Irano ir Izraelio priešprieša yra ilgalaikė ir sudėtinga, jos šaknys siekia 1948 m., kai buvo įkurtas Izraelis. Iranas nuo pat pradžių nepripažino Izraelio valstybės ir palaikė jo sunaikinimą. Ši priešprieša buvo sustiprėjusi po Islamo revoliucijos Irane 1979 m., kai Iranas tapo islamine respublika ir įsipareigojo palaikyti antisionistas ir antiimperialistines idėjas.
Irano ir Izraelio priešpriešą lėmė keli pagrindiniai veiksniai:
Religija: Iranas yra islaminė šalis - šiitų musulmonų valstybė, o Izraelyje vyrauja judaizmas ir krikščionybė. Ši religinė priešprieša yra giliai įsišaknijusi abiejų šalių visuomenėse. Reikia pabrėžti, kad Izraelyje antra pagal dydį (po judaizmo) yra islamo religija.
Politika: Iranas yra laikomas Izraelio priešu, nes jis palaiko palestiniečių teisę į savo valstybę ir nepripažįsta Izraelio teisės egzistuoti. Iranas siekia regioninės įtakos plėtros, o Izraelis gina savo egzistencinį saugumą ir turi glaudžius ryšius su Vakarais, ypač su Jungtinėmis Valstijomis.
Ekonomika: Iranas yra naftos gavybos šalis, o Izraelis yra technologijų lyderis. Šios dvi šalys konkuruoja dėl įtakos regione.
Irano ir Izraelio priešprieša buvo išreikšta įvairiais būdais, įskaitant:
Karinius veiksmus: Iranas palaiko palestiniečių kovotojus, kurie vykdo smurtinius išpuolius prieš Izraelį. Izraelis yra atlikęs kelis karinius smūgius į Iraną, įskaitant 2022 m. smūgius į Irano branduolinės energetikos įstaigas.
Diplomatines sankcijas: Izraelis ir jo sąjungininkai yra paskelbę sankcijas Iranui dėl jo branduolinės programos. Iranas yra paskelbęs sankcijas Izraeliui.
Propagandą: Abi šalys naudoja propagandą, kad kurstytų priešiškumą vienai kitos atžvilgiu.
Irano ir Izraelio priešprieša yra viena iš pagrindinių grėsmių taikai regione. Ji kelia pavojų regioninės karo galimybei ir gali sukelti nestabilumą visame pasaulyje.
