Apšvietimo normos. Dirbtinis ir natūralus apšvietimas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

 2000 m. gegužės 24 d. Nr. 277

Vilnius

 DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 98 : 2000 “NATŪRALUS IR DIRBTINIS DARBO VIETŲ APŠVIETIMAS. APŠVIETOS RIBINĖS VERTĖS IR BENDRIEJI MATAVIMO REIKALAVIMAI”

 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1076 “Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė acquis priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir acquis įgyvendinimo priemonių 1999 metų planų patvirtinimo” 1 punktu (Žin., 1999, Nr. 83-2473),

1. T v i r t i n u Lietuvos higienos normą “Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai” (pridedama).

2. Nustatau higienos normos įsigaliojimo datą - 2000 m. birželio15 d.

3. Tvirtinu šios higienos normos įgyvendinimo priemonių planą.

4. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu viceministrui V.Kriauzai.

 SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                 RAIMUNDAS ALEKNA

______________

 PATVIRTINTA

sveikatos apsaugos ministro

2000 05 24 įsakymu Nr. 277

 LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 98 : 2000

 NATŪRALUS IR DIRBTINIS DARBO VIETŲ APŠVIETIMAS

Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai

 I. TAIKYMO SRITIS

 1. Ši higienos norma reglamentuoja natūralaus ir dirbtinio apšvietimo apšvietos mažiausias ribines vertes darbo vietose bei apšvietos matavimo bendruosius reikalavimus.

2. Ši higienos norma taikoma įrengiant ir įvertinant darbo patalpų ir darbo vietų natūralų, dirbtinį ir mišrų apšvietimą.

3. Šia higienos norma turi vadovautis juridiniai ir fiziniai asmenys:

a) projektuojantys, įrengiantys naujas ir naudojantys darbo vietas ir patalpas;

b) kontroliuojantys darbo sąlygas ir apšvietimo kokybę bei poveikį dirbančiųjų sveikatai.

4. Į šios higienos normos reikalavimus turi būti atsižvelgta rengiant norminius dokumentus, susijusius su darbo vietų ir darbo patalpų natūraliu ir dirbtiniu apšvietimu.

5. Ši higienos norma netaikoma:

a) požeminių kasinėjimų apšvietimui;

b) jūrų ir upių uostų, oro uostų, geležinkelio stočių ir jų kelių apšvietimui;

c) žemės ūkio produktų saugojimo patalpų, augalų, gyvulių ir paukščių laikymo ir auginimo patalpų apšvietimui bei specialioms saugos apšvietimo sistemoms.

 II. NUORODOS

 Šioje higienos normoje yra nuorodos į tokius dokumentus.

6. ISO 8995 : 1989 (E). Principles of visual ergonomics - The lighting of indoor work systems.

7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 27 d. nutarimas Nr. 1277 “Dėl darbo vietų higieninio įvertinimo nuostatų” (Žin., 1998, Nr. 95-2641).

8. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr. 85/233 “Dėl darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų” (Žin., 1998, Nr. 44-1224).

9. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1998 m. rugsėjo 11 d. įsakymas Nr. 141/173 “Dėl minimalių saugos ir sveikatos darbe reikalavimų išgaunant naudingąsias iškasenas” (Žin., 1998, Nr. 82-2310).

10. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 184/282 “Dėl darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų” (Žin., 1999, Nr. 7-155).

 III. TERMINAI, APIBRĖŽIMAI, ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI

 Šioje higienos normoje pavartoti tokie terminai, jų apibrėžimai [C.1, C.2, C.3, 6 ], žymenys ir sutrumpinimai.

11. natūralus apšvietimas

Dangaus skliauto tiesioginė arba atspindėta šviesa, apšviečianti darbo patalpas.

11.1. šoninis natūralus apšvietimas

Natūralus darbo patalpų apšvietimas per išorinėse pastato sienose įrengtus langus.

11.2. viršutinis natūralus apšvietimas

Natūralus darbo patalpų apšvietimas per stoge, sienose prie lubų įrengtus langus ar peršviečiamas lubas.

11.3. kombinuotas natūralus apšvietimas

Bendras viršutinis ir šoninis darbo patalpų natūralus apšvietimas.

12. dirbtinis apšvietimas

Elektros techninių įrenginių skleidžiama šviesa darbo patalpose.

12.1. bendras dirbtinis apšvietimas

Dirbtinių šviesos šaltinių, galimai tolygiai išdėstytų viršutinėje darbo patalpų zonoje, apšvietimas.

12.2. vietinis dirbtinis apšvietimas

Dirbtinio šviesos šaltinio, įrengto tiesiogiai darbo vietoje arba darbo įrenginyje, apšvietimas.

12.3. kombinuotas dirbtinis apšvietimas

Suderintas bendras dirbtinis ir vietinis dirbtinis apšvietimas.

13. mišrus apšvietimas

Suderintas natūralus ir dirbtinis apšvietimas.

14. apšvieta

Kuriame nors paviršiaus taške į paviršiaus elementą krintantis šviesos srautas, padalytas iš to elemento ploto, liuksais (lx).

15. natūralios apšvietos koeficientas (NAK)

Tam tikrame patalpos taške ir tuo pačiu metu lauke (esant visiškai atviram dangaus skliautui, ne šešėlyje) natūralaus apšvietimo išmatuotų apšvietos verčių santykis, procentais.

16. patalpos būdingas pjūvis

Skersinis pjūvis per patalpos vidurį, kurio plokštuma statmena langų įstiklinimo plokštumai (esant šoniniam apšvietimui) arba statmena išilginei patalpos angų ašiai.

17. matomas objektas

Regimas daiktas, atskira jo dalis arba defektas, kuriuos reikia įžiūrėti darbo proceso metu.

18. paviršiaus atspindžio koeficientas

Šviesos, atspindimos nuo paviršiaus, santykis su krintančios šviesos kiekiu. Nustatomas ribose nuo 0 iki 1.

19. fonas

Paviršius, kuriame reikia įžiūrėti matomą objektą.

19.1. šviesus fonas

Fonas, kai paviršiaus atspindžio koeficientas yra didesnis kaip 0,4.

19.2. vidutinis fonas

Fonas, kai paviršiaus atspindžio koeficientas yra 0,2-0,4.

19.3. tamsus fonas

Fonas, kai paviršiaus atspindžio koeficientas yra mažesnis kaip 0,2.

20. skaistis

Kuriame nors paviršiaus taške paviršiaus elemento šviesos pasirinktąja kryptimi stipris, padalytas iš statmenosios to elemento projekcijos į statmeną pasirinktajai krypčiai plokštumą ploto, kandela kvadratiniam metrui (cd×m-2).

21. matomo objekto ir fono skirtumas (S)

Objekto ir fono skaisčių skirtumo absoliutaus dydžio ir fono skaisčio santykis.

21.1. didelis matomo objekto ir fono skirtumas

Labai didelis objekto ir fono skaisčių skirtumas ir S yra didesnis kaip 0,5.

21.2. vidutinis matomo objekto ir fono skirtumas

Vidutinis objekto ir fono skaisčių skirtumas ir S yra 0,2 - 0,5.

21.3. mažas matomo objekto ir fono skirtumas

Nedidelis objekto ir fono skaisčių skirtumas ir S yra mažesnis kaip 0,2.

22. atspindėtas blizgesys

Šviesos srauto atspindys nuo darbo paviršiaus nukreiptas dirbančiajam į akis ir bloginantis matomumą dėl darbo paviršiaus padidėjusio skaisčio ir tušuojančio poveikio, mažinančio matomo objekto ir fono skirtumtą.

23. akinimas

Reiškinys, sukeliantis matomumo pablogėjimą, kada regėjimo lauke atsiranda pernelyg ryškių objektų, prie kurių akys nėra prisitaikiusios.

24. darbo paviršius

Paviršius, ant kurio dirbama ir matuojama apšvieta.

25. santykinis darbo paviršius

Santykinė horizontalioji plokštuma, esanti 0,85 m aukštyje nuo grindų.

26. apšvietos ribinė vertė

Tai tokia apšvieta, kurios sąlygomis dirbant nustatytą laiką (bet ne ilgiau kaip 40 val. per savaitę) visą profesinio darbo laikotarpį nekyla nemalonių regėjimo pojūčių ir nepakenkiama darbuotojo regėjimui bei sveikatai.

 IV. BENDRIEJI HIGIENOS REIKALAVIMAI

 27. Pagal galiojančius teisės aktus [7] turi būti atliktas darbo vietų higieninis įvertinimas. Darbo patalpų ir darbo vietų natūralaus ir dirbtinio apšvietimo išmatuotos apšvietos vertės turi būti ne mažesnės kaip natūralaus ir dirbtinio apšvietimo mažiausios apšvietos ribinės vertės, pateiktos šioje higienos normoje.

28. Darbdavys pagal atlikto darbo vietų higieninio įvertinimo rezultatus turi imtis atitinkamų priemonių, mažinančių nustatytų kenksmingų darbo aplinkos veiksnių, susijusių su natūraliu, dirbtiniu ir mišriu apšvietimu, poveikį darbuotojų darbingumui ir sveikatai.

29. Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka darbuotojai arba jų atstovai turi būti informuojami ir konsultuojami apie bet kurią priemonę, kurios imtasi pagal šią higienos normą ir su ja susijusiais saugos ir sveikatos klausimais.

 V. DARBO VIETŲ IR DARBO PATALPŲ NATŪRALAUS APŠVIETIMO HIGIENOS REIKALAVIMAI

 30. Darbo patalpų, kuriose nuolat dirbama, kiek įmanoma, turi būti užtikrintas natūralus apšvietimas, atitinkantis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus [8].

31. Natūralus apšvietimas pagal langų (šviesos angų) išdėstymą skirstomas į šoninį, viršutinį ir kombinuotą [C.2, C.3].

32. Darbo patalpų natūralus apšvietimas vertinamas pagal natūralios apšvietos koeficiento (NAK) vertę, procentais [C.2].

33. NAK vertė nustatoma pagal formulę:

Nn=Nv×k,

čia:

Nv - NAK vertė, procentais, nurodyta A.1 ir A.2 lentelėse (A priedas);

k - pataisos koeficientas, nurodytas 1 lentelėje.

 1 lentelė. Pataisos koeficiento (k) vertės

 Čia: Š - šiaurė, ŠR - šiaurės rytai, ŠV - šiaurės vakarai, V - vakarai, R - rytai, PR - pietryčiai, PV - pietvakariai, P - pietūs.

34. Gamybinių patalpų darbo vietų natūralaus apšvietimo apšvietos koeficiento (NAK) ribinės vertės, kurios nustatytos darbo patalpos darbo paviršiaus apšvietos mažiausių verčių taškuose, atsižvelgiant į regos darbų charakteristiką, veiklos pobūdį, natūralaus apšvietimo tipą, pateiktos A.1 lentelėje (A priedas) [C.2].

35. Skirtingam regos darbui ir veiklai, atsižvelgiant į regos darbų charakteristiką, nustatytos atskiros kategorijos ir atitinkamai mažiausios NAK ribinės vertės. A.1 lentelėje (A priedas) pateiktos aštuonios regos darbų kategorijos, kurios priklauso nuo mažiausio matomo objekto dydžio, matomo objekto ir fono skirtumo:

a) I kategorija, kai atliekami maksimaliai tikslūs regos darbai (mažiausio matomo objekto dydis yra mažesnis kaip 0,15 mm);

b) II kategorija, kai atliekami labai tikslūs regos darbai (mažiausio matomo objekto dydis yra nuo 0,15 mm iki 0,30 mm);

c) III kategorija, kai atliekami tikslūs regos darbai (mažiausio matomo objekto dydis yra nuo 0,30 mm iki 0,50 mm);

d) IV kategorija, kai atliekami vidutiniškai tikslūs regos darbai (mažiausio matomo objekto dydis yra nuo 0,50 mm iki 1,00 mm);

e) V kategorija, kai atliekami nelabai tikslūs regos darbai (mažiausio matomo objekto dydis yra didesnis kaip 1,00 mm);

f) VI kategorija, kai atliekami netikslūs (mažiausiai tikslūs) regos darbai (mažiausio matomo objekto dydis yra didesnis kaip 5,00 mm);

g) VII kategorija, kai atliekami darbai su šviečiančiomis medžiagomis ir gaminiais karštuose gamybos padaliniuose (mažiausio matomo objekto dydis yra didesnis kaip 0,50 mm);

h) VIII kategorija, kai atliekamas bendras darbo proceso stebėjimas.

36. Viešųjų, administracinių pastatų ir buitinių patalpų darbo vietų natūralaus apšvietimo apšvietos koeficiento (NAK) ribinės vertės, nustatytos darbo paviršiaus apšvietos mažiausių verčių taškuose, atsižvelgiant į regos darbų charakteristiką, patalpų pobūdį ir natūralaus apšvietimo tipą, pateiktos A.2 lentelėje (A priedas) [C.2].

37. Skirtingi regos darbai ir patalpos skirstomi į skirtingas regos darbų grupes, kurioms atitinkamai nustatytos NAK mažiausios ribinės vertės. A.2 lentelėje (A priedas) pateiktos šešios regos darbų grupės, atsižvelgiant į mažiausio matomo objekto dydį, patalpos šviesumą:

a) A grupė, kai atliekami labai tikslūs regos darbai (mažiausio matomo objekto dydis yra nuo 0,15 mm iki 0,30 mm);

b) B grupė, kai atliekami tikslūs regos darbai (mažiausio matomo objekto dydis yra nuo 0,30 mm iki 0,50 mm);

c) C grupė, kai atliekami vidutiniškai tikslūs regos darbai (mažiausio matomo objekto dydis yra daugiau kaip 0,50 mm);

d) D grupė, kai matomas objektas nepriklausomai nuo jo dydžio trumpai išskiriamas labai šviesioje darbo patalpoje (NAK vertė apie 3,0 %);

e) E grupė, kai matomas objektas nepriklausomai nuo jo dydžio trumpai išskiriamas šviesioje darbo patalpoje (NAK vertė apie 2,5 %);

f) F grupė, kai matomas objektas nepriklausomai nuo jo dydžio trumpai išskiriamas silpnai apšviestoje darbo patalpoje (NAK vertė apie 2,0 %).

38. Darbo patalpoje gali būti išskirtos šoninio natūralaus apšvietimo zona (prie lauko sienos su langais) ir viršutinio natūralaus apšvietimo zona. Kiekvienos zonos natūrali apšvieta matuojama ir vertinama atskirai.

 VI. DARBO VIETŲ ir DARBO PATALPŲ DIRBTINIO APŠVIETIMO

HIGIENOS REIKALAVIMAI

 39. Dirbtinis apšvietimas gali būti bendras, vietinis ir kombinuotas [6, C.3].

40. Bendras dirbtinis apšvietimas turi būti įrengtas visose darbo patalpose taip pat lauko zonose, kuriose įrengtos darbo vietos [8, 9, 10].

41. Darbo patalpų nuolatinių darbo vietų bendram dirbtiniam apšvietimui turi būti naudojamos išlydžio lempos. Kaitinimo lempas leidžiama naudoti išimtiniais atvejais, kai dėl technologinio proceso ypatumų arba dėl reikalavimų darbo patalpų vidaus apdailai išlydžio lempų negalima naudoti.

42. Darbo vietų dirbtiniam vietiniam apšvietimui gali būti naudojamos išlydžio ir kaitinimo, tarp jų ir halogeninės, lempos.

43. Dirbtinio apšvietimo apšvietos mažiausios ribinės vertės, liuksais, nustatytos darbo patalpos darbo paviršiaus apšvietos mažiausių verčių taškuose, kai šviesos srautas skleidžiamas išlydžio šviesos šaltiniais, pateiktos A.1 ir A.2 lentelėse (A priedas).

44. Normuojant dirbtinio apšvietimo darbo vietų apšvietą, liuksais, turi būti taikoma apšvietos verčių skalė, kuri pateikta 2 lentelėje [C.2, C.3].

 2 lentelė. Apšvietos verčių skalė

 Padalos vertė, lx

             20, 30, 50, 75, 100, 150, 200, 300, 400, 500, 600, 750, 1000, 1250, 1500, 2000, 2500,

                                                  3000, 3500, 4000, 4500, 5000

 45. Gamybinių patalpų darbo vietų dirbtinės apšvietos mažiausios ribinės vertės, nurodytos A.1 lentelėje (A priedas), turi būti didinamos viena padala pagal 2 lentelėje pateiktą apšvietos verčių skalę, kai:

a) I-IV kategorijos regos darbai atliekami daugiau kaip pusę darbo dienos (pamainos) laiko;

b) dirbami pavojingi darbai (galima susižeisti dirbant su diskiniu pjūklu ir pan.) ir bendro dirbtinio apšvietimo sistemos apšvieta yra ne didesnė kaip 150 lx;

c) technologiniam procesui (maisto, chemijos, farmacijos įmonės) keliami specialūs higienos reikalavimai ir bendro dirbtinio apšvietimo sistemos apšvieta yra ne didesnė kaip 500 lx;

d) dirba paaugliai arba vyksta jų gamybinis mokymas ir bendro dirbtinio apšvietimo sistemos apšvieta yra ne didesnė kaip 300 lx;

e) darbo patalpoje, kurioje nuolat dirbama, nėra natūralaus apšvietimo ir bendro dirbtinio apšvietimo sistemos apšvieta yra ne didesnė kaip 750 lx;

f) darbo metu stebimos besisukančios (ne mažiau kaip 500 sūkių per minutę, r/m) detalės arba judantys (ne mažesniu kaip 0,025 m/s greičiu) objektai;

g) nuolat ieškoma matomo objekto ne mažesniame kaip 0,1 m2 plote;

h) darbo patalpoje dirba didesnioji dalis darbuotojų, vyresnių kaip 40 m.

45.1. Jeigu yra keli 45 punkte nurodyti požymiai, darbo vietos dirbtinės apšvietos mažiausia ribinė vertė turi būti didinama ne daugiau kaip viena padala pagal 2 lentelėje pateiktą apšvietos verčių skalę.

46. Darbo patalpoje, kurioje atliekami IV-VI kategorijos regos darbai (pagal 35 punktą) ir darbuotojai patalpoje būna trumpai arba nebūtina nuolatinė įrenginių priežiūra, dirbtinės apšvietos ribinė vertė gali būti mažinama viena padala pagal 1 lentelėje pateiktą apšvietos verčių skalę.

47. Naudojant darbo patalpų ir darbo vietų dirbtiniam apšvietimui kaitinimo lempas apšvietos ribinės vertės, pateiktos A.1 lentelėje (A priedas), gali būti mažinamos pagal 2 lentelėje nurodytą apšvietos verčių skalę:

a) viena padala, jeigu, esant kombinuotai dirbtinio apšvietimo sistemai, normuojama apšvietos ribinė vertė yra ne mažesnė kaip750 lx;

b) viena padala, kai, esant bendrai dirbtinio apšvietimo sistemai, atliekami I-V ir VII kategorijos regos darbai;

c) dviem padalomis, kai, esant bendrai dirbtinio apšvietimo sistemai, atliekami VI ir VIII kategorijos regos darbai.

48. Darbo patalpoje, kurioje atliekami 35 punkte nurodyti I-III, IVa-IVc ir Va kategorijų regos darbai, turi būti naudojamas kombinuotas dirbtinis apšvietimas.

48.1. Darbo patalpoje, kurioje įrengtos darbo ir pagalbinės zonos, turi būti priartintas (lokalizuotas) prie darbo zonos (esant bet kokiai apšvietimo sistemai) bendras dirbtinis apšvietimas ir mažesnio intensyvumo pagalbinių darbo zonų, priskiriamų VIIIa kategorijos regos darbams, dirbtinis apšvietimas.

49. Esant kombinuotam dirbtiniam apšvietimui, bendro dirbtinio apšvietimo šviestuvų skleidžiama darbo paviršiaus apšvietos vertė turi sudaryti ne mažiau kaip 10 % kombinuoto dirbtinio apšvietimo apšvietos ribinės vertės, nustatytos tiems patiems šviesos šaltiniams, kurie naudojami ir vietiniam apšvietimui. Tokiu atveju darbo vietų dirbtinės apšvietos ribinė vertė turi būti ne mažesnė kaip 200 lx naudojant išlydžio lempas ir ne mažesnė kaip 75 lx naudojant kaitinimo lempas.

Darbo patalpoje, kurioje nėra natūralaus apšvietimo, esant kombinuotam dirbtiniam apšvietimui, bendro dirbtinio apšvietimo šviestuvų skleidžiama darbo paviršiaus apšvietos ribinė vertė turi būti didinama viena padala pagal 2 lentelėje pateiktą apšvietos verčių skalę.

50. Darbo paviršiaus didžiausios ir mažiausios dirbtinės apšvietos verčių santykis dirbant I-III kategorijos regos darbus pagal 35 punktą neturi būti didesnis kaip 1,3, kai šviesos šaltiniai yra liuminiscencinės lempos, ir 1,5 - naudojant kitus šviesos šaltinius; dirbant IV-VII kategorijos regos darbus, apšvietos verčių santykis neturi būti didesnis kaip 1,5 ir 2,0.

Tais atvejais, kai bendro dirbtinio apšvietimo šviestuvai įrengiami tik darbo aikštelėse, ant kolonų ar pastatų sienų, darbo paviršiaus didžiausios ir mažiausios dirbtinės apšvietos verčių santykį leidžiama didinti iki 3,0.

51. Gamybinių patalpų perėjimų ir vietų, kuriose nedirbama, dirbtinės apšvietos ribinė vertė turi sudaryti ne daugiau kaip 25 % bendro dirbtinio apšvietimo šviestuvams nustatytos apšvietos ribinės vertės, bet būti ne mažesnė kaip 75 lx naudojant išlydžio lempas ir ne mažesnė kaip 30 lx naudojant kaitinimo lempas.

52. Automatizuoto technologinio proceso įrenginių darbui stebėti turi būti naudojamas bendras dirbtinis apšvietimas. Taip pat turi būti papildomai įjungiami bendro ir vietinio dirbtinio apšvietimo šviestuvai, užtikrinantys reikiamą apšvietą atliekant remonto bei derinimo darbus.

53. Darbo vietų dirbtiniam vietiniam apšvietimui turi būti naudojami šviestuvai su neperšviečiamais reflektoriais (atšvaitais). Šviestuvai turi būti išdėstyti taip, kad lempų skleidžiamas šviesos srautas neakintų darbuotojų tiek jų darbo vietoje, tiek kitose darbo patalpos vietose.

54. Darbo paviršiaus skaistis neturi viršyti verčių, nurodytų 3 lentelėje.

 3 lentelė. Leidžiamos darbo paviršiaus skaisčio vertės

 Darbo paviršiaus plotas, m2 Didžiausias leidžiamas skaistis, cd×m-2

 55. Darbo paviršių dirbtinė apšvieta, kai darbai atliekami lauke, po pastoge, ant pastolių, turi atitikti A.1 lentelėje (A priedas) nurodytas dirbtinės apšvietos ribines vertes.

56. Viešųjų pastatų darbo patalpų bendram dirbtiniam apšvietimui turi būti naudojamos išlydžio lempos.

57. Viešųjų pastatų darbo patalpų darbo vietų dirbtinės apšvietos ribinės vertės, pateiktos A.2 lentelėje (A priedas), turi būti didinamos viena padala pagal 2 lentelėje nurodytą apšvietos verčių skalę, kai:

a) atliekami A-C grupės regos darbai, nurodyti 37 punkte, kuriems keliami specialūs higienos reikalavimai (pvz., kai kuriose viešojo maitinimo patalpose, prekybos darbo vietose);

b) darbo patalpoje, kurioje nuolat dirba žmonės, nėra natūralaus apšvietimo;

c) patalpų apšvietimui keliami specialūs reikalavimai dėl vykdomų D-F grupės regos darbų pagal 37 punktą;

d) administracinių patalpų apšvietimui (kabinetams, darbo kambariams, skaitykloms ir pan.) naudojamas kombinuotas dirbtinis apšvietimas;

e) darbo patalpoje dirba didesnioji dalis darbuotojų, vyresnių kaip 40 m.

58. Darbo vietų dirbtinės apšvietos ribinės vertės, pateiktos A.2 lentelėje (A priedas), gali būti mažinamos pagal 2 lentelėje pateiktą apšvietos verčių skalę:

a) viena padala, kai, esant liuminiscenciniams šviestuvams, vykdomi D-F grupės regos darbai pagal 37 punktą;

b) dviem padalomis, kai visų rūšių darbams naudojamos kaitinimo, tarp jų ir halogeninės, lempos.

59. Viešųjų pastatų darbo patalpose turi būti naudojamas bendras dirbtinis apšvietimas. Patalpose, kuriose atliekami A-C grupės regos darbai pagal 37 punktą (pvz., kabinetuose, darbo kambariuose, bibliotekose skaityklose, archyvuose ir pan.), gali būti naudojamas kombinuotas dirbtinis apšvietimas. Tokiu atveju darbo paviršiaus dirbtinės apšvietos ribinė vertė turi būti didinama pagal 57 punktą, o bendro dirbtinio apšvietimo apšvietos vertė turi būti ne mažesnė kaip 70 % ribinės vertės pagal A.2 lentelę (A priedas).

60. Buitinio aptarnavimo įmonių darbo patalpose, kuriose atliekami I-IV kategorijos regos darbai pagal 35 punktą (pvz., juvelyriniai ir graviravimo, laikrodžių, televizorių, radijo aparatūros, skaičiavimo mašinėlių taisymo ir pan.), turi būti naudojamas kombinuotas dirbtinis apšvietimas. Kombinuotos dirbtinės apšvietos ribinės vertės nurodytos A.1 lentelėje (A priedas).

 VII. DARBO VIETŲ IR DARBO PATALPŲ MIŠRAUS APŠVIETIMO HIGIENOS REIKALAVIMAI

61. Mišrus darbo patalpų apšvietimas turi būti, kai:

a) atliekami I-III kategorijos regos darbai pagal 35 punktą;

b) dėl technologinių ypatumų, klimato negali būti taikomas natūralus apšvietimas, atitinkantis NAK ribines vertes, nurodytas A.1 lentelėje (A priedas).

62. Darbo patalpų mišraus apšvietimo NAK mažiausios ribinės vertės pateiktos A.1 lentelėje (A priedas).

63. Darbo patalpų mišraus apšvietimo NAK vertes galima vertinti pagal 4 lentelėje pateiktas apšvietos NAK ribines vertes, kai:

a) darbo patalpų su šoniniu natūraliu apšvietimu gylis dėl technologinių sąlygų neleidžia užtikrinti mišraus apšvietimo NAK ribinių verčių, nurodytų A.1 lentelėje;

b) darbo patalpose atliekami I-III kategorijos regos darbai pagal 35 punktą.

 4 lentelė. Mišraus apšvietimo NAK ribinės vertės, %

Regos darbų kategorija                                    Mišraus apšvietimo NAK mažiausios ribinės vertės, %

                                                                                                                                   viršutinis arba kombinuotas                                                                        šoninis apšvietimas                                      apšvietimas

I                                                                            3,0                                                                    1,2

II                                                                           2,5                                                                    1,0

III                                                                         2,0                                                                    0,7

IV                                                                         1,5                                                                    0,5

V ir VII                                                                 1,0                                                                    0,3

VI                                                                         0,7                                                                    0,2

64. Nustatant darbo patalpų mišraus apšvietimo NAK ribines vertes, nurodytas 4 lentelėje, būtina:

a) bendro dirbtinio apšvietimo apšvietos ribinę vertę didinti viena padala pagal 2 lentelėje pateiktą apšvietos verčių skalę, išskyrus Ib, Ic ir IIb kategorijos regos darbus pagal 35 punktą, jeigu didinti apšvietą nenumatyta pagal šios normos 45 punktą. Bendros dirbtinės apšvietimo sistemos apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx esant išlydžio lempoms, ir ne mažesnė kaip 100 lx - kaitinimo lempoms;

b) kombinuoto dirbtinio apšvietimo sistemoje bendrojo apšvietimo šviestuvų apšvietos ribinę vertę didinti viena padala pagal 2 lentelėje pateiktą apšvietos verčių skalę, išskyrus Ia, Ib ir IIa kategorijos regos darbus pagal 35 punktą.

65. Dirbtinis apšvietimas (kai taikomas mišrus) turi atitikti VI skyriaus reikalavimus.

66. Viešųjų pastatų darbo patalpų mišraus apšvietimo NAK mažiausios ribinės vertės gali sudaryti 60 % ribinės vertės, nurodytos A.2 lentelėje ( A priedas).

 VIII. BENDRIEJI MATAVIMO REIKALAVIMAI

 67. Natūrali ir dirbtinė apšvieta matuojama specialiais prietaisais - liuksmetrais.

68. Prietaisų matavimo diapazonas ir tikslumas turi atitikti jiems keliamus reikalavimus, apšvietos paklaida gali būti ne didesnė kaip 10 %.

69. Matavimo prietaisai turi būti nustatyta tvarka periodiškai tikrinami.

70. Matavimo prietaisai turi būti naudojami pagal prietaiso gamintojo instrukcijas.

71. Natūrali ir dirbtinė apšvieta turi būti matuojama įprastinio darbo proceso metu, nustatytuose taškuose.

72. Apšvieta turi būti matuojama darbuotojui dirbant. Matavimo prietaiso jautrusis elementas turi būti orientuotas pagal darbinę plokštumą. Šviesos srautas neturi būti užstotas matavimą atliekančio asmens ar kitų objektų. Matavimo metu negali būti keičiama apšvieta (sumontuojant ar demontuojant šviestuvus).

73. Vienpuse šonine natūralia šviesa apšviestose nedidelėse darbo patalpose mažiausia NAK vertė matuojama taške, kuris yra būdingo patalpos pjūvio vertikaliosios plokštumos ir santykinio darbo paviršiaus susikirtime, 1 m atstumu nuo sienos, labiausiai nutolusios nuo lango. Jeigu darbo patalpa apšviečiama dvipuse šonine natūralia šviesa, šis taškas yra patalpos viduryje.

74. Šonine natūralia šviesa apšviestų didelių gamybinių patalpų mažiausia NAK vertė matuojama taške, kuris nuo langų yra:

a) per 1,5 patalpos aukščio atstumu - I-IV kategorijos regos darbams;

b) per dvigubą patalpos aukštį atstumu - V-VII kategorijos regos darbams;

c) per trigubą patalpos aukštį atstumu - VIII kategorijos regos darbams.

75. Jeigu darbo patalpos natūralus apšvietimas yra viršutinis arba kombinuotas, vidutinė NAK vertė matuojama taškuose, kurie yra charakteringos patalpą kertančios vertikaliosios plokštumos ir santykinio darbo paviršiaus (arba grindų) susikirtime. Pirmasis ir paskutinis taškai nustatomi 1 m atstumu nuo sienų (pertvarų) paviršiaus arba kolonų ašių.

76. Dirbtinė apšvieta turi būti matuojama įjungus visus dirbtinio apšvietimo šaltinius ir užtamsinus natūralios šviesos šaltinius arba tamsiuoju paros metu.

77. Detalesniam apšvietos matavimui darbo zona gali būti suskirstyta tinkleliu.

78. Su gautais rezultatais turi būti pateikiami duomenys apie matavimo prietaisą (tipas, charakteristika, paskutinės metrologinės patikros data ir patikros pažymos numeris).

79. Gauti natūralios ir dirbtinės apšvietos matavimų rezultatai lyginami su mažiausiomis ribinėmis vertėmis, pateiktomis šios higienos normos A.1 ir A.2 lentelėse (A priedas).

 A PRIEDAS (privalomasis) DIRBTINĖS, NATŪRALIOS IR MIŠRIOS APŠVIETOS MAŽIAUSIOS RIBINĖS VERTĖS

 A.1 lentelė. Darbo vietų dirbtinės, lx, natūralios ir mišrios, NAK, %, apšvietos mažiausios ribinės vertės

(viešųjų pastatų darbo vietų A-F grupės regos darbams)

Regos darbų                      Mažiausio      Regos            Regos            Regos darbų santy-  Dirbtinis ap-   Natūralus apšvietimas,

charakteristika                  matomo ob-  darbų             darbų             kinė trukmė nukrei- švietimas       NAK, %

                                             jekto dydis,   grupė             pogrupis       pus žvilgsnį į darbo

                                             mm                                                                paviršių, darbo pa-    darbo pavir-   viršutinis šoninis

                                                                                                                     mainos laiko, %          šiaus bendro                    arba šo-

                                                                                                                                                           apšvietimo     ninis

                                                                                                                                                           apšvieta, lx

Labai tikslūs                          0,15-0,30         A                     1                      ne mažiau kaip 70         500                   4,0              1,5

                                                                                             2                      mažiau kaip 70              400                   3,5              1,2

Tikslūs                                  0,30-0,50         B                      1                      ne mažiau kaip 70         300                   3,0              1,0

                                                                                             2                      mažiau kaip 70              200                   2,5              0,7

Vidutiniškai tikslūs                daugiau           C                      1                      ne mažiau kaip 70         150                   2,0              0,5

                                             kaip 0,50                                  2                      mažiau kaip 70              100                   2,0              0,5

Trumpalaikis matomo ob-      nepriklau-                                                        nepriklauso nuo

jekto išskyrimas darbo          so nuo ma-                                                      regos darbų trukmės

aplinkoje:                               tomo objek-

                                             to dydžio

labai šviesioje patalpoje                                D                      -                                                            300                   3,0              1,0

šviesioje patalpoje                                        E                      -                                                            200                   2,5              0,7

silpnai apšviestoje                                        F                      -                                                            150                   2,0              0,5

patalpoje                              

PASTABA. Mažiausio matomo objekto dydis ir atitinkamos ji regos darbų grupės nustatomos, kai matomas objektas yra ne daugiau kaip 0,5 m nuo dirbančiojo akių, o matomo objekto ir fono skirtumas vidutinis ir fonas yra šviesus. Padidėjus ar sumažėjus skirtumui apšvietą galima didinti ar mažinti viena padala, pagal apšvietos verčių skalę, pateiktą 1 lentelėje.

______________