Pradėkime nuo to, kad yra keliolika kainos nustatymo metodų. Kiekviena įmonė individualiai pasirenka kuris metodas jai tinkamas.
• Remiantis kaštais. Suskaičiuojama savikaina ir pridedama pelno marža.
• Tikslinis pelnas. Pvz: norite gauti 19% pelno prieš mokesčius.
• Suvokiama vertė. Kaina atitinkanti vartotojų lūkesčius.
• Konkurencingai susijusi. Kaina nustatoma atlikus palyginimą su konkurentų kainomis.
• Dviejų dalių kaina. Kai prie kainos pridedama papildoma paslauga.
• Susieta kaina. Kada prie produkto kainos pridedama produkto ilgalaikio aptarnavimo, priežiūros kaina.
• Nuolaidos, kai mokama grynaisiais pinigais.
• Kiekio nuolaidos. Daugiau perkama - mažiau mokama.
• Prekių išpardavimo kaina.
• Kainos keitimas tobulėjant produktui.
• Kaina su nuolaida didmenininkui.
• Sezoninė nuolaida.
• Sumažinta vieno produkto kaina, siekiant pritraukti klientų kitiems produktams.
• Psichologinė kainodara. Vietoje 200 rašoma 199.

Naujiems, inovaciniams produktams turintiems mažą konkurenciją, dažnai taikoma aukšta kaina, kuri vėliau palaipsniui mažinama.
Produktai, kurie jau turi didelę konkurenciją rinkoje ir norima su jais įeiti į rinką, tokiu atveju jiems dažnai taikoma mažesnė įsiskverbimo kaina.