanka);
10.4.lauko nuotakynas – nuotakų ir kitų inžinerinių statinių (įskaitant talpyklas ir
siurblines) sistema nuotekoms tekinti iš išvadų į valyklas ar kitokias šalinimo vietas;
10.5.lauko vandentiekis – vandentiekio dalis (vamzdynas, siurblinės, talpyklos),
tiekianti vartotojams išgautą ir (arba) paruoštą vandenį;
10.6.negeriamasis vanduo – visos kitos vandens rūšys, išskyrus geriamąjį;
10.7.nuotekos – išleistas, namų ūkyje ar gamyboje vartotas arba gaminant atsiradęs
vanduo, įskaitant pašalinius vandenis, o mišriajame nuotakyne – paviršines nuotekas;
10.8.buitinės nuotekos – virtuvėse, prausyklose, skalbyklose, voniose, išvietėse ir
panašiose vietose vartotas šalintinas vanduo;
10.9.gamybinės nuotekos – vartotas vanduo, visiškai ar iš dalies susidaręs dėl
gamybinės ar verslo veiklos;
10.10.pastato nuotekų šalintuvas – vandens vartotojų statiniuose esanti sistema
buitinėms, gamybinėms ir paviršinėms nuotekoms tekinti iš pastato į kiemo nuotakyną ar
kitokį nuotekų priimtuvą;
10.11.pastato vandentiekis – vamzdynas ir kita vandens vartotojų statiniuose esanti
vandens tiekimo, laikymo, ruošimo ir skirstymo įranga, įvadu sujungta su lauko vandentiekiu;
10.12.paviršinės (lietaus) nuotekos – nesusigėręs į gruntą kritulių vanduo, patekęs į
nuotakyną nuo žemės ar pastatų išorinio paviršiaus;
10.13.skaičiuotinis debitas – debitas, pagal kurį projektuojami vandentiekiai ir nuotekų
šalintuvai;
10.14.vandentiekis – inžinerinių įrenginių kompleksas vandeniui išgauti, ruošti ir tiekti,
aprūpinantis tam tikrą vartotojų grupę pageidaujamos kokybės vandeniu;
10.15.vandens vartotojas – juridinis arba fizinis asmuo, aprūpinamas vandeniu iš
vandentiekio ir (arba) suleidžiantis nuotekas į nuotakyną;
10.16.vandentvarkos abonentas – juridinis arba fizinis asmuo, sudaręs vandens tiekimo
ir (arba) nuotekų šalinimo sutartį su vandens tiekėju ir (arba) nuotekų šalintoju.
11. Pastato vandentiekis:
11.1.apsaugos įtaisas – įtaisas geriamojo vandens kokybei išsaugoti;
11.2.atvirasis bakas – vandens talpykla, susisiekianti su atmosfera;
11.3.atvirkštinis tekėjimas – vandens tekėjimas kryptimi, priešinga normalaus tekėjimo
vandentiekiu krypčiai;
11.4.aukšto įvadas – vamzdis pastato aukšte, atsišakojantis nuo stovo; juo vanduo
tiekiamas į jungiamuosius vamzdžius;
11.5.balnas – įtaisas įvadui prijungti prie skirstomosios lauko vandentiekio linijos;
11.6.bandomasis slėgis – hidrostatinis slėgis, sukeliamas tikrinant vandentiekio stiprumą
ir sandarumą;
11.7.ėmimo čiaupas – įtaisas su oro tarpu vandeniui imti;
11.8.ėmimo taškas – vieta, kurioje galima paimti vandens (prijungtas čiaupas arba imtuvas);
11.9.gaisrinis vandentiekis – vamzdynas su gesinimo įtaisais (gaisriniais čiaupais,
sprinkleriais, vandens užuolaidomis ir t.t.);
11.10.gamybinis vandentiekis – sistema, tiekianti vandenį technologinėms gamybos reikmėms;
11.11.geriamasis vandentiekis – sistema, tiekianti geriamąjį vandenį;
11.12.imtuvo čiaupas – uždarymo įtaisas, skirtas vandens imtuvo priežiūrai palengvinti
bei vandens tiekimui priderinti prie imtuvo poreikių;
11.13.įvadas – pirma vamzdyno atkarpa, jungianti pagal vandens tekėjimo kryptį viešojo
vandens tiekimo skirstomąjį tinklą su vartotojui priklausančio pastato ar teritorijos tinklu;
11.14.įvado čiaupas – vandens tiekėjo čiaupas, pirmasis (pasroviui) įvade arba įtaisytas balne;
11.15.jungiamasis vamzdis – vamzdis, jungiantis ėmimo čiaupą arba vandens imtuvą su aukšto įvadu;
11.16.išleidimo čiaupas – čiaupas vandeniui išleisti iš sistemos ar jos dalies;
11.17.laisvasis slėgis – mažiausias slėgis nepatogiausiame taške, būtinas ėmimo čiaupui
arba vandens imtuvui veikti;
11.18.magistralinis vamzdynas – tiekiamojo vamzdyno dalis, tekinanti vandenį nuo
tiekimo čiaupo iki stovų;
11.19.mažiausiasis normalus slėgis įvade – mažiausias slėgis įvado prijungimo prie
lauko vandentiekio taške, galintis būti didžiausios vandens reikmės metu pagal tiekėjo vertinimą;
11.20.nepatogiausias taškas – toliausiai nuo įvado ir aukščiausiai įrengtas vandens ėmimo taškas;
11.21.oro tarpas – vertikalus atstumas tarp tarp vandens išlaido ir aukščiausio vandens lygio inde po juo;
11.22.reguliatorius – čiaupas, reguliuojantis debitą, slėgį, temperatūrą;
11.23.saugiklis – įtaisas, saugantis nuo pavojingų fizikinių sąlygų, galinčių susidaryti
eksploatuojant vandentiekį, pvz., slėgio ar temperatūros perviršis;
11.24.skirstomasis vamzdynas – vamzdžiai, tekinantieji vandenį iš bako iki ėmimo
taškų, veikiantieji bako slėgiu;
11.25.slėgis įvade – vidutinis slėgis įvado prijungimo prie lauko vandentiekio taške, kai
įvado debitas lygus nuliui;
11.26.specialusis vandentiekis – sistema, tiekianti savitų savybių negeriamą vandenį (pvz., mineralinį);
11.27.stovas – per pastato aukštus einanti vandentiekio dalis, iš kurios šakojasi aukštų įvadai;
11.28.tiekiamasis vamzdynas – vamzdžiai, tekinantieji vandenį nuo tiekimo čiaupo iki ėmimo čiaupų ir taškų;
11.29.tiekimo čiaupas – pirmasis pastato vandentiekio čiaupas, valdantis vandens tiekimą pasroviui
(gali būti vandens apskaitos mazge);
11.30.uždarasis bakas – vandens talpykla, neturinti ryšio su atmosfera;
11.31.vandens apskaitos mazgas – pastato vandentiekio dalis, kurioje sumontuota
armatūra ir matavimo prietaisai, skirti vartojamo vandens kiekiui matuoti ir tikrinti;
11.32.vandens imtuvas – įtaisas, kuriame vanduo yra vartojamas arba keičiamas, pvz.,
šildytuvas, kavavirė, plovimo bakelis, reagentų saikiklis ir pan.;
11.33.vardinis slėgis – didžiausias hidrostatinis slėgis, kuriuo vandentiekio elementas
skirtas veikti esant tam tikrai temperatūrai.
12. Lauko vandentiekis:
12.1.antkalninė vandens talpykla – žemės paviršiuje pastatyta vandens talpykla, tačiau
esanti taip aukštai, kad savitaka tiektų vandenį rūpinamajai teritorijai;
12.2.komunalinis vandentiekis (viešasis vandentiekis) – vandentiekis, tiekiantis
aprūpinamoje teritorijoje esantiems vartotojams geriamąjį vandenį;
12.3.magistralė – vandentiekio tinklo dalis esminiam vandens paskirstymui po
rūpinamąją teritoriją, paprastai be vartotojų įvadų jungčių;
12.4.paviršinis vanduo – žemės paviršiumi tekantis arba žemės paviršiuje stovintis vanduo;
12.5.požeminis vanduo – žemiau žemės paviršiaus esantis natūraliai susikaupęs ar
infiltruotas vanduo, kurį galima paimti;
12.6.aprūpinamoji (vandens tiekimo objekto) teritorija – teritorija, kurioje išsidėstę
vandentiekio vandens vartotojai;
12.7.siurblinė – įrenginys, palaikantis reikiamą slėgį ir debitą vandentiekio tinkle;
12.8.skirstomoji linija – vandentiekio tinklo dalis, jungianti magistralę su vartotojo įvadais;
12.9.vandenbokštis – vandens talpykla, ant dirbtinės konstrukcijos iškelta taip aukštai,
kad savitaka tiektų vandenį rūpinamajai teritorijai;
12.10.vandens šaltinis – vandens telkinys, kurio vanduo atitinka vartotojų reikalavimus
arba yra žaliava pageidaujamos kokybės vandeniui ruošti;
12.11.vandens talpykla – rezervuaras vandeniui laikyti;
12.12.vandentakis – vamzdynas, jungiantis vandens ėmyklą, ruošyklą, talpyklą ir
vandentiekio tinklą;
12.13.vandentieka – vartotojų aprūpinimas vandeniu;
12.14.vandentiekio šulinys – požeminė kamera su dangčiu uždengiama landa įlipti,
įrengiama vandentiekio tinklo armatūros įmontavimo vietose;
12.15.vandentiekio tinklas – vamzdynas ir pagalbiniai statiniai išgautam ir (arba)
paruoštam vandeniui paskirstyti po rūpinamąją teritoriją ir patiekti į vartotojų įvadus;
12.16.vandentiekio vanduo – vandentiekiu patiektas vartojimui vanduo.
13. Pastato nuotekų šalintuvas:
13.1.buitinis sanitarinis prietaisas – buitiniams poreikiams naudojamas sanitarinis
prietaisas, pvz.: vonia, dušas, praustuvė, bidė, išpuodis, pisuaras, kriauklė, indų plovyklė, skalbyklė;
13.2.hidraulinė užtvara – įtaisas, neleidžiantis nuotakyno dujoms prasiskverbti į patalpas;
13.3.hidraulinis pralaidumas – leistinas didžiausias debitas nuotake, stove ar išvade;
13.4.įlaja – sanitarinis prietaisas ar kitoks įtaisas, į kurį suteka nuotekos;
13.5.ištvinimas – nuotekų išsiliejimas iš nuotakyno į patalpas;
13.6.patvinimo lygis – aukščiausias lygis, iki kurio gali pakilti nuotekos nuotakyne;
13.7.išvadas – gulsčias vamzdis, kybantis pastate ar įkastas grunte, kuriuo nuotekos iš
stovų arba pirmojo aukšto įlajų teka į kiemo nuotakyną;
13.8.kiemo nuotakynas – vamzdynas su pagalbiniais statiniais vartotam vandeniui ir
(arba) paviršinėms nuotekoms tekinti į kaupimo rezervuarą, nuotakyną ar kitokią priimtuvę;
13.9.nuotakas (pastato) – vamzdis, jungiantis įlają su stovu;
13.10.nuotekų keltuvas – įtaisas nuotekoms perkelti iš žemesnio lygio į aukštesnį (pvz.,siurblys);
13.11.nuotekų kėlykla – įrenginys nuotekoms surinkti ir automatiškai kelti aukščiau patvinimo lygio;
13.12.orlaidis – vožtuvas slėgio svyravimams stove mažinti, įleidžiantis orą į nuotakyną, bet neišleidžiantis iš jo;
13.13.paplavos – buitinės nuotekos, kuriose nėra fekalijų ir (arba) šlapimo (nuotekos iš vonių, dušų, praustuvų,
plautuvių ir kt.);
13.14.pastato nuotakynas – nuotekų tekinimo vamzdynas, su vėdinimo vamzdžiais ar be jų, prijungtas prie
kiemo nuotakyno;
13.15.pravala – nuotako arba išvado atšaka nuotakynui valyti;
13.16.pripildymas – vandens gylio ir nuotako vidinio skersmens santykis;
13.17.sanitarinis prietaisas – pastovus, aprūpintas vandeniu įtaisas, naudojamas švarinti ar plauti;
13.18.savitakis nuotekų šalinimas – nuotekų šalinimas veikiant sunkiui;
13.19.slėginis nuotekų šalinimas – nuotekų šalinimas siurbliais;
13.20.specialusis sanitarinis prietaisas – verslinėse virtuvėse, skalbyklose,
laboratorijose, ligoninėse, viešbučiuose, plaukymo baseinuose ir pan. vietose įrengtas
sanitarinis prietaisas;
13.21.srutinės nuotekos – buitinės nuotekos, kuriose yra fekalijų ir (arba) šlapimo
(nuotekos iš pisuarų ir išpuodžių);
13.22.stovas – per pastato aukštus einanti nuotakyno dalis (paprastai vertikali), prie
kurios jungiasi nuotakai;
13.23.stovo atotrauka – junglys, kuriuo stovas patraukiamas į šoną nuo padėties, kurioje
buvo aukščiau jo;
13.24.vakuuminis nuotekų šalinimas – nuotekų tekinimas veikiant išretinimui;
13.25.vėdinamoji dalis – į lauką išvestas stovo galas virš aukščiausio nuotako
prijungimo vietos;
13.26.vėdinimo stovas – vertikalus vėdinimo vamzdis, sujungtas su nuotekų stovu,
slėgio svyravimams stove mažinti;
13.27.vėdinimo vamzdis – vamzdis slėgio svyravimams nuotakyne mažinti.
14. Lauko nuotakynas:
14.1.apžiūros šulinėlis – išvado arba nuotako atvamzdis su nuimamu dangčiu, pro
kurį išvadą arba nuotaką galima pasiekti iš paviršiaus, tačiau prie jų negali patekti žmogus;
14.2.atnaujinimas – visokeriopos priemonės esamų nuotakynų veiksmingumui atstatyti bei gerinti;
14.3.atskiroji sistema – nuotakynas, kurį paprastai sudaro dvi nuotakų sistemos
atskirai vartotam vandeniui ir paviršinėms nuotekoms bėgdinti;
14.4.įgaliotoji įstaiga – organizacija, turinti atitinkamą priežiūros teisę;
14.5.įsisunkimas – gruntinio vandens įsiskverbimas į nuotakyną;
14.6.išleistuvas – nuotako galas, iš kurio nuotekos suleidžiamos į valyklą arba nuotekų priimtuvą;
14.7.išsisunkimas – nuotekų patekimas iš nuotakyno į aplinkinį gruntą;
14.8.ištvinimas – būklė, kai vartotas vanduo ir (arba) paviršinės nuotekos išsiveržia
iš nuotakyno arba negali į jį įtekėti ir lieka paviršiuje ar išsilieja pastatuose;
14.9.ištvinimo retmuo – trumpiausias laikas, po kurio reikia tikėtis lietaus nuotakyną vėl ištvinsiant;
14.10.junglys – nuotakyno detalė, vartojama nuotakams sujungti arba nuotakų krypčiai pakeisti;
14.11.kolektorius – požeminis pratakas, į kurį suteka nuotekos iš keleto nuotakų;
14.12.kritimo šulinys – šulinys, prijungiantis aukščiau esantį išvadą arba nuotaką;
14.13.lietaus nuotakynas – nuotakų ir pagalbinių statinių sistema paviršinėms
nuotekoms tekinti į šalinimo vietas;
14.14.mišrioji sistema – nuotakynas, kurį sudaro viena nuotakų sistema vartotam
vandeniui kartu su paviršinėmis nuotekomis bėgdinti;
14.15.nuleistuvas – mišriojo arba pusatskirio nuotakyno ar nuotekų valyklos
statinys, kuriuo šalinamas debito perteklius;
14.16.nuotakas (lauko) – paprastai požeminis vamzdis ar kitoks įtaisas vartotam
vandeniui ir (arba) paviršinėms nuotekoms tekinti iš keleto šaltinių;
14.17.nuotakyno šulinys – rentinys su nuimamu dangčiu, įrengtas ant išvado arba
nuotako, kad galėtų įlipti žmogus;
14.18.nuotėkio baseinas – plotas, iš kurio nuotekos suteka į išvadą, nuotaką arba vandentėkmę;
14.19.nuotekų priimtuvas – bet koks vandens telkinys, kaip antai: jūra, upė,
vandentėkmė ar ežeras, taip pat vandeningasis sluoksnis, į kurį išliejami nuotakyno tekalai;
14.20.nuotekų šaltinis – pastatas, statinys arba teritorija, kuriuose atsiranda nuotekų;
14.21.perkrova – būsena, kai vartotas vanduo ir (arba) paviršinės nuotekos bėga
savitakiu nuotakynu veikiamos slėgio, tačiau neišsilieja paviršiuje ir nesukelia ištvinimo;
14.22.pusatskirė sistema – nuotakynas, kurį paprastai sudaro dvi nuotakų
sistemos; viena bėgdinamas vartotas vanduo ir tam tikra dalis paviršinių nuotekų,
antra – likusioji paviršinių nuotekų dalis;
14.23.pūvančiosios nuotekos – anaerobiškos sulfidinės nuotekos;
14.24.slėgvamzdis – vamzdis, kuriuo siurbliu bėgdinamos nuotekos;
14.25.supylimo rezervuaras – uždaras arba atviras rezervuaras nuotekoms laikinai supilti;
14.26.susigėrimo įrenginys – šulinys arba kiaurinis vamzdynas
vandeniui laidžiame grunte, sugeriančiame į juos pritekančias nuotekas;
14.27.valumas – išvado arba nuotako tėkmės geba nusinešti kietąsias daleles,
kurios šiaip nusėstų vamzdyje.