Įmonė paskelbusi ,,karą“ mažomis kainomis t.y. prekių ar paslaugų kainas padaro mažesnes už konkurentų, norint priversti konkurentus bankrutuoti. Daugelyje šalių toks ,,kainų karas“ draudžiamas, tačiau labai sunkiai įrodomas. Ekonomistai teigia, kad tai yra retai taikoma praktikoje.
Įmonės, kurios imasi tokių konkurencinių priemonių turi būti finansiškai stiprios, kad pajėgtų pakankamai ilgą laiką dirbti nuostolingai. Jos tokiu būdu išstumdamos iš rinkos konkurentus turi būti įsitikinusios, kad konkurentai negrįš į rinką kai kainos pradės didėti. Kaip vienas iš būdų to išvengti yra iš nusilpusių konkurentų patalpų, įrangos įsigijimas ar darbuotojų pritraukimas.
Tokiu būdu naujus konkurentus žlugdyti dažnai ryžtasi rinkoje jau gerai įsitvirtinusios įmonės.
Finansiškai stiprios įmonės, rinkos naujokės, taip pat taiko panašų būdą, bet nebūtinai norėdami sužlugdyti rinkos senbuves. Jų tikslas kuo greičiau užkariauti dalį rinkos, vėliau kainos palaipsniui pradedamos didinti.
Skelbiant ,,kainų karą“ būtina įvertinti:
Kokią naudą iš to turėsite.
Ar konkurentai gali atsakyti tuo pačiu.
Kiek ilgai jie gali atsilaikyti prieš Jūsų mažas kainas.
Kiek ilgai Jūs turėsite rezervų tokiai kainodarai atlaikyti.
Kokia tikimybė rinkoje atsirasti naujam konkurentui.
Kokia tikimybė, kad prieš Jus nesusijungs kelios įmonės.
Kokios reakcijos galite sulaukti iš vartotojų.
