Mūro darbai. Sąlygos, reikalavimai, kontrolė

ST 121895674.06:2009  "Mūro darbai"
Rengė:  dr. Martynas Malakauskas, inž. Kęstutis Malakauskas.
Recenzavo:  inž. Robertas Dargis, inž. Algimantas Jarašiūnas, inž. Julius Jauniškis, inž. Kęstutis Grimalis, inž. Lionginas Sakalauskas.
© LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA   Reg. Nr. 2012-03-07.
Įsakymo Nr. 7


I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.        Lietuvos statybininkų asociacijos statybos taisyklės ST 121895674.06:2009 „Mūro darbai“ parengtos laikantis STR 1.01.05:2002 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“ [5.2]. Statybos taisyklės yra normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemos dalis, priklausanti savanoriškai taikomų normatyvinių statybos techninių dokumentų sričiai. Rengiant Taisykles vadovautasi galiojančiais normatyviniais dokumentais, bei sertifikuotų Lietuvoje medžiagų, gaminių ir konstrukcijų gamintojų rekomendacijomis.
2.        Šios statybos taisyklės reglamentuoja atliekamų statybos darbų būdus, kokybės reikalavimus ir taikomos vykdant mūro darbus.
3.        Statybos taisyklėse technologinių procesų kokybės ir kontrolės valdymo sistema, paremta bendraisiais vidaus kokybės vadybos principais, aprašytais LST EN ISO 9001:2001.
4.        Statybos taisyklių reikalavimai yra privalomi visiems statybininkų asociacijos narių bei elektroninės Statybos taisyklių sistemos „STATAI“ narių sąraše esančių įmonių darbuotojams. Techniniai reikalavimai ir darbų kontrolė pateikti šių Taisyklių III skyriuje.
 

II SKYRIUS. NUORODOS

5.        Statybos taisyklės parengtos laikantis tokių galiojančių normatyvinių dokumentų bei standartų:
5.1.            Lietuvos Respublikos Statybos įstatymas (Žin.,1996, Nr. 32-778; 2001, Nr. 101-3597);
5.2.            STR 1.01.05:2002 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“ (Žin., 2002, Nr. 42-1586. Pakeitimai: Žin., 2003, Nr. 37-1634, Žin., 2004, Nr. 25-780, Žin., 2004, Nr. 56-1952, Žin., 2004, Nr. 90-3332);
5.3.            STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ (Žin., 2002, Nr. 54-2150. Pakeitimai: Žin., 2002, Nr. 91-3907, Žin., 2003, Nr. 33-1392);
5.4.            STR 2.01.01(1):2005 “Esminis statinio reikalavimas. “Mechaninis atsparumas ir pastovumas” (Žin., 2005, Nr. 115-4195);
5.5.            LST 1346:2005 „Statybinis skiedinys. Klasifikacija ir techniniai reikalavimai“;
5.6.            LST EN 998-2:2003 Techniniai mūro skiedinio reikalavimai. 2 dalis. Mūro skiedinys;
5.7.            LST EN 771-1 Mūro gaminių techniniai reikalavimai. 1 dalis. Keraminiai mūro gaminiai;
5.8.            LST EN 771-2 Mūro gaminių techniniai reikalavimai. 2 dalis. Silikatiniai mūro gaminiai;
5.9.            LST EN 771-3 Mūro gaminių techniniai reikalavimai. 3 dalis. Užpildų betono mūro gaminiai;
5.10.        LST EN 771-4 Mūro gaminių techniniai reikalavimai. 4 dalis. Autoklavinio akytojo betono mūro gaminiai;
5.11.        RSN 139-92 Pastatų ir statinių žaibosauga (SUM 1992 08 24 įsakymas Nr. 148);
5.12.        LST 1346:1997 Statybinis skiedinys. Bendrieji techniniai reikalavimai;
5.13.        www.statybostaisyklės.lt naudojimosi taisyklės.
 

III SKYRIUS. MŪRO DARBAI

Bendrieji reikalavimai

6.        Reikalavimai taikomi, kai iš keraminių ar silikatinių plytų, įvairaus tipo blokelių mūrijamos vienasluoksnės ir daugiasluoksnės atitvaros, kolonos ir kitokios konstrukcijos. Atliekant darbus turi būti laikomasi projekto autorių pasiūlytų sprendinių, naudojamasi detalėmis, pateiktomis įmonių gamintojų kataloguose ir specialiojoje literatūroje.
7.        Medžiagos ir gaminiai mūro darbams priimami tik su atitikties dokumentais, o iškilus abejonėms kokybė tikrinama papildomai.
8.        Plytos, įvairių tipų keraminiai, silikatiniai, akyto betono blokeliai ir skiediniai, skirti mūro darbams, turi atitikti stiprio gniuždant, atsparumo šalčiui, tankio ir kt. reikalavimus. Bendrieji reikalavimai šioms medžiagoms pateikti standartuose: LST EN 771-2 “Mūro gaminių techniniai reikalavimai. 2 dalis. Silikatiniai mūro gaminiai”, [5.8], LST EN 771-1 “Mūro gaminių techniniai reikalavimai. 1 dalis. Keraminiai mūro gaminiai” [5.7], LST EN 771-4 “Mūro gaminių techniniai reikalavimai. Autoklavinio akytojo betono mūro gaminiai [5.10] LST EN 771-3 “Mūro gaminių techniniai reikalavimai. 3 dalis. Užpildų betono mūro gaminiai” [5.9]. LST EN-998-2:2003 Techniniai mūro skiedinio reikalavimai. 2 dalis. Mūro skiedinys” [5.6], LST L 1346:2005 “ Statybinis skiedinys. Klasifikacija ir techniniai reikalavimai ” [5.5].
9.        Mūro darbai pradedami atlikus požeminės statinio dalies ašių ir altitudžių geodezinę kontrolę, įrengus horizontaliąją hidroizoliaciją, surašius paslėptųjų darbų aktus ir techniniam prižiūrėtojui priėmus darbus.
10.    Tuo atveju, kai medžiagos ir gaminiai į darbo vietas tiekiami keliamaisiais mechanizmais, ruošiamas SDTP, nurodant kranų darbo schemas, medžiagų sandėliavimo vietas, transporto judėjimo kelius, sprendžiamas energetinis aprūpinimas.
11.    Mūro stiprumas priklauso nuo plytų bei akmenų kokybės, skiedinio savybių, rišimo būdo. Plytas arba akmenis mūrinyje reikia išdėstyti taip, kad surišti skiediniu jie sudarytų monolitą. Tam:
         -       mūrinys turi būti mūrijamas eilėmis, statmenomis jėgos veikimo krypčiai;
         -       plytų arba akmenų plokštumos turi būti statmenos arba lygiagrečios plytų arba akmenų
                 paklotui;
         -       kiekviena plyta arba akmenų eilė turi perdengti žemiau esančias vertikalias siūles.
12.    Plytų mūro horizontalių siūlių vidutinis storis turi būti   10-12 mm,  vertikalių - 10 mm. Vertikalios ir horizontalios siūlės turi būti užpildytos skiediniu, išskyrus tinkuojamą mūrinį, kurių neužpildytų siūlių gylis turi būti ne didesnis kaip  15 mm,  o kolonų vertikalių siūlų - 10 mm.
Mūro iš silikatinių blokų ARKO M horizontaliųjų siūlių vidutinis storis, mūrijant su cementine pasta, gali būti 1-3 mm, mūrijant su skiediniu 10 mm. Vertikaliosios siūlės neužpildomos skiediniu, nes blokai turi specialią formą – įlaidą ir iškišą.
13.    Silikatinės plytos  pagal paskirtį skirstomos į paprastąsias (SP) ir apdailos (SA).  Paprastosios silikatinės plytos būna pilnavidurės arba su technologinėmis tuštymėmis. ARKO S plyta turi tris tuštymes (1 pav.) Tokias plytas galima naudoti laikančioms sienoms, pertvaroms mūryti bei apdailos sienų mūrui.

image

                                            1 pav.    Silikatinė plyta ARCOS (250x120x88)
 
Apdailos plytų paviršius būna lygus, gruoblėtas arba reljefinis. Apdailos plytos gali būti baltos ir spalvotos.
14.    Plytų ir blokų gamintojas privalo deklaruoti vidutinį gniuždomąjį stiprį. Pagal stiprumą plytos gaminamos 300, 250, 200, 175, 150, 125, 100 ir 75 markių. ARKO S plytos gaminamos 175, 150, 125 ir 100 stiprio markių.
Blokai ARKO M8, M12 skirti pertvaroms mūryti gali būti 125, 100 ir 75 stiprio markių. Blokai ARKO M15, M18, M24, skirti mūryti laikančiąsias atitvaras, gali būti 175, 150, 125 ir 100 stiprio markių.
15.    Pagal atsparumą šalčiui silikatinės paprastosios ir apdailos plytos, blokai turi būti 50 markės
16.    Plytų ((250x120x88mm) perskaičiavimo į sąlygines (matmenys 250x120x65 mm) koeficientas – 1,354. Apdailos plytos “Vilnius” (matmenys 250x70x50mm) perskaičiavimo į sąlygines koeficientas – 3,017.
Pagal mechaninį stiprumą keraminės plytos gali būti M300, M250, M200, M175, M150, M125, M100, M75, M50, M35 ir M25
Apdailos plytos turi būti ne žemesnės kaip M100, o kaminų – ne žemesnės kaip M125 markės.
Pagal atsparumą šalčiui keraminės plytos gali būti 15, 25, 35, 50, 75 ir 100 ir didesnės markės.
17.    Mūrijimo skiediniai, paruošti gamyklose ar statybvietėse, turi atitikti LST 1346:1997 [5.12] reikalavimus. 
Pagrindiniai mūrijimo skiedinių kokybės rodikliai yra stipris gniuždant, atsparumas šalčiui, tankis.
Skiedinių stiprio gniuždant markės: M0,4; M1; M2,5; M5; M7,5; M10; M12,5; M15 ir M20.
Skiedinių atsparumo šalčiui markės: F10; F15; F25; F35; F50; F75 ir F100.
Atsparumas šalčiui nustatomas, jeigu skiedinys naudojamas drėgnomis sąlygomis ir besikaitaliojant teigiamai ir neigiamai temperatūrai.     
Mūrui  gali  būti  naudojami  sunkieji  (tankis ≥ 1500 kg/m³) ir lengvieji skiediniai (tankis < 1500 kg/m³). Sunkieji mūrijimo skiediniai gali būti cementiniai, mišrieji ir cemento pastos. Cemento pasta naudojama mūrui, kurio horizontaliųjų siūlių storis yra 1-3 mm.
Skiedinio reikalingo tankio nuokrypis turi būti ne didesnis kaip 10%.
18.    Pilnavidurių plytų mūrijimui naudojami Sk3  konsistencijos markės skiedinių mišiniai (kūgio įsmigimo gylis daugiau kaip  10 cm), skylėtų plytų - Sk2 ( kūgio įsmigimo gylis-  5-10 cm), pleištinių sąramų mūrijimui - Sk1 (kūgio įsmigimo gylis iki 5 cm) - LST 1346:2005 [5.5].
Mūro darbams skiediniai gaminami statybvietėse arba naudojami prekiniai:
         -       sausieji skiedinių mišiniai, kurie susideda iš rišamosios medžiagos, reikiamos
                 granuliometrijos užpildų ir, jei reikia, priedų. Naudojimo vietoje jie sumaišomi su reikiamu
                 kiekiu vandens;
         -       nevisiškai paruošti skiedinių mišiniai, susidedantys iš orinių kalkių, užpildų ir nedaug
                 vandens. Statybvietėje jie koreguojami pridedant cemento, jei reikia užpildų, priedų;
         -       šlapieji - rišamosios medžiagos, užpildų, priedų ir vandens skiedinių mišiniai.
19.    Skiedinių mišinių savybės gerinamos įvairiais priedais [5.5]. Pridėjus pagal firmų - gamintojų rekomendacijas priedų (pvz. Rebmix,  D.H., REBA - Mortarplast  ir kt.) pagerėja mūro skiedinių klojumas, sumažėja vandens kiekis mišinyje, pagerėja vandens sulaikymo savybė. Maišant cementinius skiedinius su tokiais priedais į struktūrą įtraukiamas oras ir susidarę sferoidai padidina sukietėjusio skiedinio atsparumą šalčiui.
20.    Mūro konstrukcijose deformacinės siūlės daromos laikantis projekto sprendinių.
21.    Kai mūrijama su pertraukomis, nutrauktą mūrijimą galima vertikaliu arba nuožulniu nuobėgiu. Jei mūrinys nutraukiamas vertikaliu nuobėgiu, tai jo siūles ne rečiau kaip kas 1,50 m pagal aukštį ir kiekvienos perdangos lygyje turi būti įdėti armatūros tinkliukai, kuriuose išilginių strypų turi būti ne mažiau kaip trys, o jų skersmuo ne mažesnis kaip 6,0 mm,  skersinių strypų skersmuo ne mažesnis kaip 3,0 mm. Kai siena yra 12 cm  storio, išilginių strypų turi būti ne mažiau kai du.
22.    Laisvai stovinčių, nesustiprintų perdangomis sienų aukštis ribojamas atsižvelgiant į mūrinio masę ir vėjo slėgį (greitį). Maksimalus leistinas mūrijamos sienos aukštis (neįrengiant perdangų) pateiktas 1 lentelėje.
 
1 lentelė.    Maksimalus leistinas mūrijamos sienos aukštis
Sienos storis cm
Mūro tankis kg/m³
Leistinas laisvai stovinčių sienų aukštis (H) m, kai vėjo slėgis N/m² (vėjo greitis m/s)
 
 
150 (15)
270 (21)
450 (27)
1000 (40)
 
25
daugiau kaip 1600
1300 – 1600
1000 - 1300
3,80
2,30
3,0
2,60
1,60
2,10
1,60
1,30
1,40
-
-
-
 
38
daugiau kaip 1600
1300 – 1600
1000 – 1300
5,20
4,50
4,80
4,70
4,0
4,30
4,0
2,40
3,10
1,70
1,30
1,50
 
51
daugiau kaip 1600
1300 – 1600
1000 - 1300
6,50
6,0
6,30
6,30
5,70
6,0
6,0
4,30
5,60
3,10
2,0
2,50
 
64
daugiau kaip 1600
1300 – 1600
1000 - 1300
7,70
7,0
7,40
7,40
6,60
7,0
7,0
6,0
6,50
4,30
2,70
3,50
        
23.    Vienu metu mūrijant išilgines ir skersines sienas, kai atstumas tarp skersinių sienų ne didesnis kaip 3,50 H, jų aukštį galima didinti 15%,  kai atstumas ne didesnis kaip 2,50 H - 25%, o kai atstumas ne didesnis kaip 1,50 H – 40%.
24.    Laisvai stovinčių, nesutvirtintų laikinais ryšiais arba perdangomis nearmuotų mūrinių pertvarų aukštis turi būti ne didesnis kaip 1,50 m, esant pertvaros storiui 9 cm (88 mm) ir 1,80 m – esant pertvaros storiui 12 cm.
Išmūrijus 0,50-0,60 m aukščio klodą, tikrinamas mūrinio horizontalumas, kampų vertikalumas. Leistinieji nuokrypių dydžiai surašyti 2 lentelėje.
 
2 lentelė.    Leistinieji mūro nuokrypiai
 
Leistinieji nuokrypiai, mm
 
plytų, keraminių ir kitų taisyklingos formos blokelių bei stambių blokų
 
akmens ir akmenbetonio
 
sienų
stulpų
pamatų
sienų
stulpų
1. Storis
+/- 15
+/-10
+/-30
+/-20
+/-20
2. Atraminių paviršių altitudė
-10
-10
-25
-15
-15
3. Tarpuangių plotis
-15
-
-
-20
-
4. Angų plotis
+15
-
-
+20
-
5. Langų angų kraštų nuokrypiai nuo vertikalės
 
20
 
-
 
-
 
20
 
-
6. Konstrukcijos ašių nuokrypiai nuo nuo projektinių
 
10
 
10
 
20
 
15
 
10
7. Mūro kampų ir paviršių nuokrypiai nuo vertikalės:
   vieno aukšto
   viso pastato (dviejų ir daugiau aukštų)
 
 
10
30
 
 
10
30
 
 
-
30
 
 
20
30
 
 
-
30
8. Mūro siūlių storis:
    horizontalių
    vertikalių
 
-2; +3
-2; +2
 
-2; +3
-2; +2
 
-
-
 
-
-
 
-
-
9. Mūro eilių nuokrypiai nuo
horizontalės 10 m ilgio ruože
 
15
 
-
 
30
 
20
 
-
10.Vertikalių sienos paviršių  nelygumai pridėtos 2 metrų ilgio liniuotės ruože:
    netinkuojamo paviršiaus
    tinkuojamo paviršiaus
 
 
5
10
 
 
5
5
 
 
-
-
 
 
15
15
 
 
15
15
11.Vėdinimo kanalų skerspjūvio
 matmenys
 
+/-5
 
-
 
-
 
-
 
-
 
 Mūrijimas

25.    MŪRAS IŠ SILIKATINIŲ IR KERAMINIŲ BLOKŲ
25.1.        Visi konstrukciniai (perdangų atrėmimas ant silikatinių blokų atitvarų ir pan.) sprendiniai turi būti pateikti statinio projekte.
25.2.        Viengubų atitvarų, sumūrytų iš silikatinių blokų ir tinkuotų 10 mm storio tinku, vidutinės tariamojo garso izoliavimo rodiklio vertės pateiktos 3 lentelėje.
3 lentelė.    Silikatinių blokų mūro atitvarų garso izoliavimo rodikliai
Atitvaros storis, mm
80
120
150
180
240
Rw  (dB)
45
49
51
53
56
 
25.3.        Mūrijant atitvaras iš silikatinių blokų darbai vykdomi vadovaujantis įmonių gamintojų instrukcijomis ir konstrukcinių sprendinių rekomendacijomis.
25.4.        Svarbiausieji keraminių blokų ypatumai yra:
                -       nedidelis tankis;
                -       dideli matmenys, matmenų įvairovė ir tarpusavio suderinamumas, vertikalus blokų
                        sujungimas, nenaudojant skiedinio;
                -       šilumos izoliacija ir akumuliacija;
                -       mechaninis stiprumas;
                -       garso izoliacija ir atsparumas ugniai.
25.5.        Keraminiai blokeliai yra ne tik konstrukciniai bet termoizoliaciniai gaminiai. Bloko šiluminė varža priklauso nuo tankio, kurį lemia gaminio tuštymėtumas ir keraminės šukės akytumas. Šiluminėms savybėms įtakos turi tuštymių išdėstymas. Keraminiuose blokeliuose tuštymės orientuotos statmenai šilumos srautui, praeinančiam per keraminių blokelių mūrą. Tokiu atveju šilumos srauto kelias tarp išorinio ir vidinio bloko paviršiaus žymiai ilgesnis, ir šilumos perdavimas per bloką sumažėja.
25.6.        Norint nepabloginti keraminių blokų mūro termoizoliacines savybes reikia:
                -       neviršyti 12 mm siūlės storio;
                -       teisingai ir tiksliai sujungti blokus įlaidomis (rievėmis), juos gerai suglaudžiant ir
                        nenaudojant skiedinio;
                -       naudoti skiedinį, kurio šilumos izoliavimo savybės geresnės, išlaikant stiprumo
                        reikalavimus;
                -       nenaudoti skysto skiedinio, kurio didelė dalis nuteka į blokų kiaurymes ir užpildo jas,
                        sumažindama blokų šiluminė varžą;
                -       vengti kombinacijų su paprastomis plytomis (ypač pilnavidurėmis), nes jų šiluminė
                        varža yra žemesnė;
                -       tinkamai panaudoti sąramas virš langų, teisingai prijungti perdengimų konstrukcijas;
                -       blokus sandėliuoti taip, kad jie nesudrėktų.
 
26.    MŪRAS IŠ KERAMINIŲ IR SILIKATINIŲ PLYTŲ
26.1.        Plytų mūrinys gali būti vientisinis, palengvintas, su apdaila, armuotas, o pagal rišimo sistemą -  dvieilis ir daugiaeilis.
26.2.        Trumpainių eilės mūre mūrijamos tik iš sveikų plytų. Mūrinio pirmoji ir paskutinė eilės mūrijamos trumpainiais. Mūrijant daugiaeile perrišimo sistema, po sijų atramomis, murločiais, perdangų plokštėmis bei kitomis surenkamosiomis konstrukcijomis turi būti trumpainių eilės.  Mūrijant vienaeile perrišimo sistema, surenkamosios konstrukcijos gali būti remiamos į ilgainių eilės plytas. 
26.3.        Stulpai, 2,5 plytos storio ir plonesni tarpusieniai ir tarplangiai, mūrinės sąramos ir karnizai mūrijami trumpainių eilėmis tik iš sveikų plytų.  
Pusines plytas ir plytų gabalus galima naudoti tik mūro užpildui ir mažai apkrautoms konstrukcijoms (pvz., sienų dalims po langais ir kt.) mūryti. Tokių plytų mūre gali būti ne daugiau kaip 10% bendro plytų kiekio.
26.4.        Pastatų cokoliai mūrijami vienodos rūšies, neskaldytomis pilnavidurėmis plytomis. Cokolio viršutinė dalis išlyginama smulkiagrūdžiu betono mišiniu arba cementiniu skiediniu.
26.5.        Plytų mūro horizontalių siūlių vidutinis storis turi būti 10-12 mm,  vertikalių - 10 mm. Vertikalios ir horizontalios siūlės turi būti užpildytos skiediniu, išskyrus tinkuojamą mūrinį, kurių neužpildytų siūlių gylis turi būti ne didesnis kaip  15 mm,  o kolonų vertikalių siūlų - 10 mm.
26.6.        Mūrijant sienas tenka įrengti karnizus, kaminų dūmtakius, vėdinimo kanalus, sąramas ir kitokius konstrukcinius elementus.
 
27.    KARNIZŲ MŪRIJIMAS
Karnizai iš plytų mūrijami iškišant iš fasado plokštumos kiekvieną plytų eilę ne daugiau kaip 1/3 plytos ilgio, tačiau karnizas neturi išsikišti daugiau kaip ½ sienos storio. Karnizai, išsikišantys daugiau kaip 1/2  sienos storio armuojami arba  daromi iš plokščių, inkarais įtvirtintų mūre.
 
28.    KAMINŲ IR VENTILIACIJOS KANALŲ MŪRIJIMAS
28.1.        Kaminai iki pastogės perdangos mūrijami iš pilnavidurių  M>75,  o virš pastogės perdangos - iš M>100 keraminių plytų. Ventiliacijos kanalai mūrijami iš keraminių arba silikatinių plytų. Kanalų vidaus paviršiai turi būti lygūs. Kanalų matmenys turi būti nurodyti projekte.
28.2.        Ventiliacijos kanalus galima įrengti iš keraminių blokų. AB “Rokų keramika” rekomenduojamų ventiliacijos kanalų  blokų panaudojimo schemos pateiktos 2 pav.

image

                                      2 pav.    Ventiliacijos kanalai iš keraminių blokų
 
28.3.        Mūrijant aukštuminius kaminus prieš pradedant  darbus turi būti, surašytas reikiamos formos aktas, priimti jų pamatai. Prie akto pridedama:
                -       paslėptų darbų aktai;
                -       geodezinės išpildomosios nuotraukos;
                -       laboratorinių tyrimų aktai.
28.4.        Prieš mūro projektinės altitudės užpilti pamatai ir kiti požeminiai įrenginiai;
                -       paruošta vieta medžiagų sandėliavimui;
                -       pagal SDTP atlikti visi paruošiamieji darbai, sumontuoti kėlimo mechanizmai, parengta
                        mūro darbams vykdyti reikalinga įranga, sukomplektuoti instrumentai, išspręstas                         elektros energijos ir vandens tiekimas, įrengti privažiavimo keliai;
                -       įrengtas žaibosaugos sistemos įžeminimo kontūras, apšviesta darbų vykdymo zona;
28.5.        Vykdant kaminų mūro darbus naudojami inventoriniai pastoliai.
28.6.        Kaminų mūro medžiagos ir gaminiai turi būti sertifikuoti ir atitikti projekto sprendinius.
Medžiagos ir gaminiai transportuojant ir sandėliuojant turi būti apsaugoti nuo neigiamo atmosferinio poveikio, užteršimo ir pan.
28.7.        Kaminai mūrijami projekte nurodytos grupės, stiprio ir konsistencijos skiediniu. Mūro vertikalios ir horizontalios siūlės turi būti gerai užpildytos skiediniu. Mūro išorinės siūlės rievėjamos, vidinės – užtrinamos. Mūro darbus vykdant vasarą plytos sudrėkinamos.
Siūlių storis neturi būti didesnis kaip 12 mm.
28.8.        Kaminų cokoliai, kurių skersmuo yra iki 5 m mūrijami trumpainių eilėmis, o kai skersmuo didesnis kaip 5 m – galima mūryti ir ilgainiais.
Mūro eilės turi būti horizontalios  arba jos gali turėti nuolydį, lygų kamino išorinio paviršiaus nuolydžiui.
Mūro eilių nuolydis kontroliuojamas specialiai tokiai kontrolei sureguliuotu gulsčiuku.
28.9.        Kaminų, kurių aukštis yra iki 100 m  nuokrypis nuo vertikalės gali būti ne didesnis kaip 0,002 kamino aukščio, bet ne daugiau kaip 150 mm, o aukštesnių kaminų, atitinkamai 0,0015 kamino aukščio , bet ne daugiau kaip 200 mm.
28.10.    Nuokrypis nuo projektinio kamino skersmens bet kuriame pjūvyje  ir paviršiaus nelygumai (iškilimai  ir įdubimai) neturi viršyti 1% kamino skersmens.
Kamino vertikalumo kontrolei pamato centre įbetonuojamas metalinis strypas.
28.11.    Vertikaliosios armatūros strypų ilgis turi būti ne mažesnis kaip 3 m. Strypai dedami mūro vertikaliosiose siūlėse.  Vertikaliosios armatūros strypai suduriami užleidžiant ilgiu ne mažesniu  kaip 30 strypų skersmenų. Strypų sandūros kamino skerspjūvyje išdėstomos tolygiai
28.12.    Plytų kaminai futeruojami pagrindinių mūro darbų metu. Futeruotės siūlės užtrinamos. Oro tarpas tarp futeruotės ir kamino apsaugomas, kad nepatektų skiedinio ir plytų nuolaužų.
Futeruotės siūlių storis, kai ji daroma iš molio ir diatomitinių plytų turi būti ne didesnis kaip 8 mm, o kai futeruojama šamotinėmis, rūgštims atspariomis ar sunkiai lydžiomis plytomis – 4 mm.
28.13.    Oro tarpų tarp kamino ir futeruotės matmenys ir izoliacijos dėjimas proceso metu pastoviai turi būti kontroliuojamas. Mineralinės vatos demblius keisti biria termoizoliacine medžiaga neleistina.
28.14.    Visos kaminų plieninės detalės (laiptai, žaibosaugos sistemos elementai, sąvaržos) turi būti apsaugotos nuo korozijos prieš jas sumontuojant kaminuose.
28.15.    Žaibosaugos sistemos turi būti įrengtos vadovaujantis RSN 139-92 [5.11].
 
29.    SĄRAMŲ MŪRIJIMAS
29.1.        Angos mūrinėse atitvarose dažniausiai perdengiamos surenkamomis gelžbetoninėmis, o kartais ir mūrinėmis ribotos angos sąramomis. Mūrinės sąramos gali būti gulstinės, pleištinės arba arkinės.
29.2.        Mūrinės sąramos mūrijamos tik iš kokybiškų plytų. Prieš mūrijant gulstinę sąramą, ant klojinio klojamas 2-3 cm storio skiedinio sluoksnis ir dedami ne mažiau kaip trys armatūros strypai. Tikslus strypų skersmuo ir skaičius nurodomas projekte.
Angos mūrinėse sienose ir pertvarose gali būti perdengiamos ir U formos keraminių blokų sąramomis.
29.3.        Pleištinės bei arkinės sąramos mūrijamos iš pleištinės formos arba paprastų plytų. Mūrijant iš paprastų plytų daromos pleišto formos siūlės. Siūlių storis sąramos apačioje turi būti ne mažesnis kaip 5 mm, o viršuje ne didesnis kaip 25 mm. Tokios sąramos pradedamos mūryti nuo abiejų atramų (tarplangių) į angos vidurį, klojant plytas ant atitinkamos formos klojinio.
29.4.        Gulstinių, pleištinių bei arkinių  sąramų klojiniai ardomi, kai sąramos mūras pasiekia reikiamą stiprumą. Trukmė, po kurios galima ardyti sąramų klojinius, pateikta 4 lentelėje.
 
4 lentelė.    Trukmė, po kurios galima ardyti klojinius
Sąramos
Aplinkos temperatūra C°
Skiedinio stiprio markė
Išlaikymo klojiniuose trukmė paromis
 
 
Gulstinės
iki 5
iki 10
iki 15
iki 20
daugiau kaip 20
 
 
S 2,5 ir aukštesnė
24
18
12
8
5
 
Pleištinės ir arkinės
iki5
iki10
daugiau kaip 10
 
S 2,5 ir aukštesnė
10
8
5
 
30.    MŪRO ARMAVIMAS
30.1.        Mūras armuojamas skersine (tinkleliais) arba išilgine armatūra.
30.2.        Armuotajam mūrui armuoti turi būti naudojama nerūdijanti armatūra arba ji turi būti apsaugota nuo agresyvios aplinkos poveikio cinkuojant ar atitinkamo storio kitais apsauginiais sluoksniais.
30.3.        Horizontaliąsias mūro siūles armuoti tinklais galima tik tuo atveju, kai plytų, blokelių bei skiedinio stiprio didinimas neužtikrina reikalaujamo mūro stiprio ir elemento  skerspjūvio didinti negalima.
30.4.        Mūro konstrukcijos armuojamos sienų horizontaliosiose siūlėse, tam, kad padidėtų sienų stipris. Šios armatūros kiekis turi būti ne mažesnis kaip 0,1% konstrukcijos skerspjūvio ploto. Kai armatūra naudojama norint padidinti atsparumą pleišėjimui bei standumą, armatūros kiekis turi būti ne mažesnis kaip 0,03% konstrukcijos skerspjūvio ploto.
30.5.        Armatūros tinklus reikia dėti ne rečiau kaip kas penkias paprastų plytų mūro eiles, kaip kas keturias modulinių plytų eiles, kas tris keraminių blokelių mūro eiles ir kas tris keturias silikatinių blokelių mūro eiles.
30.6.        Tinklų armatūros skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 3 mm. Armatūros skersmuo horizontaliosiose mūro siūlėse neturi viršyti:
                -       susikertant armatūros strypams         6 mm;
                -       armatūrai nesusikertant siūlėse         8 mm;
                -       atstumas tarp tinklo strypų turi būti ne didesnis kaip 120 mm ir ne mažesnis kaip 30
                        mm. Siūlės storis turi viršyti armatūros skersmenį ne mažiau kaip 4 mm.
30.7.        Stulpų ir tarpuangių skersinio armavimo tinklai gaminami ir dedami į mūrą taip, kad ne mažiau kaip du strypai būtų 2-3 mm išsikišę iš tarpuangio vidinio mūro paviršiaus ar dviejų stulpo pusių. Armuojant mūrą išilgai, išilginiai armatūros strypai tarpusavyje suvirinami. Sujungiant išilginius strypus ne suvirinimo būdu lygaus paviršiaus armatūros strypų galai turi baigtis kabliais. Surišant tokius strypus viela sandūros ilgis turi būti ne trumpesnis kaip 20 strypų skersmenų.
30.8.        Mūrijant su plonasluoksniu skiediniu rekomenduojama naudoti armatūros tinklelius, kurių strypų skersmuo 1,50 mm.  
 
31.    DEFORMACINĖS SIŪLĖS
31.1.        Temperatūrinės ir susitraukimo deformacinės siūlės mūrinių pastatų sienose turi būti įrengiamos vietose, kuriose galima temperatūrinių ir susitraukimo deformacijų sutelktis, galinti sukelti neleistiną mūro pleišėjimą, mūro poslinkius per siūles. Atstumas tarp temperatūrinių ir susitraukimo siūlių nustatomas skaičiavimais.
31.2.        Deformacinės siūlės sienose, sujungtose su gelžbetoninėmis ar plieninėmis konstrukcijomis, turi sutapti su siūlėmis šiose konstrukcijose. Prireikus, atsižvelgiant į statinio konstrukcinę schemą, mūro sienose reikia įrengti papildomas temperatūrines siūles, neįrengiant šiose vietose siūlių gelžbetoninėse ar plieninėse konstrukcijose.
31.3.        Nuosėdžių siūlės turi būti įrengiamos visais atvejais, kai galimi nevienodi statinio pamatų nuosėdžiai.
31.4.        Deformacinių siūlių konstrukcijos turi būti pateiktos projetiniuose sprendiniuose.
 
32.    MŪRO APDAILA
32.1.        Apdailinant statinius apdailos plytomis, jos turi būti sujungtos su pagrindiniu mūru. Pastatams iki penkių aukštų pagrindiniam mūrui galima naudoti  88 mm , o apdailiniam - 65 mm storio plytas. Dviejų aukštų pastatuose apdailos plytų sluoksnį su pagrindiniu mūru galima sujungti lanksčiais armatūros ryšiais. Apdailos plytų drėgnumas negali būti didesnis kaip 6%. Statybvietėje apdailos plytas reikia apsaugoti, kad nesudrėktų, o lietingu metu uždengti.
32.2.        Keraminių apdailos plytų atsparumo šalčiui markė turi būti ne mažesnė kaip F50. Apdailos mūrui turi būti naudojami SIII grupės [5.5] skiediniai, kurių  stiprio markė turi būti ne mažesnė kaip S5, konsistencijos markė – Sk2 (kūgio įsmigimo gylis 5-10 cm).
Apdailinis išorės mūro sluoksnis turi būti mūrijamas kartu su visa siena.  
32.3.        Keramines apdailos plytas draudžiama naudoti:
                -       drėgno režimo pastatų fasadų apdailai;
                -       kolonoms ir stulpams, laisvai drėkinamiems atmosferos kritulių;
                -       sienų plotams, kuriuos veikia ventiliatorių išpučiamas šiltas ir drėgnas oras.
32.4.        Standžiai sujungtam su pagrindiniu mūru apdailos sluoksniui rekomenduojama naudoti vienodų matmenų ir vienodo stiprio apdailos ir pagrindines plytas. Kai apdailos ir pagrindinės plytos yra skirtingo aukščio, apdailos plytų stiprio markė turi būti vienu laipsniu aukštesnė už pagrindinio mūro plytų stiprio markę.
65 mm storio apdailos plytas jungiant su 88 mm storio pagrindinio mūro plytomis, jos kas 6 eilės turi būti perrištos su pagrindiniu mūru.
32.5.        Pagrindines silikatinių plytų sienas, apdailintas keraminėmis plytomis, leidžiama mūryti iki 5 aukštų. Tokie patys reikalavimai taikomi pagrindines keraminių plytų sienas apdailinant spalvotomis arba paprastomis bei skeltomis silikatinėmis plytomis.
32.6.        Apdailintą sieną armuojant armatūros tinkleliai turi būti dedami ant sienos, įskaitant ir apdailos sluoksnį.
32.7.        Apdailinant mūrą U formos įvairių medžiagų plokštėmis jungiamoji dalis į pagrindinį mūrą įleidžiama ne mažiau kaip 75 mm, kiekviename aukšte paliekama pagal projektą įrengta sėdimo kompensacinė siūlė. Tokiose sienose armatūra rekomenduojama dėti tose siūlėse, kur apdailos plokštės įleidžiamos į mūrą arba viena plytų eile žemiau.
32.8.        Dolomito plokštės prie sienos tvirtinamos skiediniu ir armatūros kabėmis. 10 mm storio plokštes pirmame aukšte iki 5 metrų galima priklijuoti tik skiediniu [5.5].
Cokolyje ir kas antrame aukšte dolomitines apdailos plokštes reikia atremti į pagrindiniame mūre esančią atraminę juostą, kuri turi būti išsikišusi iš pagrindinio mūro per dolomitinės apdailos storį. Juosta mūrijant sienas gali būti daroma iš dolomito plytų. Po atramine juosta paliekama 20-25 mm aukščio horizontali sėdimo siūlė, kurios gylis lygus dolomito plokštės storiui. Siūlė užpildoma elastinga medžiaga.
 
33.    MŪRAS IŠ TAISYKLINGOS FORMOS DIRBTINIŲ BLOKŲ IR GAMTINIŲ AKMENŲ
33.1.        Dirbtiniai ir taisyklingos formos gamtiniai akmenys mūrijami pagal tas pačias taisykles, kaip ir plytų mūras. Blokai klojami, paeiliui dedant trumpainių ir ilgainių eiles, ir visos skersinės vertikalios siūlės perrišamos ½ arba ¼ bloko. Blokai mūrijami skiediniu, kurio konsistencijos markė Sk2 (kūgio įsmigimo gylis nuo 5 iki 10 cm. Horizontaliosioms siūlėms reikėtų naudoti ne tokį slankų skiedinį, vertikaliosioms – slankesnį skiedinį.
33.2.        Kai mūras mūrijamas iš taisyklingos formos dirbtinių blokelių vidutinis horizontaliųjų siūlių storis – 12 mm, vertikaliųjų – 10 mm. Kai mūras mūrijamas iš taisyklingos formos gamtinių akmenų, horizontaliųjų ir vertikaliųjų siūlių vidutinis storis 15 mm. 
33.3.        Mūrijant atitvaras iš keraminių, silikatinių  (pvz., “Silka”) ir pan. blokelių darbai vykdomi vadovaujantis įmonių gamintojų instrukcijomis.
33.4.        Mūro konstrukcijų iš taisyklingos formos dirbtinių ir gamtinių akmenų leistini matmenų nuokrypiai surašyti 2 lentelėje.
 
34.    ARKŲ IR SKLIAUTŲ MŪRAS
34.1.        Arkos, skliautai mūrijami laikantis projekto iš taisyklingos formos plytų ar akmenų su cementiniu ar mišriuoju skiediniu.
34.2.        Arkų ir skliautų mūrą reikia mūryti vienu metu iš abiejų pusių nuo padų iki spynos. Mūro siūlės pilnai užpildomos skiediniu.  1/4 plytos storio dvigubo kreivumo skliautų viršutinį paviršių mūrijant reikia užtrinti cementiniu skiediniu. Didesnio storio skliautų iš plytų ar akmenų mūro siūles būtina papildomai užpilti skystu skiediniu.
34.3.        Dvigubo kreivumo skliautų mūrą  galima pradėti mūryti, jei išorės temperatūra yra aukštesnė už +10° C, ne anksčiau kaip po 7 parų baigus įrengti jų padus. Jei oro temperatūra yra nuo +10 iki +5° C, mūro darbų pradžios terminas pailgėja 1,5 karto, o esant temperatūrai nuo +5 iki +1° C – du kartus.
Skliautų mūrą su templėmis, kurių paduose įstatyti surenkamieji gelžbetonio elementai ar plieno karkasai, galima pradėti mūryti iš karto įrengus padus.
34.4.        Dvigubo kreivumo skliautų gretimų bangų sujungimo briaunos klojinyje turi būti išlaikytos ne mažiau kaip 12 valandų, jei išorės temperatūra yra aukštesnė už  +10 °C. Jei oro temperatūra yra nuo +10 iki +5° C, šis terminas pailgėja 1,5 karto, o kai temperatūra yra nuo +5 iki  +1° C – du kartus.
34.5.        Apkrauti arkas ir skliautus išardžius klojinius, kai oro temperatūra yra aukštesnė už +10° C, leidžiama ne anksčiau kaip po 7 parų. Jei oro temperatūra yra nuo +10 iki +5° C, šis terminas pailgėja  1,5 karto, o kai oro temperatūra yra nuo +5 iki +1° C – du kartus.
34.6.        Šiluminę izoliaciją skliautuose reikia kloti simetriškai nuo atramų iki spynos, tolygiai apkraunant skliautus.
34.7.        Arkose ir skliautuose temples reikia įtempti iš karto užbaigus mūro darbus.
34.8.        Žiemą arkas ir skliautus, naudojant skiedinius su prieššaltiniais priedais, leidžiama mūryti, jei vidutinė paros temperatūra yra ne žemesnė kaip ­15° C. Skliautų bangos, mūrytos esant neigiamai temperatūrai, turi būti išlaikytos klojiniuose ne mažiau kaip 3 paras.
 

Kompleksinių atitvarų įrengimas

35.    Kompleksinės 2-3-4 s1uoksnių atitvaros įrengiamos pagal projekto sprendimus arba naudojamasi detalėmis-sprendimais (jeigu jie nustatyta tvarka įteisinti) pateikiamais firmų kataloguose (pvz., AB „Silikatas”) bei specialiojoje literatūroje.
Projektuojant ir statant tokias kompleksines atitvaras būtina:
                -       įvertinti šilumos, drėgmės bei oro judėjimą ir siekti, kad šilumos nuostoliai būtų kiek
                        galima mažesni, kad konstrukciniai elementai ir atitvarų medžiagos nedrėktų;
                -       teisingai suderinti jas sudarančių sluoksnių ir medžiagų savybes, konstrukcijų
                        mazgus, kad kompleksinė atitvara atlaikytų destruktyvius aplinkos veiksnius, būtų
                        ekonomiška;
                -       įvertinti kompleksinę atitvaros sluoksnių vėdinimą bei apsaugą nuo garo
                        prasiskverbimo konstrukcija, būtinybe.
36.    Šiluma medžiagoje perduodama šilumos laidumu, konvekcija ir spinduliavimu. Tankiose medžiagose spinduliavimo ir konvekcijos būdais perduodamos šilumos kiekis yra mažas, todėl statybinėse medžiagose šiluma sklinda šilumos laidumo būdu, t.y. kai energija tiesiogiai pernešama nuo šiltesnių kūno dalių šaltesnėms.
37.    Svarbiausias medžiagos rodiklis, apibūdinantis medžiagos sugebėjimą praleisti šilumos srautą, yra šilumos laidumo koeficientas (l). Šilumos laidumo koeficientas yra lygus šilumos srautui, kuris perduodamas per medžiagą, esant nusistovėjusiam ant medžiagos paviršių 1°C temperatūrų skirtumui. Projektuojant ir statant pastatus sienų šiluminė varža apskaičiuojama naudojant projektinę šilumos laidumo dydžio vertę (R=d/l). Projektinė šilumos laidumo dydžio vertė nustatoma įvertinus statybinės medžiagos ar gaminio eksploatavimo sąlygas.
38.    Tos pačios mineralines sudėties statybinių medžiagų šilumos laidumas labiausiai priklauso nuo jų tankio ir drėgnumo. Šilumos laidumas taip pat priklauso ir nuo medžiagos temperatūros.
39.    Didėjant tos pačios mineralines sudėties medžiagos tankiui, didėja jos šilumos laidumas. Didėjant tankui mažėja medžiagos struktūroje oru užpildytų porų kiekis. 0,1-2,0 mm dydžio porose esančio oro šilumos laidumo koeficientas 0.024-0.030 W/(m2.K). o tankaus mineralinės kilmės karkaso šilumos laidumo koeficientas yra apie 100-300 kartų didesnis. Statybinių medžiagų šilumos laidumas priklauso nuo abiejų dedamųjų savybių.
40.    Šilumos laidumo koeficientui įtakos turi chemine-mineraline medžiagos karkaso sudėtis. Kristalinių medžiagų šilumos laidumo koeficientas yra didesnis už vienodo tankio amorfinių medžiagų šilumos laidumo koeficientą Pvz., trepelio (amorfinės struktūros medžiaga) šilumos laidumo koeficientas yra 6,5 karto mažesnis už kvarco (kristalinės struktūros medžiaga).
41.    Labai akytų medžiagų (tankis 15-30 kg/m3) šilumos laidumo koeficientas kartais didėja mažėjant jos tankiui. Tai priklauso nuo padidėjusio šilumos perdavimo konvekcijos būdu.
42.    Vandens šilumos laidumo koeficientas yra apie 20 kartų didesnis už oro, o ledo šilumos laidumo koeficientas - apie 4 kartus didesnis negu vandens. Medžiagai sudrėkus, drėgmė išstumia iš porų orą ir jas užpildo vanduo, dėl to padidėja medžiagos šilumos laidumo koeficientas. Šilumos laidumo koeficiento padidėjimas priklauso nuo drėgmės, ledo ar šerkšno kiekio.
Visa tai reikia įvertinti projektuojant ir įrengiant kompleksines atitvaras.
 
43.    PALENGVINTAS MŪRAS SU STANDŽIAIS RYŠIAIS
43.1.        Tokios kompleksinės atitvaros taikomos statant gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus iki 5 aukštų ir kai tokių pastatų patalpų santykinis drėgnumas yra nedidesnis kaip 60%. Palengvinto mūro konstrukcijos netaikomos cokolio ir rūsio sienoms bei padidinto drėgnumo vietose.
43.2.        Kompleksinė atitvara susideda iš dviejų išilginių (išorės ir vidaus) sienelių. Standų ryšį tarp jų sudaro skersine sienele (diafragma), mūrijama iš keraminių ar silikatinių plytų. Nepatartina standžių ryšių daryti trisluoksnėse 1, 2, 3 aukštų pastatuose, taip pat trisluoksnėse stambiaplokštėse ir mono1itinse sienose.
43.3.        Sluoksniuotų sienų laikantįjį sluoksnį rekomenduojama įrengti vidinėje atitvaros pusėje, o šilumai nelaidų sluoksnį - arčiau išorinės atitvaros pusės. Kitaip sluoksnius galima išdėstyti tuomet, kai nėra techninių galimybių šilumai nelaidų sluoksnį įrengti išorinėje atitvaros pusėje arba patalpų oras yra sausas ar normaliai drėgnas o vidaus paviršiuose įrengta reikalinga garo izoliacija.
43.4.        Palengvinto mūro su standžiais ryšiais sienų tarplangiai ir kampai konstruktyviai armuojami armatūros tinklais. Armatūra dedama horizontaliose mūro siūlėse perdangos lygyje, kampuose bei išilginių sienų susikirtimuose, tarplangnių viršuje ir apačioje.
43.5.        Palengvinto mūro standūs ryšiai yra svarbūs elementai. Jie sujungia mūro išorinį ir vidinį sluoksnius, kad kartu atlaikytų apkrovas ir temperatūros pokyčių poveikius. Ryšiai mūrijami ištisai per vis pastato aukštį. Juos nutraukti galima tik save laikančiose ir mažiau kaip 50% apkrautose sienose. Diafragmų žingsnis nustatomas skaičiavimais.
Mūras su standžiais ryšiais turi būti mūrijamas su vienos rūšies plytomis.
43.6.        Kai į mūrą su standžiais ryšiais remiamos sijos, montuojamos sąramos, ryšiai daromi tiesiog po jomis. Jeigu reikia, tokiose vietose numatomi piliastrai, ryšiai armuojami. Armatūra apšiltinimo sluoksnyje apsaugoma S10 stiprio markės cementinio skiedinio 30 mm storio sluoksniu.
43.7.        Tarp standžių ryšių dedamas šilumą izoliuojantis sluoksnis, kuris turi užpildyti tarpą tarp diafragmų ir išorinio bei vidinio mūro sluoksnių. Jeigu šilumą izoliuojantis sluoksnis yra plonesnis už tarpą tarp mūro, tai izoliacija prispaudžiama ir fiksatoriais pritvirtinama prie vidinio mūro sluoksnio. Taip prie išorinio mūro sluoksnio suformuojamas oro tarpas, apsaugantis šilumos izoliaciją nuo galimo sudrėkimo.
 
44.    PALENGVINTAS MŪRAS SU LANKSČIAIS RYŠIAIS
44.1.        Kompleksinių sienų lankstūs ryšiai daromi iš nekoroduojančio plieno, stikloplastinės armatūros, armatūrinio plieno su cinko ar aliuminio antikorozine danga.
44.2.        Trisluoksnių pytų mūro sienų su lanksčiais ryšiais schemos pateiktos 3 pav.

image

                                                 3 pav.    Trisluoksnių sienų schemos
 
44.3.        Kompleksine atitvara  panaudojant silikatinius blokus pavaizduota 4 pav.

image

                                    4 pav.    Kompleksinė atitvara su silikatiniais blokais
 
44.4.        Ryšys tarp apkrautos ir neapkrautos mūro dalių užtikrinamas dedant armatūros tinklus arba armatūros ryšius.
Armatūros tinklai dedami ne rečiau kaip kas 1 m pagal sienos aukštį kampuose, sienų sankirtose ir perdenginių lygyje. Kompleksinės sienos sluoksniai tarpusavyje sujungiami lanksčiais 6 mm skersmens armatūrinio plieno ryšiais. Ryšiai dedami ne didesniais kaip 1 m atstumais pagal sienos ilgį ir kas 0,6 m — pagal sienos aukštį
Lanksčių ryšių skerspjūvio plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,4 cm2 vieno kvadratinio metro sienos paviršiaus.
Lankstus ryšiai sienos ilgio atžvilgiu išdėstomi šachmatine tvarka.
 
45.    NEARMUOTŲJŲ IR ARMUOTŲJŲ MŪRINIŲ KONSTRUKCIJŲ DARBO   BRĖŽINIŲ NURODYMAI
45.1.        Darbo brėžiniuose turi būti nurodyta:
                -       plytų, blokelių, apdailos medžiagų ir betono, naudojamo mūrui ir stambioms plokštėms
                        gaminti, rūšis su nuorodomis į atitinkamus standartus arba technines specifikacijas,
                        nurodant projektines stiprio ir reikiamas atsparumo šalčiui markes; betono su
                        poringaisiais užpildais, taip pat akytojo ir poringojo betono nurodomos tankio markės;
                -       skiedinių ir rišiklių, naudojamų montavimo siūlėms, taip pat stambiosioms plokštėms ir
                        blokams gaminti ištisus metus, rūšys;
                -       armatūros, juostinio ir profilinio plieno klasės ir markės;
                -       sienų konstrukcija, siūlių perrišos sistema, o palengvintajam mūrui – šiltalo rūšis ir
                        storis;
                -       mūro, mūrijamo esant neigiamai temperatūrai – mūrijimo būdas ir papildomos
                        priemonės, garantuojančios stiprumą ir stabilumą statant ir naudojant.
45.2.        Brėžiniuose, pagal kuriuos bus mūrijama esant neigiamoms temperatūroms, turi būti įrašai:
                -       apie konstrukcijų stiprumo patikrinimą ir galimybes statyti žiemą;
                -       konstrukcijų, kurių laikomoji galia išnaudojama daugiau kaip 80 %, plytų (blokelių) ir
                        skiedinio stiprio sisteminės kontrolės statybvietėje reikalavimai. Tokios konstrukcijos
                        turi būti nurodytos darbo brėžiniuose;
                -       apie darbų tvarką, laikinuosius stiprinimus, laikinųjų ramsčių įrengimą ir kitas
                        priemones, užtikrinančias statomų konstrukcijų stiprumą ir stabilumą bei skiedinio stiprį,
                        kuriam esant mūras gali būti apkraunamas.
 

Mūrijimas neigiamoje temperatūroje

46.    Užšąlant skiediniui, laisvasis vanduo virsta ledu (susidaro vidinės, viršijančios skiedinio stiprumą jėgos) ir ardo pradinių cementuojančių junginių struktūrą. Žinant neigiamų temperatūrų įtaką mūriniams, būtina parinkti teisingus ir ekonomiškus mūrijimo žiemos metu metodus. Pasirinktas mūrijimo būdas esant minusinei temperatūrai turi užtikrinti konstrukcijų stabilumą, tvirtumą ir jų statybos periodu, ir vėliau naudojant.
47.    Mūrinius neigiamoje temperatūroje galima mūryti:
         -       neužšąlančiais, ne žemesnės kaip S5 stiprio markės skiediniais, kurie turi šalčiui  atsparių
                 cheminių priedų, nesukeliančių mūrijimo medžiagų korozijos (potašas, natrio nitritas,
                 sumaišyti papildai ir pan.), kietėjančiais šaltyje nešildant;
         -       paprastais skiediniais, mūrinį dirbtinai šildant;
         -       užšaldymo būdu naudojant paprastus ne žemesnės kaip S1 markės skiedinius be cheminių
                 priedų. Konstrukcijos elementai privalo būti pakankamai stabilūs ir tvirti
         -       pirmojo mūro atitirpimo laikotarpiu (esant atitirpstančio skiedinio mažiausiam stipriui) ir
                 tolesnio pastato naudojimo periodu.
Mūrinių konstrukcijų, statomų užšaldymo būdu, aukštis iki 15 m.
Mūro darbams vykdyti žiemos metu keliami aukštesni organizaciniai techniniai reikalavimai, sugriežtinama proceso kokybės kontrolė sudaroma atskira statybos darbų technologijos projekto dalis, numatomos papildomos darbų organizavimo priemonės.
48.    Priemonės, garantuojančios būtiną galutinį žieminio mūro stiprį (skiedinių markių didinimas, didesnio atsparumo plytų ir kitų dirbinių taikymas ar kai kuriais atvejais armavimas), turi būti nurodytos darbo brėžiniuose:
         -       mūrijant skiediniais su šalčiui atspariais priedais, nurodyti mūrijimo būdai naudojami mūro
                 elementams, kurių laikomoji galia išnaudojama daugiau nei 90 %;
         -       mūrijant užšaldymo būdu, elementams, kurių laikomoji galia išnaudojama daugiau nei 70 %.
Daugiaaukščių pastatų (9 aukštų ir aukštesnių), statomų žiemą su šalčiui atsparių priedų turinčiais skiediniais, darbo brėžiniuose reikia nurodyti reikalaujamus tarpinius skiedinio stiprius skirtingoms statinio užbaigtumo pagal aukštus stadijoms.
Naudojami prieššaltiniai priedai pažemina vandens užšalimo temperatūrą ir sudaro sąlygas skiediniui kietėti neigiamoje temperatūroje.
49.     Žiemą naudojamų mišinių temperatūra, jeigu nenaudojama specialių prieššaltinių priedų, turi būti ne žemesnė kaip +5° C. SI, SII, ir SIII grupių mišiniams (rišamoji medžiaga, (SI) kalkės, (SII) kalkės ir cementas, (SIII) cementas) gaminti galima naudoti vandenį, ne karštesnį kaip +80° C (LST 1346:1997 [5.12]).
Cheminiai priedai - natrio nitritas (NaNO2), kalcio nitritas (Ca(NO2)2, potašas (K2CO3), kalcio chloridas (CaCI2), natrio chloridas (NaCI) ir kt. pridedami ruošiant skiedinių mišinius specializuotuose cechuose, nes juos reikia tiksliai dozuoti.
Kalcio chloridas ir natrio chloridas didina mūrinio higroskopinę drėgmę ir jų paviršiuje išsiskyrus druskoms gali atsirasti baltų dėmių. Todėl kalcio ir natrio chloridai naudojami mūrijant pastatų požemines dalis (pamatus, atramines sienutes). Druskų tokiuose skiediniuose gali būti iki 4-7 % vandens masės. Mišinius su potašo arba natrio nitrito priedais leidžiama naudoti mūro darbuose (išskyrus apdailos mūra) su cementiniais (skiedinio grupė SIII) ir cementiniais-kalkių (kai kalkių tešlos ne daugiau kaip 0,30% cemento tūrio) mišiniais. Taip sumūrytas sienas galima tinkuoti.
Skiediniai su natrio nitritu gali kietėti iki -15°C, o su potašu priedu iki 25-30° C temperatūroje.
Mišiniai su potašu, ypač jei jo yra daugiau, greitai kietėja. Kietėjimo intensyvumui sulėtinti į skiedinį reikėtų pridėti kietėjimo lėtiklių (pvz.. sulfitinio mielių raugo (SMR) 0,30- 1 ,0% cemento masės).
Skiediniams šalčiui atsparų priedą natrio nitritą galima naudoti:
         -       statant drėgnus cechus, pirtis, skalbyklas ir kitas patalpas su didesniu oro drėgnumu, taip
                 pat patalpas, kuriose oro temperatūra > 40 0C;
         -       statant konstrukcijas, esančias kintamojo vandens lygio zonoje ar po vandeniu, kur nėra                  hidroizoliacijos.
50.    Neleidžiamas skiedinių su natrio nitrito, potašo priedais sąlytis su cinkuotomis ir aliumininėmis įdėtinėmis detalėmis be išankstinės antikorozinės apsaugos.
Skiediniai su potašo priedais negali būti naudojami sienoms iš silikatinių plytų žemesnės nei 100 markės  ir žemesnės kaip F25 atsparumo šalčiui markės.
51.    Jeigu, esant šaltam orui, mūro darbų išvengti negalima, patogiau naudoti skiedinius su prieššaltiniais priedais arba taikyti kitokias (sudarančios sąlygas skiedinių kietėjimo procesui) priemones.
52.    Neigiamoje temperatūroje mūro konstrukcijas galima šildyti elektra, į horizontalias siūles įtaisant elektrodus (4-6 mm skersmens armatūrinio plieno strypus). Elektrodai prijungiami prie skirtingų 220-380 V įtampos kintamosios srovės fazių šildoma 30-35° C temperatūroje, kol skiedinys sukietėja iki 20% projektinio stiprumo.
Šildant būtina vėdinti pastato patalpas, kad oro drėgme jose būtų ne didesnė kaip 70%. Pastato šildomų išorinių mūro sienų temperatūra pastato viduje, 0,50 m aukščiau grindų, turi būti ne žemesnė kaip +10° C.
53.    Mūrijant užšaldymo metodu skiedinys turi turėti tiek šilumos, kad jos pakaktų, kol skiedinys bus paklotas, apspaustas plytomis ir suformuotos normalaus storio siūlės.
Sušalusių, o po to atšildytų skiedinių mūro darbams naudoti neleidžiama.
Užšaldymo būdu draudžiama mūryti necentriškai gniuždomas konstrukcijas, konstrukcijas, kurios atšilimo metu bus veikiamos dinaminių apkrovų, kevalų, sienų ir stulpų iš laukakmenio betono, pamatų iš lauko akmenų.
54.    Užsaldimo metodu išmūrytas mūrinys atšilimo metu turi būti stebimas ir imamasi priemonių mūrinių konstrukcijų stiprumui ir stabilumui palaikyti.
 

Mūro konstrukcijų sustiprinimas rekonstruojamuose pastatuose

55.    Mūro konstrukcijų sustiprinimo darbai rekonstruojamuose pastatuose vykdomi pagal projektą ir SDTP.
56.    Prieš sustiprinant mūrines konstrukcijas nuvalomas senas tinkas, pašalinami suirusio mūro sluoksniai.
57.    Norint padidinti mūro konstrukcijos laikančiąją galią ar stiprinant labai pažeistas konstrukcijas naudojamas injektavimo būdas. Mūro konstrukcijos injektuojamos cementiniu arba cemento — polimeriniu skiediniu. Tokiems skiediniams naudojamas CEM I 42,5 arba CEM II 52,5 portlandcementai.
Cementinių ir cementinių — polimerinių skiedinių plastiškumas turi atitikti naudojamos injektavimo technologijos įrenginių darbo parametrams, jie turi gerai sulaikyti vandenį.
58.    Mūro konstrukcijos stiprinamos plieninėmis apkabomis (kampuočiais su sąvaržomis). Tokį sustiprinimą galima atlikti dviem būdais:
1) ant stiprinamos mūro konstrukcijos kampuočių ir sąvaržų zonose klojamas ne žemesnės kaip S10 stiprio gniuždant markės cementinio skiedinio sluoksnis. Po to sustatomi kampuočiai su sąvaržomis ir sąvaržose sudaromas 10-15 kN išankstinis įtempimas;
2) kampuočiai su sąvaržomis montuojami be skiedinio su 15...20 mm tarpu nuo mūro, užfiksuojant juos plieniniais ar mediniais pleištais ir sąvaržose sudaromas 10-15 kN tempimas. Tarpas užpildomas standžiu cementiniu skiediniu ir, jam sukietėjus, pašalinami pleištai ir sąvaržose sudaromas 30-40 kN įtempimas.
59.    Stiprinant mūro konstrukcijas gelžbetonio arba armuoto skiedinio apkabomis, laikomasi tokių taisyklių:
         -       mūras armuojamas surištais armatūros strypynais, kurie projektinėje padėtyje fiksuojami
                 kabėmis kalamomis į mūro siūles kas 0,8...1,0 m šachmatine tvarka. Jungti plokščius
                 strypynus į erdvinius suvirinant taškiniu būdu neleidžiama;
         -       klojinių skydai tarp savęs jungiami standžiai, kad konstrukcija būtų stipri ir nesideformuotų
                 betonavimo metu;
         -       reikiamo slankumo (standartinio kūgio nuoslūgis 5...6 cm) betono mišinys klojamas lygiais
                 sluoksniais ir tankinamas vibruojant; 
         -       klojiniai ardomi betonui pasiekus ne mažiau kaip 50% projektinio stiprumo.
60.    Sustiprinant tinkuotas mūro sienas plieninėmis juostomis, tinke padaromos horizontalios vagos, kurių gylis lygus tinko sluoksnio storiui, o plotis - plieninių juostų pločiui.
61.    Sustiprinant mūro sienas plieninėmis juostomis ir įtemptomis sąvaržomis, tempimai kontroliuojami dinamometriniu raktu arba matuojant deformacijas laikrodinio tipo 0,001 mm padalos vertės indikatoriais.
62.    Montuojant juostas ir sąvaržas žiemos metu nešildomose patalpose, vasara, įvertinant temperatūrines deformacijas, koreguojamas įtempimas.
63.    Tarpangių ir mūro kolonų keitimas pradedamas pastatant laikinas atramas pagal projekto sprendimus.
64.    Mūrijant šalia seno mūro tarpas tarp naujo ir seno mūro turi būti 3-4 cm. Tarpas gerai užpildomas ne žemesnės kaip SI10 stiprio gniuždant markės skiediniu.
65.    Laikinus tvirtinimus galima nuimti, kai naujas mūras pasiekia ne mažesnį kaip 50% projektinį stiprumą.
66.    Stiprinant mūro konstrukcijas reikia kontroliuoti:
         -       mūro paviršiaus paruošimo kokybę;
         -       sustiprinimo atitikimą projektui;
         -       tvirtinimo detalių suvirinimo kokybę po įtempiamų elementų tempimo;
         -       sustiprinimo konstrukcijų antikorozinę apsaugą.
 

Kokybė ir kontrolė

67.    Vykdant mūro darbus pastoviai kontroliuojamos proceso operacijos ir surašomi dengtų darbų aktai:
         -       hidroizoliacijai;
         -       detalių ir konstrukcijų (jei numatyta projekte) suvirinimo darbams;
         -       detalėms ir detalių  antikorozinei apsaugai;
         -       sienų ir perdangų garo ir šilumos izoliacijai;
         -       deformacinių ir temperatūrinių siūlių rengimui ir izoliavimui;
         -       pertvarų tarp butų konstrukcijoms;
         -       surenkamųjų gaminių atramoms;
         -       dūmtraukių ir vedinimo kanalų įrengimui.
68.    Išorės mūro sienų įrengimo proceso kontrolė surašyta 5 lentelėje.
 
5 lentelė.    Mūro darbų kokybės kontrolė
KONTROLIUOJAMA OPERACIJA
K* ir A*
KONTROLĖS BŪDAI
D*
1.PARUOŠIAMIEJI DARBAI
 
 
 
-medžiagų priėmimas, kokybės kontrolė, sandėliavimas
SV
vizualiai
VAK
-sienų, angų, tarpuangių nužymėjimas, aukščių kontrolė
SV
geodeziniais prietaisais
G
2. MŪRO DARBAI
 
 
 
-mūrinio matmenų kontrolė
SV
ruletė
TP
mūrinio vertikalumo, horizontalumo, siūlių storio ir užpildymo kontrolė
SV
matvimo prietaisais
TP
-perdangų montavimo horizonto kontrolė
SV
vizualiai
TP
-sąramų, sijų, laiptų ir kt. konstrukcijų atraminių paviršių paruošimas, atrėmimas
SV
geodeziniais prietaisais
G
-garo, šilumos izoliacijos įrengimo kontrolė
SV
vizualiai
TP
-mūro sluoksnių sujungimas
SV
vizualiai
TP
-dūmtraukių, vėdinimo kanalų įrengimo kontrolė
SV
vizualiai
TP
*K – kontroliuoja, *A – atsako, *D - dalyvauja
 

Mūro darbų priėmimas

69.    Priimant mūro darbus surašomi priėmimo aktai, prie kurių pridedama:
         -       darbo brėžiniai;
         -       paslėptų darbų aktai;
         -       išpildomosios geodezinės nuotraukos;
         -       laboratorinių tyrimų aktai;
         -       panaudotų medžiagų ir gaminių sertifikatai;
         -       statybos darbų žurnalas.
 
IV SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

70.    Šios Lietuvos statybininkų asociacijos patvirtintos Statybos taisyklės įsigalioja įmonei tapus Lietuvos statybininkų asociacijos arba Statybos taisyklių elektroninės sistemos „STATAI“ nare ir Statybos taisykles patvirtinus įmonės vadovo tvarkomuoju dokumentu. Jos yra privalomas minimalius reikalavimus nustatantis dokumentas, vykdant šiose Taisyklėse aprašytus statybos darbus. Įmonės vadovas gali patvirtinti elektroninę arba popierinę Statybos taisyklių versiją.
Elektroninės Statybos taisyklių sistemos naudojimosi tvarka nustatyta „STATAI“ naudojimosi taisyklėse [5.13].
Įmonė gali pasitvirtinti ir griežtesnius nei nustatyta šiose Statybos taisyklėse reikalavimus.
71.    Galiojančia elektroninės Statybos taisyklių sistemos dokumento versija pagal nutylėjimą laikoma sutarties su Užsakovu pasirašymo metu galiojanti naujausia STATAI sistemoje patvirtinta elektroninė Taisyklių versija, nebent kitaip būtų nurodyta sutartyje. Galiojančia popierine Taisyklių versija laikoma konkreti vadovo patvirtinta versija.
72.    Visi ginčai tarp Rangovų ir Užsakovų dėl šių taisyklių taikymo sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
73.    Išimties atvejais, atsižvelgiant į statybos darbų vykdymo ypatumus ir naudojamas medžiagas, gaminius bei konstrukcijas, suderinus su techninės priežiūros tarnyba ir projekto autoriais, gali būti pasirinkta kita atskirų darbų technologija negu pateikta šiose taisyklėse, bet nepabloginant produkto ir nepažeidžiant jam keliamų reikalavimų.