Išskirtiniai medžiai Lietuvoje - ąžuolai, eglės, pušys, liepos, klevai

Ąžuolai

Ąžuolas Baublys. Prie Pelos upelio įsikūrę Bijotai istorinių šaltinių minimi jau XVI a. Maždaug 1790 m. šį dvarą nupirko Raseinių apskrities raštininkas ir notaras D. Poška, kuris 1812 m., nupjovęs piemenų išdegintą seną ąžuolą, išskobė kamieno storgalį, uždengė jį šiaudų stogeliu, įstatė du langelius, įsirengė altaną ir pavadino Baubliu. Tai šiame Baublyje D. Poška parašė savo garsųjį „Mužiką žemaičių ir Lietuvos“, čia jis laikė per visą gyvenimą kantriai rinktus ir saugotus, apie lietuvių tautos praeitį bylojančius daiktus. Šiandien Baubliai sutvarkyti, apdengti stikliniu gaubtu, juose veikia muziejus.
Šventybrasčio ąžuolai. Ypatingą vietą Kėdainių krašte užima Šventybrastis, o šalia kaimo Nevėžio ir Brastos pakrantėse augantys Šventybrasčio ąžuolai – botaninis gamtos paveldo objektas. Gamtos paveldo objektą sudaro keturi ąžuolai. Pirmojo ąžuolo kamieno apimtis 550 cm, aukštis – 24 m, antrojo – 385 cm ir 22 m, trečiojo – 490 cm ir 23 m, o ketvirtojo – 550 cm ir 21 m. Pasakojama, kad dabartinės bažnyčios vietoje buvusi senovės lietuvių šventykla. Apylinkė tuomet buvo apaugusi ąžuolais, kurių penki išlikę iki šių dienų. Tai šie ąžuolai nuo anų laikų likę.
Šaravų ąžuolas. Kėdainių krašte Skaistgirių girininkijos Šaravų miške, netoli Šventybrasčio, auga 2 m skersmens ir beveik 29 m aukščio Šaravų ąžuolas – botaninis gamtos paveldo abjektas, saugomu paskelbtas 1960 metais. Seniau šis ąžuolas turėjo dvi viršūnes, bet 1981 m. vieną jų vėjas nulaužė. Pasakojama, kad prie jo rinkdavosi 1863 m. sukilėliai - čia įvykęs ir mūšis, kuriame žuvo nemažai sukilėlių, o ant ąžuolo buvo pakarti keturi kunigai. Prie Šventybrasčio kapinių, Brastos upelio pakrantėje palaidoti 75 sukilėliai. 1938 m. jiems pastatytas paminklas.
Bielinio ąžuolas. Biržų r. Purniškių kaime auga 16 m aukščio ir apie 2 m skersmens Bielinio ąžuolas. Tai istorijos ir kultūros paminklas: po šiuo ąžuolu žymusis knygnešys Jurgis Bielinis, dar vadintas Baltuoju ereliu, buvo įsirengęs slėptuvę slaptai atgabentiems draudžiamiems lietuviškiems raštams slėpti. Iki 2003 m. jis buvo įtrauktas ir į botaninių gamtos paveldo objektų sąrašą, vėliau išbrauktas kaip neatitinkantis kriterijų.
Mingėlos ąžuolas. Plungės r. Vieštovėnų k. auga 21 m aukščio ir 2,5 m skersmens vienas didingiausių ąžuolų Lietuvoje Mingėlos ąžuolas. Pasakojama, kad senovėje tose vietose gyvenęs išmintingas senolis. Vieną kartą jam pasidarė silpna ir anūkėlis, nenorėjęs, kad senelis numirtų, sugalvojo nueiti į mišką ir atnešęs gilių išvirti arbatos, kad senelis sustiprėtų. Jam beeinant užėjo naktis ir vilkai užpuolė berniuką. Rytą žmonės rado sudraskytą berniuką, o jo saujoje buvo sugniaužta viena ąžuolo gilė. Tą gilę žmonės pasodinę toje vietoje, kur rado sudraskytą berniuką ir iš jos išaugęs didžiulis ąžuolas. Šis ąžuolas be viršūnės, todėl kita legenda byloja, kad šiam ąžuolui viršūnė buvo nukirsta po žemaičių krikšto 1413 m., kai buvo kertami šventieji ąžuolai. Šio medžio ilgai niekas nedrįso paliesti, tačiau už atlygį ąžuolą nukirsti sutiko vietos gyventojas Mingėla. Bet ir tai ne visą medį, o tik jo viršūnę, tačiau vis tiek vėliau jis buvo už tai nubaustas – paskandintas Minijoje.
Tverečiaus ąžuolas. Ignalinos r. Tverečiaus miestelyje auga 27 m aukščio, 2,5 m skersmens ir 6,85 m apimties Tverečiaus ąžuolas. Tverečiaus ąžuolas auga prie bažnyčios, kuri pastatyta 1501 m. toje vietoje, kur kadaise buvo kūrenama šventa ugnis. Įvedus krikščionybę aukuras buvo suardytas, tačiau seną ąžuolą žmonės gerbę ir jo nenukirtę. Prieš II pasaulinį karą ąžuolo viršūnė vietos klebono įsakymu buvo nupjauta. Nors be viršūnės, bet ąžuolas iki šiol žaliuoja. Pasakojama, kad šioje vietoje senovėje buvusi lietuvių šventykla. Senoliai pasakoja, kad 1387 m., po aukštaičių krikšto, Tverečiuje gyvenęs vaidila. Atėjus krikščionybei į Lietuvos žemę jis užgesinęs pagonių ugnį ir kumščiu į žemę įkalęs ąžuolinę lazdą... Iš tos lazdos ir išaugęs galingas ąžuolas.
Sandariškių ąžuolas. Vienas seniausių proginių ąžuolų Lietuvoje yra Sandariškių ąžuolas, Nemunėlio Radviliškio apylinkėse. Medžio pavadinimas kildinamas iš legendos, kuri teigia, kad jis buvo pasodintas taikai tarp Lietuvos ir Švedijos užtvirtinti XVI amžiuje. Pagal legendą medis atsirado po vienų lietuvių ir švedų kautynių, kurias laimėjo lietuviai. Tada lietuvių kariuomenės vadas pasiūlęs pasodinti tris ąžuoliukus. Kol išaugę medžiai žaliuos, švedų kariuomenė neturi teisės žygiuoti į Lietuvą. Ilgainiui du ąžuolai nudžiūvo, o vienas tebežaliuoja. Jei legenda teisi, Sandariškių ąžuolui šiuo metu maždaug 350 metų. Nors gerokai jaunesnis nei Stelmužės ar Mingėlos ąžuolai, jis yra palyginti prastos būklės, tačiau vis dar įspūdingas gamtos paminklas.
Karvelių ąžuolas. Palei Raudondvario dvarą ošiantis 13 ha ploto parkas vienas gražiausių Lietuvoje, o jį tarsi papildo kitame Nemuno šlaite iškilęs vaizdingas Pyplių piliakalnis, kuris kartais tapatinamas su Pilėnais. Prie šio piliakalnio ir auga gamtos paminklas – Karvelių ąžuolas.
Gargždų Storasis ąžuolas. Gargždų storasis ąžuolas, auga Mažeikių r., Gargždų k., buvusios sodybos ąžuolų ir liepų alėjoje. Jo aukštis 25 m, skersmuo 2,2 m, o kamieno apimtis kiek daugiau nei 7 metrai. Ąžuolas auga atokiau nuo kelių ir, kartu su kitais keturiais ąžuolais, sudaro medžių grupę. Dėl unikalumo, šis ąžuolas 1960 m. buvo paskelbtas gamtos paminklu, o 1987 m. jam suteiktas respublikinės reikšmės saugomo gamtinio objekto statusas. Šis ąžuolas ir visa medžių grupė taip pat yra svarbi gamtinė buveinė. Seni, dideli medžiai, kurie auga atvirose vietose yra ypač vertingi gamtiniu požiūriu. Ant saulės įšildytų medžių kamienų aptinkamos retos ir saugomos grybų ir kerpių rūšys, o drevėse trūnijanti mediena yra maistas saugomoms vabzdžių rūšims.
Belūnų ąžuolas, Vilniaus r., Sudervės sen., Belūnų miškas
Meilės ąžuolasDubingiuose. Meilės ąžuolas – tai suaugę du ąžuolai ant Dubingių piliakalnio. Pasakojama, kad šis ąžuolas yra Barboros Radvilaitės ir Radvilos meilės liudininkai.
Glitiškių ąžuolas auga Vilniaus r., Glitiškių kaime. Tai – botaninis Lietuvos gamtos paveldo objektas, 1960 m. paskelbtas Lietuvos gamtos paveldo paminklu. Ąžuolo kamieno apimtis 1,3 metro aukštyje – 7,4 m, medžio aukštis – 24 m., o lajos aukštis – 20 metrų. Šiuo metu ąžuolas pasiekė gamtinę brandą ir yra degeneracijos fazėje. Pasakojama, kad 1831 m. prie šio ąžuolo rinkdavosi prieš carinę priespaudą rinkdavęsis dvaro jaunimas. Nuo čia jie žygiavo į Vilnių, kur įsijungė į sukilėlių būrius.
Mickevičiaus ąžuolas. Vienas Trakų r. Aukštadvario dvaro parko ąžuolų vadinamas Mickevičiaus ąžuolu. Tai apie 20 m aukščio 1,3 m skersmens ir 4,4 m apimties gamtos paminklas, primenantis Adomo Mickevičiaus ir filomato P. Malevskio draugystę. Mat pas pastarąjį rašytojas mėgęs leisti laiką ir kurti po senu ąžuolu.
Rykantų (Bergo) ąžuolas. Vienas žymesnių Vilniaus-Kauno kelio akcentų yra vadinamasis Rykantų ąžuolas, augantis Trakų r. sav. Lentvario sen., Rykantų k., automagistralės Vilnius-Kaunas 23 km. Manoma, kad prie šio ąžuolo 1812 m. buvo susitikę dviejų kariuomenių vadai – Napoleonas Bonapartas ir M. Kutuzovas... Tiesiant Vilniaus-Kauno automagistralę šis ąžuolas atsidūrė už skiriamosios (žaliosios) juostos 3 m ribos. Vykdant darbus reikėjo jį kirsti, tam buvo pasiruošta, bet tuometinis LTSR ministras V. Martinaitis iškvietė Autokelių valdybos viršininką Č. Radzinauską ir kelių statybos tresto vyriausiąjį inžinierių K. Akromą, ir nurodė šioje zonoje skiriamąją juostą išplėsti iki 6 m, pakoreguoti kelio ašį, o ąžuolo nekirsti. Paaiškėjo, kad ministras šiuo klausimu prieš tai kalbėjosi su gamtos apsaugos komiteto pirmininku V. Bergu. Taip ąžuolas išliko iki šiol, o šis ąžuolas pavadints V. Bergo ąžuolu, ir šiuo vardu įtrauktas į valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą.
Trainiškio ąžuolas, Ignalinos r., Trainiškis Trainiškio ąžuolas auga ant Baluošo ežero kranto įsikūrusiame Trainiškio kaimelyje. Ąžuolui yra beveik 800 metų. Jo kamieno apimtis - 6,1m, o aukštis - 23m. Šis ąžuolas mena pagonybės laikus, kai Lietuvoje ošė ištisos šventų ąžuolų giraitės.
Žvėrinčiaus ąžuolas. Birštono sen., Žvėrinčiaus miške, dešiniajame Nemuno krante, auga šimtametisŽvėrinčiaus ąžuolas. Ąžuolo skersmuo siekia 2 m, aukštis – virš 15 m. Spėjama, kad ąžuolui daugiau nei 500 metų. Legendos byloja, kad po ąžuolu medžioklių metu yra ilsėjęsis pats Vytautas didysis. 2005 m. . uraganas Ervinas šį ąžuolą nuvertė, tai ąžuolas toje vietoje ilsisi ligi šiol. Senasis Žvėrinčiaus ąžuolas 1968 m. buvo paskelbtas gamtos paminklu, tačiau 2006 m. iš saugomų gamtos objektų sąrašo išbrauktas.
Varniškių ąžuolas, augantis Tauragnų sen. Varniškių k. Jo skersmuo – 1,8 m, aukštis – 28 m. Tai senųjų ąžuolynų palikuonis, 1960 m. paskelbtas gamtos paminklu, o 1999 m. aplinkos ministro įsakymu paskelbtas saugomu objektu.
Ąžuolų alėja. Ąžuolų alėja, puošia apie kilometro ilgio senojo Smalininkų – Šilutės kelio atkarpą. Čia iš abiejų kelio pusių auga net 207 galingi ąžuolai! Įspūdį dar sustiprina tai, kad šių ąžuolų šakos virš kelio tarpusavyje susipynusios, todėl, patekęs į šią alėją, jautiesi tarsi tunelyje būtum.

Eglės

Medžiotojų eglė. Viena didžiausių Lietuvoje yra Medžiotojų eglė auganti Vyčių miške Kelmės r. Jos aukštis 37 m, apimtis – per 3,3 m.
Aukščiausia mūsų šalies eglė auga Alytaus miškų urėdijos miškuose, kur Urkupio upelis įteka į Nemuną. Aukščiausios Lietuvos eglės viršūnė iškilus į 44,3 metro aukštį, kamieno apimtis siekia 2,05 metro. Šiai gražuolei apie 90 metų - pati branda.
Raganų eglė. Bne įspūdingiausia Lietuvoje yra Raganų eglė, auganti Šilutės r. Vilkiškių miške. Iš žemės išdygusi septynių sulipusių kamienų puokštė, pusantro metro aukštyje šakojasi dar į 18 kamienų. Jos kamieno apimtis krūtinės aukštyje siekia 7,5 metro, aukštis irgi solidus - 34 metrai. Tačiau svarbiausia - storas eglės kamienas neaukštai nuo žemės šakojasi į 7 kamienų puokštę, o ši maždaug pusantro metro aukštyje - dar į 17 kamienų. Šie - tarpusavyje susipynę, kai kurie net įaugę vienas į kitą tarsi raganos plaukai. Gal todėl ir žiniuonė E. Šimkūnaitė Didžiąją eglę pavadino Raganos egle. Šis pavadinimas įspūdingam medžiui prigijo...
Renavo eglė. Storiausioji mūsų krašto eglė žaliuoja Žemaitijoje, Renavo parke, netoli Varduvos upės. Eglės kamieno apimtis - 3,89 metro, aukštis - 36,8 metro. Dabar parke tai vienur, tai kitur teberiogso prieš keletą metų siautėjusio uragano "Ervinas" išversti medžiai, bet storiausioji eglė sveikutėlė - atlaiko ir uraganus, ir kinivarpų atakas. Beje, tik dviem centimetrais plonesnė eglė žaliuoja Žemaitijos nacionalinio parko Plokščių miške. Aukščiu ji Renavo sesę pranoksta beveik 2 metrais.
Eglė boba. Žemaitijos nacionalinio parko Jerumbavičinės miške, auga Eglė boba. Žmonės ją taip, matyt, pavadino dėl didžiulių ant eglės kamieno pūpsančių gumbų.
Kurtuvėnų girininkijos Paraudžių miške, Kurtuvėnų regioniniame parke, galima pamatyti į arfą panašią eglę - iš kamieno išsirikiavę jos stiebai primena šio muzikos instrumento stygas. Gaila, iš šešių „stygų“ dvi neatlaikė 1999 metais Lietuvą siaubusio uragano "Anatolijus" jėgos.

Pušys

Birštono pušis. Birštone auga ypatinga pušis, kurios aukštis tik 9 m, tačiau jos laja beveik dvigubai platesnė už aukštį.
Dubravo dvyniai. Kauno r. Dubravos miške auga vadinami Dubravo dvyniai – keistai suaugę, tarsi būtų iš vieno kelmo, pušis ir ąžuolas. Aukščiau kamienai išsiskiria: pušis pasiekė 31,5 m aukštį, ąžuolas išaugo iki 28 metrų.
Rumšiškių miško pušis. Šalia Kauno, Rumšiškių miške, auga storiausia Lietuvoje pušis. Savo matmenimis ir išvaizda pušis smarkiai išsiskiria iš aplinkinių medžių. Jos aukštis – 30 m, o amžius – apie 300 metų, o įdomiausia tai, kad medžio kamieno apimtis prie žemės yra 4 m, o 2 metrų aukštyje išstorėja iki 5 metrų. Rumšiškių pušis – tai vienintelis regioninio parko objektas, įtrauktas į gamtos paminklų sąrašą. Šiuo metu pušis jau viršijusi gamtinę brandą ir yra stagnacijos fazėje. Yra ertmių kamieno pagrinde ir lajoje, viršūnėje kelios stambios šakos tarpusavyje sujungtos lynais.
Šuminų pušis. Šuminų k., Tauragnų sen. auganti pušis yra viena didžiausių ir įdomiausių Ignalinos r. Šuminų pušies aukštis – 17 m, skersmuo – 0,9 m, Tai labai sena, apie 200-300 metų, pušis, kuri 1999 m. aplinkos ministro paskelbta saugomu objektu.

Uosiai

Platelių uosis. Platelių miestelyje yra buvusios grafų Šuazelių dvaro sodybos liekano ir parkas, kuriame auga 20 m aukščio, per 3 m apimties Platelių uosis.
Raganos uosis. Platelių parke auga drūtas Raganos uosis - gamtos paminklas. Jo aukštis 34 m, skersmuo per du m, o apimtis net apie 7 metrus. Iš tikrųjų, jį sudaro suaugę keturi medžiai, bet jis atrodo, kaip vienas. Lietuvoje labiausiai žinomas Raganų uosis, augantis Platelių miesto parke. Kaip ir daugelis senų medžių, augančių gyvenvietėse, jis taip pat apipintas legendomis. Pagal vieną jų, ragana iš mergaitės atėmusi duonos kepalą, bet kaip tik tuo momentu užgiedojęs gaidys. Ragana puolusi į uosį kartu su tuo duonos kepalu ir iki šiol ten pasilikusi. Ten kur buvo kepalas duonos, likęs gumbas. Kitas padavimas pasakoja, kad moteriškė juosta aprišo tris užburtus uosius, ant kurių net paukščiai netūpdavo. Bėgant laikui uosiai kamienais suaugo, o juostos mazgo vietoje likęs gumbas. Dabartinė medžio išvaizda jau nebeatitinka šios legendos. 2010 metais praūžusi audra nulaužė vieną iš trijų kamienų.

Liepos

Sartai. Beveik visi esame girdėję apie įdomų savo forma, o dar įdomesnį sakraliniu požiūriu Sartų ežerą, apie žirgų lenktynes, kasmet vykstančias ant šio ežero ledo. Dar žinome, kad iš Sartų išteka viena švariausių Lietuvos upių – Šventoji, bet ne visi žino, kad Rokiškio r., Girios miške, esančiame prie Sartų ežero, auga didžiausia Lietuvoje – 34,5 m aukščio ir beveik 2 m skersmens liepa.
Liepa Motinėlė. Storiausia Lietuvoje yra 26 m aukščio ir beveik 9 m apimties Liepa Motinėlė auganti Braziukų k. Kauno r., kurios amžius per 500 metų. Kaimo bendruomenės skaičiavimais, šiam medžiui ne mažiau nei 400 metų. Kaip ir daugelis senų medžių, liepa motinėlė turi drevių ir kiaurymių. Pasakojama, kad pagrindinėje šio medžio kiaurymėje tilpdavo net 7 žmonės, tačiau vėliau ji užcementuota.
Storoji liepa. Klaipėdoje auga beveik 130 metų senumo 15 m aukščio ir per 6 m apimties Storoji liepa. Į valstybės saugomų objektų sąrašą medis įtrauktas 1990 m.
Penkiolikakamienė liepa - Papilė. Akmenės r. Papilės k. parke, auga 28 m aukščio penkiolikos kamienų liepa. Šios liepos kamienai yra 0,3 m. storio ir apie 23 m. aukščio. Manoma, kad ji sodinta apie 1860 metus. Šiuo metu liepa jau sensta, plečiasi keras, o kamienų augimo kampas kasmet didėja, krypsta į šonus. Iki 1982 m. ši liepa turėjo 16 kamienų. Tai medis - gamtos paminklas.
Antakalnio dešimtkamienė liepa (Grigaliūno liepa). Kaišiadorių r., Rumšiškių sen., Antakalnio k. centre, R. Grigaliūno privačiame sklype auga 20 m aukščio liepa turinti 10 kamienų. Pasirodo, daugiau nei prieš 90 metų šios liepos pagrindinis kamienas buvo nupjautas, tačiau jis išleido 10 kamienų – liepaičių. Ploniausios liepaitės kamieno skersmuo tiktai 18 cm, o storiausias – net 53 cm. Visų dešimties kamienų apimtis sudaro 11,78 m, o jų bendras skersmuo – 375 cm.
Lampėdžių liepa gražuolė. Šalia Kauno, Lampėdžiuose auganti Lampėdžių liepa tituluojama gražiausiu medžiu šalyje. Jos kamienas šakojasi į keturias dalis ir formuoja įspūdingą lają, kurios aukštis ir plotis siekia maždaug 22 m, kamieno apimtis krūtinės aukštyje - 7 metrai. Tad kamieno apimtimi ši liepa nenusileidžia daugeliui ąžuolų. Spėjama, kad jos amžius yra apie 250 metų.
Varniškių liepa. Tauragnų sen. Varniškių k. auga 28 m aukščio, 1,2 m skersmens liepa. Ši liepa 1960 m. paskelbta gamtos paminklu, o 1999 m. aplinkos ministro paskelbta saugomu objektu.Pasakojama, kad liepos globėjo V. Kriungiškio tėvai ir seneliai prie liepos sustatydavo net 10 kelminių avilių, kad bitės, liepai žydint, prineštų medaus.
Liepų pavėsinė. Švintos k. netoli Švenčionių, iš 30 ratu susodintų liepų yra išauginta liepų pavėsinė yra gamtos paminklas. Liepų kamienų apimtis 1,8 – 2,1 m., aukštis 33 – 34 metrai. 1968 m. jų dar buvo 30, šiuo metu auga 20 liepų. Šios liepos buvo pasodintos 1925 – 1926 metais Civinskių Šventos dvare. Jos buvo specialiai lenkiamos į išorinę pusę, tam tikslui prie šakų buvo pririšami sunkūs svarsčiai, dėl kurių svorio keitėsi šakų augimo kryptis. Šioje liepų pavėsinėje dvaro šeimininkė mėgdavo priimti svečius, ilsėtis, gerti arbatą.

Klevai

Elvyravo klevas. Žinomiausias Lietuvoje – apie 200 m senumo Elvyravo klevas, augantis Kelmės r., Kražių apylinkių girioje.

Maumedžiai

Degsnės maumedžiai. Aukščiausi Lietuvoje medžiai – Degsnės europiniai maumedžiai augantys Prienų rajone. Jų aukštis siekia net 49 metrus, o iki pasaulio rekordo jiems tetrūksta trijų keturių metrų.

Guobos

Antavilių guoba. Zarasų raj. Antavilių ežero saloje auga apie 400 metų senumo guoba. Saloje išlikę ir daugiau senų medžių - matyt, kadaise čia buvusi šventoji giraitė – alkvietė.
Geisčiūnų guoba. Didžiausia Lietuvoje guoba auga Geisčiūnų kaime Alytaus rajone. Ji yra 35 m aukščio ir 2 m skersmens.

Kadagiai

14 kadagių grupė. Aukštaitijos nacionaliniame parke, Obelų rage prie Žeimenų ežero, auga 14 kadagių grupė. Aukščiausias jų - 12 m aukščio.
Pabaluošės kadagynas. Aukštaitijos nacionaliniame parke, netoli Šuminų kaimo ant Baluošo ežero kranto, žaliuoja visa kadagių giraitė. Pabaluošės kadagynas yra vienas iš didžiausių kadagynų Lietuvoje, jo plotas – 4 hektarai.

Parengė Šarūnas Laužadis

Informacija panaudota iš  gmu.lt

delfi logo rgb
facebook
gmail
youtube
lrytas