Geležis vandenyje

Požeminio vandens telkinių, kurių vanduo be papildomo paruošimo atitinka Lietuvos Higienos normą, Lietuvoje – nedaug. Pagrindinis “kaltininkas” – geležis, kurios koncentracija daugelyje mūsų krašto telkinių požeminiame vandenyje siekia nuo 0,5 – 1,0 iki 2,0 – 3,5 mg/l, o kartais ir daugiau. Pagal Lietuvos Higienos normą geriamajame vandenyje geležies kiekis neturi viršyti 0,2 mg/l.

Padidėjusį geležies kiekį rodo šie požymiai:

· vonios, kriauklės ir unitazo, indų, puodų vidinės sienelės padengtos rudomis apnašomis;

· vanduo nemalonaus skonio ir kvapo;

· skalbiniai išmarginami rusvai gelsvomis dėmėmis;

· stikliniuose ar kituose induose laikomas vanduo įgyja gelsvai rudą atspalvį;

· dėl apnašų nesandariai užsidaro sklendės ir čiaupai, užsikemša slėgio matavimo prietaisai.

Vandeninguose sluoksniuose esanti geležis paprastai yra dvivalentė. Vandeniui sąveikaujant su oru, dvivalentė geležis jungiasi su deguonimi. Susidaro netirpus trivalentės geležies hidroksidas, kuris iškrenta į nuosėdas. Padidėja vandens drumstumas, vanduo įgauna rusvą spalvą ir nemalonų skonį.

Norint iš “žalio” požeminio vandens padaryti kokybišką geriamąjį vandenį, geležį reikia šalinti. Šiuo metu daugelyje Lietuvos miestų veikia geležies pašalinimo filtrai, kuriuose paruoštas vanduo pagal geležies kiekį gali būti vadinamas geros kokybės. Tačiau daugelyje miestų ir miestelių vandenviečių vandens vis dar negalima priskirti net ir patenkinamo vandens kategorijai. Geležies kiekis vandenyje dažnai gerokai viršija 1 mg/l.

Kietas (kalkėtas) vanduo

Požeminio vandens telkinių, kurių vandenį be papildomo paruošimo galima būtų tiekti į vandentiekio tinklą, Lietuvoje – nedaug. Viena iš daugelio esančių vandens problemų tai - kietas vanduo. Vandenį kietina ištirpusios kalcio ir magnio druskos. Esant kietam vandeniui: vamzdynų, vandens maišytuvų, santechninių prietaisų paviršiai pasidengia kalkių nuosėdomis, ant lygintuvų, puodų ir elektrinių virdulių sienelių atsiranda baltos, sunkiai valomos nuosėdos, balti skalbiniai pilkėja, o spalvoti blunka, drabužiai greičiau susidėvi. Vandenį kaitinant, kalcio ir magnio karbonatai tampa matomi dalelių pavidalu ir padengia kaitinimo elementų paviršius ar kitų paviršių. Susikaupęs kalkių sluoksnis gadina įrenginius (šildymo elementus, maišytuvus ir t.t.), trumpina jų tarnavimo laiką, mažina šilumos perdavimą vandeniui, dėl to išauga energijos sąnaudos.

Tuo tarpu, minkštas vanduo turi daug pranašumų. Juo prausiantis, geriau putoja šampūnas ir muilas, trečdaliu sumažėja jų sunaudojimas, plaukai tampa purūs, minkšti ir žvilgantys, nepažeidžiamas apsauginis odos sluoksnis; minkštu vandeniu išskalbti drabužiai yra minkštesni, ilgiau nesusidėvi, atrodo naujesni; sumažėja vandens šildymo sąnaudos; vamzdynų ir buitinės technikos paviršiai nepasidengia kalkių nuosėdomis.

Kieto vandens požymiai

· Vandens maišytuvai, plautuvės, dušo kabinos pasidengia baltomis apnašomis;

· Dažnai tenka valyti elektrinius virdulius nuo kalkių apnašų;

· Balti skalbiniai įgauna pilkšvą atspalvį;

· Boileriai nebesušildo vandens iki reikiamos temperatūros;

· Padidėjusios elektros energijos sąnaudos vandens šildymui;

· Sumažėjęs karšto vandens sistemos slėgis po šilumokaičių.

 

Visada verta pasinaudoti musu paslaugomis:|NEMOKAMI SKELBIMAI|REKLAMA INTERNETE|ĮMONIŲ KATALOGAS|

delfi logo rgb
facebook
gmail
youtube
lrytas