aprašymas : | Vienas efektyviausių įmonių reklamos ir skelbimų portalų Lietuvoje. |
el. paštas : | |
internetinė svetainė : | http://www.de2.lt |
![]() |
Prekinio Ženklo kategorija: Kita Aprašymas: Efektyvi įmonių reklama internete - reklamos savitarna. |
Daugiau informacijos - čia
Vairavimo laikas |
9 valandos. Du kartus per savaitę galima vairuoti iki 10 valandų. |
Vienos savaitės vairavimo trukmė |
Ne ilgesnė kaip 56 valandos. |
Dviejų gretimų savaičių vairavimo trukmė |
Ne ilgesnė kaip 90 valandų. |
Pertrauka |
Po 4,5 valandų vairavimo – 45 minutės pertrauka. Ši 45 min. pertrauka gali būti pakeista ne trumpesne kaip 15 minučių pertrauka, po kurios sektų ne trumpesnė kaip 30 minučių pertrauka. |
Kasdienis poilsis |
“Normalus kasdienis poilsis” – ne trumpesnis kaip 11 valandų per 24 val. Kaip alternatyva, normalaus kasdienio poilsio laikotarpis gali būti suskirstytas į du laikotarpius, kai pirmas yra mažiausiai 3 valandų nepertraukiamas laikotarpis, o antras – mažiausiai 9 valandų nepertraukiamas laikotarpis. “Sutrumpintas kasdienis poilsis” – mažiausiai 9val., bet trumpesnis nei 11val. poilsiui skirtas laiko tarpas per 24 val. Vairuotojas gali pasinaudoti daugiausiai trimis sutrumpintais kasdienio poilsio laikotarpiais. Per 30 valandų po kasdienio ar kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos, vairuotojai, dirbantys poroje, turi pasinaudoti nauju mažiausiai 9 valandų kasdienio poilsio laikotarpiu. |
Kassavaitinis poilsis |
“Normalus kassavaitinis poilsis” – turi būti ne trumpesnis kaip 45 valandos. “Sutrumpintas kassavaitinis poilsis” – trumpesnis nei 45 val., kuris gali būti sutrumpintas iki 24 valandų. Per bet kurias dvi paeiliui einančias savaites vairuotojas turi pasinaudoti mažiausiai: - dviem normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais (ne trumpiau kaip po 45h) arba - vienu normaliu kassavaitinio poilsio laikotarpiu (ne trumpiau 45h) ir vienu sutrumpintu kassavaitinio poilsio laikotarpiu (iki 24h). Kassavaitinio poilsio sutrumpinimas iki 24 valandų, turi būti kompensuojamas lygiaverčiu poilsiui skirtu laiko tarpu, kuriuo visu iš karto pasinaudojama iki po sutrumpinto poilsio savaitės praeis trys savaitės. Poilsis kaip kompensacija už sutrumpinta kassavaitinio poilsio laikotarpį, turi būti pridėtas prie ne trumpesnio kaip 9 val. poilsio laiko. |
Kontrolės teisę turinčių pareigūnų reikalavimu, vairuotojas turi pateikti |
1. Kai transporto priemonėje sumontuotas analoginis tachografas: a) einamos dienos ir prieš tai ėjusių 28 dienų vairuotojo naudotus registracijos lapus; b) vairuotojo kortelę, jei turi, ir c) visus einamą dieną ir prieš tai ėjusius 28 dienų darytus ranka įrašus ir spaudinius. 2. Kai transporto priemonėje sumontuotas skaitmeninis tachografas: a) savo asmeninę vairuotojo kortelę; b) visus einamą dieną ir prieš tai ėjusius 28 dienų darytus ranka įrašus ir spaudinius ir c) registracijos lapus atitinkančius aukščiau nurodytą laikotarpį, kurio metu jis vairavo transporto priemonę, kurioje sumontuota analoginio tachografo įrašymo įranga. |
Duomenų perkėlimas iš skaitmeninio tachografo ir vairuotojo kortelės |
Ilgiausias leistinas laikotarpis, per kurį turi būti perkelti susiję duomenys, neturi būti ilgesnis kaip: a) 90 dienų, jei tai yra duomenys iš transporto priemonės; b) 28 dienų, jei tai yra duomenys iš vairuotojo kortelės. |
Pavadinimas |
Kategorijos apibūdinimas |
Minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti |
AM kategorija |
Mopedai ir lengvieji keturračiai. |
15 m. |
A1kategorija |
Motociklai, kurių variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3, bet ne didesnis kaip 125 cm3, galia neviršija 11 kW, o galios ir svorio santykis ne didesnis kaip 0,1 kW/kg, taip pat triračiai, kurių galia ne didesnė kaip 15 kW. |
16 m. |
A2 kategorija |
Motociklai, kurių galia ne didesnė kaip 35 kW, galios ir svorio santykis ne didesnis kaip 0,2 kW/kg ir kurie nėra kilę iš daugiau kaip du kartus galingesnės transporto priemonės. |
18 m. |
A kategorija |
Triračiai, kurių galia didesnė kaip 15 kW, ir motociklai. Minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti – 20 metų, išskyrus teisę vairuoti triračius. Norint įgyti teisę vairuoti A kategorijos motociklus, reikia turėti dvejų metų A2 kategorijos transporto priemonių vairavimo stažą. Reikalavimas turėti dvejų metų A2 kategorijos transporto priemonių vairavimo stažą netaikomas 24 metų sulaukusiems asmenims. Teisė vairuoti triračius, kurių galia didesnė kaip 15 kW, suteikiama nuo 21 metų. |
20 m. arba 24 m. |
B1kategorija |
Keturračiai. |
16 m. |
B kategorija |
Automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo (šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4 250 kg; automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“. |
18 m. |
BEkategorija |
B kategorijos automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg, junginiai. |
18 m. |
C1kategorija |
Automobiliai, kurie nepriskiriami D1 ir D kategorijoms ir kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, bet ne didesnė kaip 7 500 kg, ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg. |
18 m. |
C1Ekategorija |
C1 kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginiai, taip pat junginiai, sudaryti iš B kategorijos vilkiko ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg; šių junginių didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 12 000 kg. |
18 m. |
C kategorija |
Automobiliai, kurie nepriskiriami D1 ir D kategorijoms ir kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šios kategorijos automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg. Minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti – 21 metai, išskyrus asmenis, kurie nustatyta tvarka yra įgiję pradinę profesinę kvalifikaciją vežti krovinius. |
21 m. |
CEkategorija |
C kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginiai. Minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti – 21 metai, išskyrus asmenis, kurie nustatyta tvarka yra įgiję pradinę profesinę kvalifikaciją vežti krovinius. |
21 m. |
D1kategorija |
Automobiliai, kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip šešiolika keleivių, neįskaitant vairuotojo, ir kurie ne ilgesni kaip 8 metrai; šie automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg. Minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti – 21 metai, išskyrus asmenis, kurie nustatyta tvarka yra įgiję pradinę profesinę kvalifikaciją vežti keleivius. |
21 m. |
D1Ekategorija |
D1 kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginiai. Minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti – 21 metai, išskyrus asmenis, kurie nustatyta tvarka yra įgiję pradinę profesinę kvalifikaciją vežti keleivius. |
21 m. |
D kategorija |
Automobiliai, skirti ir suprojektuoti vežti daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg. Minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti – 24 metai, išskyrus asmenis, kurie nustatyta tvarka yra įgiję pradinę profesinę kvalifikaciją vežti keleivius. |
24 m. |
DEkategorija |
D kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginiai. Minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti – 24 metai, išskyrus asmenis, kurie nustatyta tvarka yra įgiję pradinę profesinę kvalifikaciją vežti keleivius. |
24 m. |
T kategorija |
Troleibusai, tai yra nebėginės transporto priemonės, sujungtos su išoriniu elektros šaltiniu. |
21 m. |
P – pušis |
B – beržas |
M – maumedis |
E – eglė |
D – drebulė |
L – liepa |
Ą – ąžuolas |
J – juodalksnis |
Sp – spygliuočiai |
U – uosis |
Bt – baltalksnis |
Lp – lapuočiai |
K – klevas |
Gl – gluosnis |
Mn – minkštieji lapuočiai |
G – guobiniai |
Sb – skroblas |
Kt – kietieji lapuočiai |
PJ – pjautinieji rąstai |
SB – stiebai |
ST – stulpų rąstai |
KL – kietųjų lapuočių trumpuoliai |
PB – pabėgių rąstai |
ML – malkos |
KR – kartys |
MLI – pirmos kaitrumo grupės malkos |
PP – popiermedžiai |
MLII – antros kaitrumo grupės malkos |
FN – fanermedžiai |
MLII – trečios kaitrumo grupės malkos |
PM – plokščių mediena |
stambumo klasė |
vidurio skersmuo, cm |
D0 |
< 10 |
D1a |
10–14 |
D1 b |
15–19 |
D2a1 |
20–22 |
D2a2 |
23–24 |
D2 b |
25–29 |
D3 a |
30–34 |
D3 b |
35–39 |
D4 |
40–49 |
D5 |
50–59 |
D6 |
³ 60 |
stambumo klasių grupė |
santrumpa |
stambumo klasė |
vidurio skersmuo, cm |
smulki mediena |
Sm |
D0 D1 a D1 b D2 a1 |
≤ 22 |
vidutinio stambumo mediena |
Vd |
D2 a2 D2 b D3 a |
23–34 |
stambi mediena |
St |
D3 b D4 D5 D6 |
≥ 35 |
stambumo klasė |
plongalio skersmuo su žieve, cm |
S 1 |
3 iki 6 |
S 2 |
7 iki 13 |
S 3 |
≥ 14 |
ilgio klasė |
ilgis, m |
L 1 |
≤ 3 |
L 2 |
> 3 ir ≤ 6 |
L3 |
> 6 ir ≤ 13,5 |
L4 |
> 13,5 |
klasė |
minimalus ilgis, m |
minimalus plongalio skersmuo, cm |
H1 |
8 |
10 |
H2 |
10 |
12 |
H3 |
14 |
14 |
H4 |
16 |
17 |
H5 |
18 |
22 |
H6 |
18 |
30 |
Sortimentai |
Skirstymas klasėmis |
Matavimo metodas |
|||
pavadinimas |
santrumpa |
kokybės |
stambumo |
ilgio |
|
Pjautinieji rąstai |
PJ |
A, B, C, D Sm – matuojamiems grupiniu metodu – neskirstoma |
D0, D1a, D1b, D2a1, D2a2, D2b, D3a, D3b, D4, D5, D6 arba D0, D1, D2, D3, D4, D5, D6 arba Sm, Vd, St |
spygliuočių: L1, L2, L3, L4 |
Sm – grupinis arba vienetinis Vd ir St – vienetinis |
Stulpų rąstai |
ST |
neskirstoma |
neskirstoma |
neskirstoma |
vienetinis |
Pabėgių rąstai |
PB |
neskirstoma |
neskirstoma |
neskirstoma |
vienetinis |
Fanermedžiai |
FN |
A, B, C |
neskirstoma |
neskirstoma |
vienetinis |
Kartys |
KR |
neskirstoma |
neskirstoma |
neskirstoma |
vienetinis arba grupinis |
Plokščių mediena |
PM |
pagal taikomą standartą |
neskirstoma arba S1, S2, S3 |
neskirstoma |
grupinis |
Popiermedžiai |
PP |
pagal taikomą standartą |
neskirstoma arba S1, S2, S3 |
neskirstoma |
grupinis |
Stiebai |
SB |
pagal taikomą standartą |
H1, H2, H3, H4, H5, H6 |
H1, H2, H3, H4, H5, H6 |
vienetinis |
Kietųjų lapuočių trumpuoliai |
KL |
neskirstoma |
neskirstoma arba S1, S2, S3 |
neskirstoma |
grupinis arba vienetinis |
Malkos |
ML |
neskirstoma |
neskirstoma arba S1, S2, S3 |
neskirstoma |
grupinis |
Sortimentai ir medžių rūšys |
Kaina Lt/m3 |
Kainos, Lt/m3 pagal medienos kokybę ir stambumą |
|||||||||||
A |
B |
C |
D |
||||||||||
Sm |
Vd |
St |
Sm |
Vd |
St |
Sm |
Vd |
St |
Sm |
Vd |
St |
||
PJ–P |
x |
||||||||||||
PJ–P–Sm |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
|
E |
x |
||||||||||||
PJ–E–Sm |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
|
Ą |
x |
x |
x |
I – II - |
x |
x |
I – II - |
x |
x |
I – II - |
x |
x |
I – II - |
U |
x |
||||||||||||
PJ–U–Sm |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
|
K |
x |
||||||||||||
G |
x |
||||||||||||
B |
x |
||||||||||||
PJ–B–Sm |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
|
D |
x |
||||||||||||
PJ–D–Sm |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
|
J |
x |
||||||||||||
PJ–J–Sm |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
|
Bt |
x |
||||||||||||
PJ–Bt–Sm |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
|
Sb |
x |
||||||||||||
PJ–Sb–Sm |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
|
FN–B |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
||||
J |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
||||
ST–Sp |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
|
PB–Sp |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
|
KR–Sp |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
|
PM–Sp |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
|
Lp |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
|
PP–P |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
|
E |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
|
B |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
|
J |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
|
Bt |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
|
D |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
|
KL–Ą |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
|
U |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
|
K |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
|
SB–Sp |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
|
ML I |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
|
ML II |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
|
ML III |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL KROVINIŲ, VEŽAMŲ KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONĖMIS, IŠDĖSTYMO IR TVIRTINIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2008 m. vasario 21 d. Nr. 3‑56
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 4 straipsnio 2 dalimi (Žin., 1996, Nr. 119‑2772; 2002, Nr. 37‑1342) ir siekdamas gerinti eismo saugumą, užtikrinti saugų krovinių vežimą:
1. T v i r t i n u Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisykles (pridedama).
2. Šis įsakymas įsigalioja nuo 2008 m. gegužės 1 d.
SUSISIEKIMO MINISTRAS ALGIRDAS BUTKEVIČIUS
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56
KROVINIŲ, VEŽAMŲ KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONĖMIS, IŠDĖSTYMO IR TVIRTINIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis (toliau – transporto priemonėmis), išdėstymo ir tvirtinimo taisyklės (toliau vadinama – taisyklės) parengtos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksą (Žin., 1996, Nr. 119-2772) ir Kelių eismo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 7-263).
2. Šios taisyklės reglamentuoja tinkamą krovinių išdėstymą bei tvirtinimą ir yra privalomos krovinių vežėjams ir siuntėjams.
3. Krovinių vežėjai ir siuntėjai privalo užtikrinti tinkamą krovinių tvirtinimą bei išdėstymą ir kitais, šių taisyklių nenustatytais, atvejais.
4. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
Birus krovinys – krovinys, susidedantis iš atskirų didesnių ar mažesnių vienarūšių dalelių (pvz., grūdų, smėlio, statybinių atliekų ir pan.) ir sudarantis vieną birų krovinį su pastoviomis arba dėsningai ir nuolat kintančiomis fizinėmis ir mechaninėmis savybėmis.
Konteineris – standartinė tara prekėms ar kitiems kroviniams gabenti, kurią galima nuimti nuo transporto priemonės bei transportuoti įvairiomis transporto priemonėmis. ISO konteinerį galima transportuoti tik specialius tvirtinimo įtaisus turinčiomis transporto priemonėmis (1 priedo 29 pav.).
Krovinio vežėjas – fizinis ar juridinis asmuo, vežantis krovinius.
Tempimo jėga LC – (Lashing Capacity – diržo pasipriešinimo krovinio judėjimui jėga, kuri nurodoma ant diržo etiketės daN vienetais) maksimali jėga, kurią leidžiama perduoti į tvirtinimo priemonę.
Tiesioginis tvirtinimas – krovinio tvirtinimo tipas, kurį naudojant tvirtinimo priemonės sutvirtina krovinį savo tempimo jėga LC (1 priedo 2 pav.).
Įstrižas tvirtinimas – tiesioginio tvirtinimo tipas, kurį naudojant tvirtinimo priemonės kabinamos tiesiogiai už krovinio tvirtinimo taškų (1 priedo 3 pav.).
Svorio jėga – jėga, kuria krovinys spaudžiamas į krovinių platformą (1 kg krovinio masė atitinka 1 daN (dekaniutono) svorio jėgą).
Trinties jėga – jėga, kuri trukdo kroviniui slysti dėl šiurkštaus paviršiaus.
Tvirtinimo jėga – jėga, perduodama iš tvirtinimo priemonių siekiant pakankamai pritvirtinti krovinį.
Tvirtinimo priemonės – visos priemonės kroviniui tvirtinti: tvirtinimo diržai, tvirtinimo grandinės (fiksuojamosios, užpildančios), tinklai ir brezentai, slydimą mažinančios medžiagos ir kt.
Kitos vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse (Žin., 1996, Nr. 119-2772) bei Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 7-263), vartojamas sąvokas.
II. BENDRIEJI KROVINIŲ IŠDĖSTYMO IR TVIRTINIMO REIKALAVIMAI
5. Krovinio siuntėjas parenka transporto priemonę, krovinio išdėstymo ir tvirtinimo būdą, atitinkantį gamintojo reikalavimus.
6. Krovinio vežėjas yra atsakingas už tai, kad transporto priemonė būtų tvarkinga, o tvirtinimo įranga – tinkama.
7. Krovinio siuntėjas pakrauna krovinį į transporto priemonę ir jį pritvirtina.
8. Krovinio siuntėjas privalo išdėstyti ir pritvirtinti krovinį transporto priemonėje taip, kad būtų garantuotas saugus jo vežimas. Vežamo krovinio masė ir apkrovos pasiskirstymas į ašis turi neviršyti nustatytų normų.
9. Krovinio vežėjas privalo kontroliuoti krovinio išdėstymą ir tvirtinimą, kad būtų laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų.
10. Vairuotojas, pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys išdėstytas ir pritvirtintas pagal Kelių eismo taisyklių ir šių taisyklių reikalavimus. Apie pastebėtą neatitiktį vairuotojas privalo pranešti krovinio siuntėjui, kuris privalo ją pašalinti. Neįvykdžius šio reikalavimo, važiuoti draudžiama.
10.1. Vairuotojas privalo reguliariai tikrinti krovinio tvirtinimą kelionės metu. Papildomai tvirtinimas turi būti tikrinamas po krovinio dalies iškrovimo, staigaus stabdymo ar kitos ekstremalios situacijos važiavimo metu.
10.2. Vairuotojas privalo važiuoti saugiai – pasirinkti greitį pagal aplinkybes, kad išvengtų staigaus krypties keitimo ir stabdymo.
11. Racionali krovinio išdėstymo schema parenkama kiekvienu konkrečiu atveju priklausomai nuo krovinio tipo, taros ir kėbulo gabaritinių matmenų.
11.1. Krovinys turi būti išdėstomas krovinių skyriuje pagal šiuos reikalavimus:
11.1.1. Krovinys turi būti padedamas kiek galima tolygiau per visą krovinio skyriaus grindų plotą.
11.1.2. Krovinys turi būti padedamas kiek galima žemiau. Krovinio svorio centras turi būti kiek galima arčiau krovinių skyriaus išilginės simetrijos ašies linijos.
11.1.3. Krovinys turi būti atremiamas į krovinių skyriaus priekinį bortą arba kabinos apsauginę konstrukciją, taip pat į krovinių skyriaus šoninius bortus.
11.1.4. Kroviniai, turintys aštrius galus, išdėstomi aštriuoju galu į galinį bortą.
11.2. Krovinys tvirtinamas taip, kad transporto priemonei judant, jis negalėtų atsilaisvinti veikiant šioms jėgoms (1 priedo 1 pav.):
11.2.1. judėjimo kryptimi nukreiptai inercijos jėgai, kurios dydis lygus 0,8 FG;
11.2.2. į šonus ir atgal nukreiptai inercijos jėgai, kurios dydis lygus 0,5 FG.
11.3. Tvirtinant krovinį atsižvelgiama į stabdymo metu jį veikiančią trinties jėgą. Šių taisyklių 2 priede nurodyti įvairių medžiagų slydimo trinties koeficientai, kurie naudojami apskaičiuoti krovinio tvirtinimą pagal supaprastintą formulę:
čia – tvirtinimo jėga (visų tempimo elementų apspaudimo jėga, tempianti tiesiai, kuri reikalinga visam kroviniui tvirtinti);
– tvirtinimo veiksnys (krovinio šonų ir galinės pusės tvirtinimo veiksnys 0,5 FG, atitinkamai priekinės pusės – 0,8 FG);
– trinties koeficientas;
– krovinio svoris, daN.
Skaičiavimo pavyzdys:
FG = 3000 daN f = 0,8 m = 0,2 Fv = 4500 daN (be neslystančio demblio)
FG = 3000 daN f = 0,8 m = 0,6 Fv = 500 daN (su neslystančiu dembliu)
Pastaba. Tempimo jėga LC turi būti lygi tvirtinimo jėgai Fv arba didesnė už ją.
12. Krovinys gali būti tvirtinamas įvairiais būdais (prirakinimas, blokavimas, pririšimas, aukštį reguliuojantis pririšimas ir jų kombinacijos).
12.1. Tvirtinimo diržai, kurie laiko krovinį, kad jis nejudėtų išilgai transporto priemonės, išdėstomi abiejose krovinio pusėse. Tvirtinimo diržų tempimo jėgų suma yra:
12.1.1. ne mažesnė kaip 0,8 krovinio svorio (diržai, kurie laiko krovinį transporto priemonės judėjimo kryptimi);
12.1.2. ne mažesnė kaip 0,5 krovinio svorio (diržai, kurie laiko krovinį kryptimi, priešinga transporto priemonės judėjimo krypčiai, ir skersai).
12.2. Tvirtinimo diržų maksimalią tempimo jėgų sumą leidžiama sumažinti, jei:
12.2.1. naudojama krovinio atrama;
12.2.2. atsižvelgiama į trintį tarp krovinio ir krovinių skyriaus grindų (3 priedas);
12.2.3. tai leidžia krovinio rūšis (1 priedo 2 pav.).
13. Sutraukimo mechanizmas ir diržai išdėstomi taip, kad nepadidintų transporto priemonės pločio.
14. Diržų tvirtinimo vietos turi išlaikyti krovinio sukeltas apkrovas.
15. Diržai, kurie saugo krovinį nuo pasislinkimo išilgai, išdėstomi kiek galima horizontaliau, neviršijant 60 laipsnių kampo krovinių skyriaus grindų atžvilgiu (1 priedo 3 pav.).
16. Tvirtinimo diržų techninės charakteristikos nurodytos 4 priede.
17. Krovinio tvirtinimo diržus ir sutraukimo mechanizmus reikia reguliariai tikrinti (pagal gamintojo nurodytus terminus). Draudžiama naudoti susidėvėjusius ir neatitinkančius gamintojo reikalavimų diržus. Tvirtinimo diržai yra susidėvėję:
17.1. nutrūkus arba įplyšus siūlams, kai suardyta daugiau kaip 10 % audinio;
17.2. pažeidus pagrindines (laikančiąsias) siūles, kintant diržo formai dėl šilumos poveikio;
17.3. atsiradus kitokiems apgadinimams dėl chemikalų poveikio;
17.4. kai techninių charakteristikų nėra arba jos neįskaitomos;
17.5. kai yra įtrūkimų, diržas labai deformavęsis arba yra pavojingų korozijos požymių reketo mechanizme (terkšlėje) ar sujungimo elementuose;
17.6. kai sagties (kabliuko) kilpos išsiplėtusios daugiau kaip 5 % arba kai pastebima deformacija.
III. KROVINIŲ PADĖKLŲ IR RITINIŲ IŠDĖSTYMAS IR TVIRTINIMAS
18. Padėklai ir ritiniai krovinių skyriuje išdėstomi glaudžiai. Jei krovinių skyrius yra uždaras arba jis turi gamintojo reikalavimus atitinkančius bortus, krovinio papildomai tvirtinti nereikia (1 priedo 4 pav.).
19. Padėklai ir ritiniai atremiami į krovinių skyriaus priekinį bortą. Jei krovinių skyrius neturi priekinio borto, krovinys išdėstomas taip, kad jį būtų galima pritvirtinti su tvirtinimo įtaisais (1 priedo 5 pav.).
20. Viršutinės eilės pirmas ir paskutinis ritiniai tvirtinami prie krovinių skyriaus krovinio tvirtinimo vietų. Apatinės eilės paskutinis ritinys atremiamas į atitinkamo dydžio specialų padėklą (1 priedo 6 pav.).
21. Ritinius galima pritvirtinti, jei apatinė eilė atremiama į bortus. Visi viršutiniai ritiniai tvirtinami prie krovinių skyriaus krovinio tvirtinimo vietų (1 priedo 7 pav.).
22. Į krovinių skyriaus priekinį bortą neatremtų ritinių judėjimas apribojamas atitinkamo dydžio specialiais padėklais ir minėti ritiniai tvirtinami diržais. Diržais tvirtinamas kiekvienas ritinys atskirai arba visi ritiniai kartu nuo priekio iki galo (1 priedo 8 pav.).
23. Ritiniai gali būti tvirtinami diržais ir padėklais arba tik diržais. Jei ritiniai tvirtinami tik diržais, kiekvienas ritinys turi būti pritvirtintas dviem diržais.
24. Ritinius skersai galima tvirtinti diržais. Diržus tvirtinti prie ritinių reikia kiek galima aukščiau (1 priedo 8 pav.).
25. Ritinių riedėjimą apribojančio tvirtinimo stiprumas turi atitikti ritinių svorį.
26. Stačiai pastatytų ritinių pirma eilė atremiama į krovinių skyriaus priekinį bortą, kitos – į krovinių skyriaus šoninius ir galinį bortus. Ritiniai surišami į paketus (1 priedo 9 pav.).
27. Jei ritinių aukštis neviršija krovinių skyriaus bortų aukščio daugiau kaip 1/5 ritinio aukščio ir bortų stiprumas atitinka ritinių svorį, tai ritinių papildomai tvirtinti nebūtina.
28. Jei ritinių aukštis viršija krovinių skyriaus bortų aukštį daugiau kaip 1/5 ritinio aukščio, tai ritinius reikia papildomai tvirtinti apdengiant juos tvirtinimo tinklu arba kita pagalbine krovinio tvirtinimo priemone.
29. Dideli ritiniai (skersmuo didesnis kaip 0,5 L) atremiami į krovinių skyriaus bortus (1 priedo 10 pav.).
IV. VAMZDŽIŲ TVIRTINIMAS
30. Vamzdžiams vežti naudojamos transporto priemonės, kurių krovinių skyrius turi bortus arba kuriose yra platformos tipo krovinių skyrius su šoninėmis atramomis. Transporto priemonėmis, kurios neturi priekinio borto, išilgai sukrautus vamzdžius vežti draudžiama.
31. Vamzdžiai atremiami į krovinių skyriaus priekinį arba šoninį bortą. Viršutinis vamzdis turi remtis į krovinių skyriaus bortą ne mažiau kaip 1/5 vamzdžio skersmens (1 priedo
11 pav.).
32. Lengvų vamzdžių judėjimas į priekį apribojamas juos tvirtinant prie krovinio skyriaus ne mažiau kaip dviem diržais (1 priedo 11 pav.). Diržų skaičius parenkamas priklausomai nuo vamzdžių ilgio ir kitų parametrų.
33. Tvirtinant turi būti naudojamos specialios vamzdžių skersmenį atitinkančios profiliuotos medžio tarpinės (1 priedo 12 pav.).
V. VEŽAMŲ AUTOMOBILIŲ IR TRAKTORIŲ TVIRTINIMAS
34. Vežant automobilius reikia laikytis šių reikalavimų:
34.1. Vežamuose automobiliuose turi būti įjungtas stovėjimo stabdys arba pavara turi būti perjungta į automobiliui stovėti skirtą padėtį.
34.2. Po vežamo automobilio vienos ašies ratais dedamos atsparos (1 priedo 13 pav.).
34.3. Ne mažiau kaip viena automobilio ašis tvirtinama diržu arba šonine atrama.
34.4. Atramos ir atsparos gali būti pakeistos vežamo automobilio ratų dydį atitinkančiais įdubimais krovinių skyriaus grindyse (1 priedo 13 pav.).
34.5. Vežant automobilius ant horizontalios arba nuožulnios platformos, jie turi būti pritvirtinti pagal 1 priedo 14 pav. schemą.
35. Traktoriai tvirtinami laikantis šių reikalavimų:
35.1. Turi būti įjungtas vežamo traktoriaus rankinis stabdys ir žemiausia pavara arba pavara turi būti perjungta į traktoriui stovėti skirtą padėtį.
35.2. Vežamas traktorius turi remtis į krovinių skyriaus priekinį bortą arba kabinos apsauginę konstrukciją.
35.3. Po vežamo traktoriaus sunkesnio tilto ratais dedamos atsparos. Jei traktorius remiasi į krovinių skyriaus priekinį bortą arba kabinos apsauginę konstrukciją, atsparos dedamos tik už ratų (1 priedo 15 pav.).
35.4. Vežamas traktorius atremiamas į šonines atramas arba tvirtinamas diržais.
36. Ant krovinių platformos traktoriai tvirtinami laikantis šių reikalavimų:
36.1. Tvirtinama nelanksti ašis.
36.2. Tvirtinamas sunkesnis tiltas (1 priedo 16 pav.).
36.3. Tvirtinimo diržai tvirtinami prie traktoriaus nejudrių dalių.
36.4. Vienu metu vežant du traktorius, pirmasis traktorius atremiamas į krovinių skyriaus priekinį bortą, o antrasis – į pirmąjį traktorių. Antrasis traktorius tvirtinamas diržais
(1 priedo 17 pav.). Jei krovinių skyriuje nėra šoninių atramų, abu traktoriai tvirtinami diržais.
37. Specializuota technika (su kaušu ir panašia įranga) tvirtinama kiek įmanoma žemiau (1 priedo 18 pav.).
38. Į krovinių skyriaus priekinį bortą neatremtas traktorius tvirtinamas nuo priekio galo link. Tvirtinimo diržai tvirtinami prie ašies arba kitos nejudrios dalies, o jei tai neįmanoma, tvirtinami ratai (1 priedo 19 pav.).
39. Tvirtinant įrenginius turi būti laikomasi gamintojo nurodymų dėl tvirtinimo diržų išdėstymo vietų.
VI. MAIŠŲ IŠDĖSTYMAS IR TVIRTINIMAS
40. Maišams vežti naudojamos transporto priemonės, kuriose yra krovinių skyrius su atitinkamo stiprumo bortais arba platforma su priekiniu bortu, arba kabinos apsauginė konstrukcija. Nepakankamo stiprumo bortai per krovinį turi būti sutvirtinti tarpusavyje.
41. Jei sukrautų maišų aukštis neviršija krovinių skyriaus bortų aukščio, jie netvirtinami.
42. Be papildomo tvirtinimo galima vežti į paketą surištus maišus, jei paketo aukštis neviršija krovinių skyriaus bortų aukščio daugiau kaip 1/3 bortų aukščio (1 priedo 20 pav.).
43. Krovinys apdengiamas tinklu, apdangalu arba kita tvirtinimo medžiaga, jei krovinio aukštis viršija krovinių skyriaus bortų aukštį daugiau kaip 1/3 bortų aukščio (1 priedo
21 pav.).
VII. PLYTŲ IŠDĖSTYMAS IR TVIRTINIMAS
44. Plytoms vežti naudojamos transporto priemonės, kurių krovinių skyrius turi atitinkamo tvirtumo ir aukščio bortus.
45. Padėklai su plytomis išdėstomi prie pat krovinių skyriaus priekinio borto. Krovinys iš šonų atremiamas į krovinių skyriaus bortus (1 priedo 22 pav.).
46. Krovinys išdėstomas pagal leistiną transporto priemonės ašių apkrovą. Jei krovinio negalima išdėstyti prie krovinių skyriaus priekinio borto, prie jo dedami du padėklai su plytomis, už šių padėklų išdėstoma atraminė konstrukcija, o už jos dedami padėklai su plytomis, kurie tvirtinami šoninėmis atramomis (1 priedo 23 pav.).
47. Jei krovinio aukštis viršija krovinių skyriaus bortų aukštį, tačiau ne daugiau kaip 1/3 bortų aukščio, nepritvirtintas krovinys apdengiamas tinklu, apdangalu ar kita tvirtinimo medžiaga (1 priedo 24 pav.).
VIII. SIJŲ IR KITŲ GELŽBETONIO GAMINIŲ TVIRTINIMAS
48. Sijos atremiamos į krovinių skyriaus priekinį bortą (jei šis yra atitinkamai tvirtas) arba į kabinos apsauginę konstrukciją. Krovinys tvirtinamas ne mažiau kaip dviem diržais (1 priedo 25 pav.).
49. Jei krovinio pasislinkimo į priekį neapriboja krovinių skyriaus priekinis bortas arba kita šios paskirties konstrukcija, tai krovinys tvirtinamas ne mažiau kaip dviem diržais. Priekinis diržas dedamas įstrižai (1 priedo 26 pav.).
IX. SUNKIASVORIŲ IR DIDŽIAGABARIČIŲ KROVINIŲ
IŠDĖSTYMAS IR TVIRTINIMAS
50. Sunkiasvoriai ir didžiagabaričiai kroviniai, kurie keliami specialiais mechanizmais, krovinių skyriuje išdėstomi atsižvelgiant į transporto priemonės leidžiamą ašies apkrovą. Krovinys atremiamas į krovinių skyriaus priekinį bortą arba kabinos apsauginę konstrukciją, o jei tai neįmanoma, naudojamas specialus atraminis įtaisas arba įstrižai dedamas tvirtinimo diržas (1 priedo 27 pav.).
51. Sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių pasislinkimo skersai padeda išvengti tvirtinimas tvirtinimo diržais (1 priedo 28 pav.).
X. KONTEINERIŲ TVIRTINIMAS
52. Krovinių konteinerius, pagamintus pagal ISO 1496 standartą, kurių ilgis 6 m, 9 m, 12 m ar daugiau, galima gabenti tik specialiomis transporto priemonėmis, kurios skirtos konteineriams gabenti ir turi atitinkamus tvirtinimo įtaisus (1 priedo 29 pav.).
XI. BIRIŲ KROVINIŲ VEŽIMO KELIŲ TRANSPORTU REIKALAVIMAI
53. Vežant birius krovinius turi būti užtikrinama, kad kelias nebūtų teršiamas vežamais kroviniais (naudojami sandarūs kėbulai ir tentai, kėbulai ir ratai turi būti švarūs).
54. Iškrovus birius krovinius, vairuotojas privalo transporto priemonę išvalyti.
XII. MEDIENOS VEŽIMO KELIŲ TRANSPORTU REIKALAVIMAI
55. Medienos vežimo kelių transportu reikalavimai yra patvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 3-183 „Dėl medienos vežimo kelių transportu reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 67-2357).
XIII. REIKALAVIMAI DĖL TRANSPORTO PRIEMONIŲ RATŲ NUPLOVIMO PRIEŠ IŠVAŽIUOJANT Į KELIUS IR GATVES
56. Transporto priemonių, išvažiuojančių į gatves ir kelius, ratai turi būti švarūs ir neteršti kelio dangos.
XIV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
57. Vežėjas, veždamas taisyklėse išvardintus krovinius, gali naudoti daugiau saugos priemonių bei taikyti griežtesnius, negu nurodyta šiose taisyklėse, reikalavimus, siekdamas užtikrinti saugų eismą.
58. Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai turi teisę uždrausti vežti krovinius transporto priemonėmis, jei nesilaikoma šiose taisyklėse nurodytų reikalavimų.
59. Asmenys, pažeidę šių taisyklių reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
_______________
Krovinių, vežamų
kelių transporto priemonėmis,
išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių
1 priedas
KROVINIŲ TVIRTINIMO BŪDAI
1 pav. Jėgos, veikiančios krovinį
2 pav. Krovinio tvirtinimas diržais
3 pav. Diržų išdėstymas
4 pav. Krovinio išdėstymas be sutvirtinimų
5 pav. Ritinių ir padėklų išdėstymas ir tvirtinimas
6 pav. Ritinių tvirtinimas, juos vežant sudėtus keliomis eilėmis
7 pav. Ritinių tvirtinimas
8 pav. Ritinių tvirtinimas
9 pav. Ritinių išdėstymas ir tvirtinimas, juos vežant stačius
10 pav. Didelių ritinių išdėstymas
11 pav. Vamzdžių tvirtinimas
12 pav. Vamzdžių tvirtinimas ant platformos tipo krovinių skyriaus
13 pav. Ratų blokavimo įrenginys
b) |
14 pav. Automobilių tvirtinimas:
a) ant horizontalios platformos; b) ant nuožulnios platformos
15 pav. Traktoriaus apsauga nuo judėjimo krovinių skyriuje su bortais
16 pav. Traktoriaus tvirtinimas ant krovininės platformos
17 pav. Dviejų traktorių tvirtinimas transporto priemonėje su šoniniais bortais arba atramomis
18 pav. Specializuotų traktorių tvirtinimas
19 pav. Traktorių tvirtinimas
20 pav. Maišų gabenimas
21 pav. Maišų tvirtinimas
22 pav. Padėklų išdėstymas ir tvirtinimas
23 pav. Padėklų išdėstymo ir tvirtinimo variantai
24 pav. Ant padėklų sutvirtintų plytų gabenimas
25 pav. Sijų išdėstymas ir tvirtinimas
26 pav. Sijų tvirtinimas, kai nėra priekinės atramos
27 pav. Sunkiasvorių krovinių išdėstymas ir tvirtinimas
28 pav. Sunkiasvorių krovinių tvirtinimas skersai
29 pav. Konteinerių tvirtinimas tvirtinimo įtaisais
Krovinių, vežamų
kelių transporto priemonėmis,
išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių
2 priedas
ĮVAIRIŲ MEDŽIAGŲ PORŲ SLYDIMO TRINTIES KOEFICIENTAI m, NAUDOJAMI APSKAIČIUOTI KROVINIŲ TVIRTINIMĄ TRANSPORTO PRIEMONĖJE
Transporto priemonės krovinių skyriaus grindys |
Krovinys |
||
sausas |
šlapias |
tepaluotas |
|
Medis/medis |
0,20–0,50 |
0,20–0,25 |
0,05–0,15 |
Metalas/medis |
0,20–0,50 |
0,20–0,25 |
0,02–0,10 |
Metalas/metalas |
0,10–0,25 |
0,10–0,20 |
0,01–0,10 |
Betonas/medis |
0,30–0,60 |
0,30–0,50 |
0,10–0,20 |
_________________
Krovinių, vežamų
kelių transporto priemonėmis,
išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių
3 priedas
REIKALINGA TEMPIMO JĖGA LC, daN
Krovinio masė, kg |
Trinties koeficientas |
|||||
0,1 |
0,2 |
0,3 |
0,4 |
0,5 |
0,6 |
|
50 000 |
– |
– |
– |
20 000 |
16 000 |
10 000 |
48 000 |
– |
– |
– |
16 000 |
16 000 |
6 300 |
46 000 |
– |
– |
– |
16 000 |
10 000 |
6 300 |
44 000 |
– |
– |
– |
16 000 |
10 000 |
6 300 |
42 000 |
– |
– |
– |
16 000 |
10 000 |
6 300 |
40 000 |
– |
– |
20 000 |
16 000 |
10 000 |
6 300 |
35 000 |
– |
– |
20 000 |
16 000 |
10 000 |
6 300 |
30 000 |
– |
– |
16 000 |
10 000 |
10 000 |
4 000 |
28 000 |
– |
20 000 |
16 000 |
10 000 |
6 300 |
4 000 |
26 000 |
– |
20 000 |
16 000 |
10 000 |
6 300 |
4 000 |
24 000 |
– |
20 000 |
16 000 |
10 000 |
6 300 |
4 000 |
22 000 |
– |
16 000 |
16 000 |
10 000 |
6 300 |
4 000 |
20 000 |
– |
16 000 |
10 000 |
10 000 |
6 300 |
4 000 |
18 000 |
20 000 |
16 000 |
10 000 |
6 300 |
4 000 |
2 500 |
16 000 |
20 000 |
16 000 |
10 000 |
6 300 |
4 000 |
2 500 |
14 000 |
16 000 |
10 000 |
10 000 |
6 300 |
4 000 |
2 000 |
12 000 |
16 000 |
10 000 |
6 300 |
4 000 |
4 000 |
2 000 |
10 000 |
16 000 |
10 000 |
6 300 |
4 000 |
2 500 |
1 500 |
9 000 |
10 000 |
10 000 |
6 300 |
4 000 |
2 000 |
1 500 |
8 000 |
10 000 |
6 300 |
4 000 |
4 000 |
2 000 |
1 500 |
7 000 |
10 000 |
6 300 |
4 000 |
2 500 |
2 000 |
1 000 |
6 000 |
10 000 |
6 300 |
4 000 |
2 000 |
1 500 |
1 000 |
5 000 |
6 300 |
4 000 |
2 500 |
2 000 |
1 500 |
750 |
4 000 |
6 300 |
4 000 |
2 000 |
1 500 |
1 000 |
750 |
3 000 |
4 000 |
2 500 |
1 500 |
1 000 |
750 |
500 |
2 500 |
4 000 |
2 000 |
1 500 |
1 000 |
750 |
500 |
2 000 |
2 500 |
1 500 |
1 000 |
750 |
500 |
500 |
1 500 |
2 000 |
1 500 |
750 |
500 |
500 |
250 |
1 000 |
1 500 |
750 |
500 |
500 |
250 |
250 |
500 |
750 |
500 |
250 |
250 |
250 |
250 |
250 |
500 |
250 |
250 |
250 |
250 |
250 |
________________
Krovinių, vežamų
kelių transporto priemonėmis,
išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių
4 priedas
TVIRTINIMO DIRŽŲ TECHNINĖS CHARAKTERISTIKOS
Tipas, markė |
Krovinio masė, kg |
LC, daN (kg) |
Nutraukimo jėga, daN (kg) |
Standartinis ilgis, m |
ABT-1500 - kroviniams tvirtinti mikroautobusuose - standartiniai kabliai – vieliniai kabliai - diržo plotis 35 mm - medžiaga 100 % poliesteris |
1 500 |
1 000 |
2 500 |
6,0
5,5 + 0,5 (2 dalys) |
ABT-9000 - ypač sunkiems kroviniams/įrenginiams tvirtinti - standartiniai kabliai – lieto plieno kabliai - diržo plotis 100 mm - diržo medžiaga 100 % poliesteris |
9 000 |
6 000 |
12 000 |
6,0
5,5 + 0,5 (2 dalys) |
ABT-15000/2000 - ypač sunkiems kroviniams/įrenginiams tvirtinti - standartiniai kabliai – lieto plieno kabliai - diržo plotis 60 mm - diržo medžiaga 100 % poliesteris |
7 500
10 000 |
5 000
6 700 |
15 000
20 000 |
2,0 + 0,5 (2 dalys)
2,0 + 0,5 (2 dalys) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL KROVINIŲ, VEŽAMŲ KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONĖMIS, IŠDĖSTYMO IR TVIRTINIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2008 m. vasario 21 d. Nr. 3 56
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 4 straipsnio 2 dalimi (Žin., 1996, Nr. 119 2772; 2002, Nr. 37 1342) ir siekdamas gerinti eismo saugumą, užtikrinti saugų krovinių vežimą:
1. T v i r t i n u Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisykles (pridedama).
2. Šis įsakymas įsigalioja nuo 2008 m. gegužės 1 d.
Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56
Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklės
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis (toliau – transporto priemonėmis), išdėstymo ir tvirtinimo taisyklės (toliau vadinama – taisyklės) parengtos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksą (Žin., 1996, Nr. 119-2772) ir Kelių eismo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 7-263).
2. Šios taisyklės reglamentuoja tinkamą krovinių išdėstymą bei tvirtinimą ir yra privalomos krovinių vežėjams ir siuntėjams.
3. Krovinių vežėjai ir siuntėjai privalo užtikrinti tinkamą krovinių tvirtinimą bei išdėstymą ir kitais, šių taisyklių nenustatytais, atvejais.
4. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
Birus krovinys – krovinys, susidedantis iš atskirų didesnių ar mažesnių vienarūšių dalelių (pvz., grūdų, smėlio, statybinių atliekų ir pan.) ir sudarantis vieną birų krovinį su pastoviomis arba dėsningai ir nuolat kintančiomis fizinėmis ir mechaninėmis savybėmis.
Konteineris – standartinė tara prekėms ar kitiems kroviniams gabenti, kurią galima nuimti nuo transporto priemonės bei transportuoti įvairiomis transporto priemonėmis. ISO konteinerį galima transportuoti tik specialius tvirtinimo įtaisus turinčiomis transporto priemonėmis (1 priedo 29 pav.).
Krovinio vežėjas – fizinis ar juridinis asmuo, vežantis krovinius.
Tempimo jėga LC – (Lashing Capacity – diržo pasipriešinimo krovinio judėjimui jėga, kuri nurodoma ant diržo etiketės daN vienetais) maksimali jėga, kurią leidžiama perduoti į tvirtinimo priemonę.
Tiesioginis tvirtinimas – krovinio tvirtinimo tipas, kurį naudojant tvirtinimo priemonės sutvirtina krovinį savo tempimo jėga LC (1 priedo 2 pav.).
Įstrižas tvirtinimas – tiesioginio tvirtinimo tipas, kurį naudojant tvirtinimo priemonės kabinamos tiesiogiai už krovinio tvirtinimo taškų (1 priedo 3 pav.).
Svorio jėga – jėga, kuria krovinys spaudžiamas į krovinių platformą (1 kg krovinio masė atitinka 1 daN (dekaniutono) svorio jėgą).
Trinties jėga – jėga, kuri trukdo kroviniui slysti dėl šiurkštaus paviršiaus.
Tvirtinimo jėga – jėga, perduodama iš tvirtinimo priemonių siekiant pakankamai pritvirtinti krovinį.
Tvirtinimo priemonės – visos priemonės kroviniui tvirtinti: tvirtinimo diržai, tvirtinimo grandinės (fiksuojamosios, užpildančios), tinklai ir brezentai, slydimą mažinančios medžiagos ir kt.
Kitos vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse (Žin., 1996, Nr. 119-2772) bei Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 7-263), vartojamas sąvokas.
II. BENDRIEJI KROVINIŲ IŠDĖSTYMO IR TVIRTINIMO REIKALAVIMAI
5. Krovinio siuntėjas parenka transporto priemonę, krovinio išdėstymo ir tvirtinimo būdą, atitinkantį gamintojo reikalavimus.
6. Krovinio vežėjas yra atsakingas už tai, kad transporto priemonė būtų tvarkinga, o tvirtinimo įranga – tinkama.
7. Krovinio siuntėjas pakrauna krovinį į transporto priemonę ir jį pritvirtina.
8. Krovinio siuntėjas privalo išdėstyti ir pritvirtinti krovinį transporto priemonėje taip, kad būtų garantuotas saugus jo vežimas. Vežamo krovinio masė ir apkrovos pasiskirstymas į ašis turi neviršyti nustatytų normų.
9. Krovinio vežėjas privalo kontroliuoti krovinio išdėstymą ir tvirtinimą, kad būtų laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų.
10. Vairuotojas, pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys išdėstytas ir pritvirtintas pagal Kelių eismo taisyklių ir šių taisyklių reikalavimus. Apie pastebėtą neatitiktį vairuotojas privalo pranešti krovinio siuntėjui, kuris privalo ją pašalinti. Neįvykdžius šio reikalavimo, važiuoti draudžiama.
10.1. Vairuotojas privalo reguliariai tikrinti krovinio tvirtinimą kelionės metu. Papildomai tvirtinimas turi būti tikrinamas po krovinio dalies iškrovimo, staigaus stabdymo ar kitos ekstremalios situacijos važiavimo metu.
10.2. Vairuotojas privalo važiuoti saugiai – pasirinkti greitį pagal aplinkybes, kad išvengtų staigaus krypties keitimo ir stabdymo.
11. Racionali krovinio išdėstymo schema parenkama kiekvienu konkrečiu atveju priklausomai nuo krovinio tipo, taros ir kėbulo gabaritinių matmenų.
11.1. Krovinys turi būti išdėstomas krovinių skyriuje pagal šiuos reikalavimus:
11.1.1. Krovinys turi būti padedamas kiek galima tolygiau per visą krovinio skyriaus grindų plotą.
11.1.2. Krovinys turi būti padedamas kiek galima žemiau. Krovinio svorio centras turi būti kiek galima arčiau krovinių skyriaus išilginės simetrijos ašies linijos.
11.1.3. Krovinys turi būti atremiamas į krovinių skyriaus priekinį bortą arba kabinos apsauginę konstrukciją, taip pat į krovinių skyriaus šoninius bortus.
11.1.4. Kroviniai, turintys aštrius galus, išdėstomi aštriuoju galu į galinį bortą.
11.2. Krovinys tvirtinamas taip, kad transporto priemonei judant, jis negalėtų atsilaisvinti veikiant šioms jėgoms (1 priedo 1 pav.):
11.2.1. judėjimo kryptimi nukreiptai inercijos jėgai, kurios dydis lygus 0,8 FG;
11.2.2. į šonus ir atgal nukreiptai inercijos jėgai, kurios dydis lygus 0,5 FG.
11.3. Tvirtinant krovinį atsižvelgiama į stabdymo metu jį veikiančią trinties jėgą. Šių taisyklių 2 priede nurodyti įvairių medžiagų slydimo trinties koeficientai, kurie naudojami apskaičiuoti krovinio tvirtinimą pagal supaprastintą formulę:
čia – tvirtinimo jėga (visų tempimo elementų apspaudimo jėga, tempianti tiesiai, kuri reikalinga visam kroviniui tvirtinti); – tvirtinimo veiksnys (krovinio šonų ir galinės pusės tvirtinimo veiksnys 0,5 FG, atitinkamai priekinės pusės – 0,8 FG); – trinties koeficientas; – krovinio svoris, daN.
Skaičiavimo pavyzdys:
FG = 3000 daN f = 0,8 = 0,2 Fv = 4500 daN (be neslystančio demblio)
FG = 3000 daN f = 0,8 = 0,6 Fv = 500 daN (su neslystančiu dembliu)
Pastaba. Tempimo jėga LC turi būti lygi tvirtinimo jėgai Fv arba didesnė už ją.
12. Krovinys gali būti tvirtinamas įvairiais būdais (prirakinimas, blokavimas, pririšimas, aukštį reguliuojantis pririšimas ir jų kombinacijos).
12.1. Tvirtinimo diržai, kurie laiko krovinį, kad jis nejudėtų išilgai transporto priemonės, išdėstomi abiejose krovinio pusėse. Tvirtinimo diržų tempimo jėgų suma yra:
12.1.1. ne mažesnė kaip 0,8 krovinio svorio (diržai, kurie laiko krovinį transporto priemonės judėjimo kryptimi);
12.1.2. ne mažesnė kaip 0,5 krovinio svorio (diržai, kurie laiko krovinį kryptimi, priešinga transporto priemonės judėjimo krypčiai, ir skersai).
12.2. Tvirtinimo diržų maksimalią tempimo jėgų sumą leidžiama sumažinti, jei:
12.2.1. naudojama krovinio atrama;
12.2.2. atsižvelgiama į trintį tarp krovinio ir krovinių skyriaus grindų (3 priedas);
12.2.3. tai leidžia krovinio rūšis (1 priedo 2 pav.).
13. Sutraukimo mechanizmas ir diržai išdėstomi taip, kad nepadidintų transporto priemonės pločio.
14. Diržų tvirtinimo vietos turi išlaikyti krovinio sukeltas apkrovas.
15. Diržai, kurie saugo krovinį nuo pasislinkimo išilgai, išdėstomi kiek galima horizontaliau, neviršijant 60 laipsnių kampo krovinių skyriaus grindų atžvilgiu (1 priedo 3 pav.).
16. Tvirtinimo diržų techninės charakteristikos nurodytos 4 priede.
17. Krovinio tvirtinimo diržus ir sutraukimo mechanizmus reikia reguliariai tikrinti (pagal gamintojo nurodytus terminus). Draudžiama naudoti susidėvėjusius ir neatitinkančius gamintojo reikalavimų diržus. Tvirtinimo diržai yra susidėvėję:
17.1. nutrūkus arba įplyšus siūlams, kai suardyta daugiau kaip 10 audinio;
17.2. pažeidus pagrindines (laikančiąsias) siūles, kintant diržo formai dėl šilumos poveikio;
17.3. atsiradus kitokiems apgadinimams dėl chemikalų poveikio;
17.4. kai techninių charakteristikų nėra arba jos neįskaitomos;
17.5. kai yra įtrūkimų, diržas labai deformavęsis arba yra pavojingų korozijos požymių reketo mechanizme (terkšlėje) ar sujungimo elementuose;
17.6. kai sagties (kabliuko) kilpos išsiplėtusios daugiau kaip 5 arba kai pastebima deformacija.
III. KROVINIŲ PADĖKLŲ IR RITINIŲ IŠDĖSTYMAS IR TVIRTINIMAS
18. Padėklai ir ritiniai krovinių skyriuje išdėstomi glaudžiai. Jei krovinių skyrius yra uždaras arba jis turi gamintojo reikalavimus atitinkančius bortus, krovinio papildomai tvirtinti nereikia (1 priedo 4 pav.).
19. Padėklai ir ritiniai atremiami į krovinių skyriaus priekinį bortą. Jei krovinių skyrius neturi priekinio borto, krovinys išdėstomas taip, kad jį būtų galima pritvirtinti su tvirtinimo įtaisais (1 priedo 5 pav.).
20. Viršutinės eilės pirmas ir paskutinis ritiniai tvirtinami prie krovinių skyriaus krovinio tvirtinimo vietų. Apatinės eilės paskutinis ritinys atremiamas į atitinkamo dydžio specialų padėklą (1 priedo 6 pav.).
21. Ritinius galima pritvirtinti, jei apatinė eilė atremiama į bortus. Visi viršutiniai ritiniai tvirtinami prie krovinių skyriaus krovinio tvirtinimo vietų (1 priedo 7 pav.).
22. Į krovinių skyriaus priekinį bortą neatremtų ritinių judėjimas apribojamas atitinkamo dydžio specialiais padėklais ir minėti ritiniai tvirtinami diržais. Diržais tvirtinamas kiekvienas ritinys atskirai arba visi ritiniai kartu nuo priekio iki galo (1 priedo 8 pav.).
23. Ritiniai gali būti tvirtinami diržais ir padėklais arba tik diržais. Jei ritiniai tvirtinami tik diržais, kiekvienas ritinys turi būti pritvirtintas dviem diržais.
24. Ritinius skersai galima tvirtinti diržais. Diržus tvirtinti prie ritinių reikia kiek galima aukščiau (1 priedo 8 pav.).
25. Ritinių riedėjimą apribojančio tvirtinimo stiprumas turi atitikti ritinių svorį.
26. Stačiai pastatytų ritinių pirma eilė atremiama į krovinių skyriaus priekinį bortą, kitos – į krovinių skyriaus šoninius ir galinį bortus. Ritiniai surišami į paketus (1 priedo 9 pav.).
27. Jei ritinių aukštis neviršija krovinių skyriaus bortų aukščio daugiau kaip 1/5 ritinio aukščio ir bortų stiprumas atitinka ritinių svorį, tai ritinių papildomai tvirtinti nebūtina.
28. Jei ritinių aukštis viršija krovinių skyriaus bortų aukštį daugiau kaip 1/5 ritinio aukščio, tai ritinius reikia papildomai tvirtinti apdengiant juos tvirtinimo tinklu arba kita pagalbine krovinio tvirtinimo priemone.
29. Dideli ritiniai (skersmuo didesnis kaip 0,5 L) atremiami į krovinių skyriaus bortus (1 priedo 10 pav.).
IV. VAMZDŽIŲ TVIRTINIMAS
30. Vamzdžiams vežti naudojamos transporto priemonės, kurių krovinių skyrius turi bortus arba kuriose yra platformos tipo krovinių skyrius su šoninėmis atramomis. Transporto priemonėmis, kurios neturi priekinio borto, išilgai sukrautus vamzdžius vežti draudžiama.
31. Vamzdžiai atremiami į krovinių skyriaus priekinį arba šoninį bortą. Viršutinis vamzdis turi remtis į krovinių skyriaus bortą ne mažiau kaip 1/5 vamzdžio skersmens (1 priedo
11 pav.).
32. Lengvų vamzdžių judėjimas į priekį apribojamas juos tvirtinant prie krovinio skyriaus ne mažiau kaip dviem diržais (1 priedo 11 pav.). Diržų skaičius parenkamas priklausomai nuo vamzdžių ilgio ir kitų parametrų.
33. Tvirtinant turi būti naudojamos specialios vamzdžių skersmenį atitinkančios profiliuotos medžio tarpinės (1 priedo 12 pav.).
V. VEŽAMŲ AUTOMOBILIŲ IR TRAKTORIŲ TVIRTINIMAS
34. Vežant automobilius reikia laikytis šių reikalavimų:
34.1. Vežamuose automobiliuose turi būti įjungtas stovėjimo stabdys arba pavara turi būti perjungta į automobiliui stovėti skirtą padėtį.
34.2. Po vežamo automobilio vienos ašies ratais dedamos atsparos (1 priedo 13 pav.).
34.3. Ne mažiau kaip viena automobilio ašis tvirtinama diržu arba šonine atrama.
34.4. Atramos ir atsparos gali būti pakeistos vežamo automobilio ratų dydį atitinkančiais įdubimais krovinių skyriaus grindyse (1 priedo 13 pav.).
34.5. Vežant automobilius ant horizontalios arba nuožulnios platformos, jie turi būti pritvirtinti pagal 1 priedo 14 pav. schemą.
35. Traktoriai tvirtinami laikantis šių reikalavimų:
35.1. Turi būti įjungtas vežamo traktoriaus rankinis stabdys ir žemiausia pavara arba pavara turi būti perjungta į traktoriui stovėti skirtą padėtį.
35.2. Vežamas traktorius turi remtis į krovinių skyriaus priekinį bortą arba kabinos apsauginę konstrukciją.
35.3. Po vežamo traktoriaus sunkesnio tilto ratais dedamos atsparos. Jei traktorius remiasi į krovinių skyriaus priekinį bortą arba kabinos apsauginę konstrukciją, atsparos dedamos tik už ratų (1 priedo 15 pav.).
35.4. Vežamas traktorius atremiamas į šonines atramas arba tvirtinamas diržais.
36. Ant krovinių platformos traktoriai tvirtinami laikantis šių reikalavimų:
36.1. Tvirtinama nelanksti ašis.
36.2. Tvirtinamas sunkesnis tiltas (1 priedo 16 pav.).
36.3. Tvirtinimo diržai tvirtinami prie traktoriaus nejudrių dalių.
36.4. Vienu metu vežant du traktorius, pirmasis traktorius atremiamas į krovinių skyriaus priekinį bortą, o antrasis – į pirmąjį traktorių. Antrasis traktorius tvirtinamas diržais
(1 priedo 17 pav.). Jei krovinių skyriuje nėra šoninių atramų, abu traktoriai tvirtinami diržais.
37. Specializuota technika (su kaušu ir panašia įranga) tvirtinama kiek įmanoma žemiau (1 priedo 18 pav.).
38. Į krovinių skyriaus priekinį bortą neatremtas traktorius tvirtinamas nuo priekio galo link. Tvirtinimo diržai tvirtinami prie ašies arba kitos nejudrios dalies, o jei tai neįmanoma, tvirtinami ratai (1 priedo 19 pav.).
39. Tvirtinant įrenginius turi būti laikomasi gamintojo nurodymų dėl tvirtinimo diržų išdėstymo vietų.
VI. MAIŠŲ IŠDĖSTYMAS IR TVIRTINIMAS
40. Maišams vežti naudojamos transporto priemonės, kuriose yra krovinių skyrius su atitinkamo stiprumo bortais arba platforma su priekiniu bortu, arba kabinos apsauginė konstrukcija. Nepakankamo stiprumo bortai per krovinį turi būti sutvirtinti tarpusavyje.
41. Jei sukrautų maišų aukštis neviršija krovinių skyriaus bortų aukščio, jie netvirtinami.
42. Be papildomo tvirtinimo galima vežti į paketą surištus maišus, jei paketo aukštis neviršija krovinių skyriaus bortų aukščio daugiau kaip 1/3 bortų aukščio (1 priedo 20 pav.).
43. Krovinys apdengiamas tinklu, apdangalu arba kita tvirtinimo medžiaga, jei krovinio aukštis viršija krovinių skyriaus bortų aukštį daugiau kaip 1/3 bortų aukščio (1 priedo
21 pav.).
VII. PLYTŲ IŠDĖSTYMAS IR TVIRTINIMAS
44. Plytoms vežti naudojamos transporto priemonės, kurių krovinių skyrius turi atitinkamo tvirtumo ir aukščio bortus.
45. Padėklai su plytomis išdėstomi prie pat krovinių skyriaus priekinio borto. Krovinys iš šonų atremiamas į krovinių skyriaus bortus (1 priedo 22 pav.).
46. Krovinys išdėstomas pagal leistiną transporto priemonės ašių apkrovą. Jei krovinio negalima išdėstyti prie krovinių skyriaus priekinio borto, prie jo dedami du padėklai su plytomis, už šių padėklų išdėstoma atraminė konstrukcija, o už jos dedami padėklai su plytomis, kurie tvirtinami šoninėmis atramomis (1 priedo 23 pav.).
47. Jei krovinio aukštis viršija krovinių skyriaus bortų aukštį, tačiau ne daugiau kaip 1/3 bortų aukščio, nepritvirtintas krovinys apdengiamas tinklu, apdangalu ar kita tvirtinimo medžiaga (1 priedo 24 pav.).
VIII. SIJŲ IR KITŲ GELŽBETONIO GAMINIŲ TVIRTINIMAS
48. Sijos atremiamos į krovinių skyriaus priekinį bortą (jei šis yra atitinkamai tvirtas) arba į kabinos apsauginę konstrukciją. Krovinys tvirtinamas ne mažiau kaip dviem diržais (1 priedo 25 pav.).
49. Jei krovinio pasislinkimo į priekį neapriboja krovinių skyriaus priekinis bortas arba kita šios paskirties konstrukcija, tai krovinys tvirtinamas ne mažiau kaip dviem diržais. Priekinis diržas dedamas įstrižai (1 priedo 26 pav.).
IX. SUNKIASVORIŲ IR DIDŽIAGABARIČIŲ KROVINIŲ
IŠDĖSTYMAS IR TVIRTINIMAS
50. Sunkiasvoriai ir didžiagabaričiai kroviniai, kurie keliami specialiais mechanizmais, krovinių skyriuje išdėstomi atsižvelgiant į transporto priemonės leidžiamą ašies apkrovą. Krovinys atremiamas į krovinių skyriaus priekinį bortą arba kabinos apsauginę konstrukciją, o jei tai neįmanoma, naudojamas specialus atraminis įtaisas arba įstrižai dedamas tvirtinimo diržas (1 priedo 27 pav.).
51. Sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių pasislinkimo skersai padeda išvengti tvirtinimas tvirtinimo diržais (1 priedo 28 pav.).
X. KONTEINERIŲ TVIRTINIMAS
52. Krovinių konteinerius, pagamintus pagal ISO 1496 standartą, kurių ilgis 6 m, 9 m, 12 m ar daugiau, galima gabenti tik specialiomis transporto priemonėmis, kurios skirtos konteineriams gabenti ir turi atitinkamus tvirtinimo įtaisus (1 priedo 29 pav.).
XI. BIRIŲ KROVINIŲ VEŽIMO KELIŲ TRANSPORTU REIKALAVIMAI
53. Vežant birius krovinius turi būti užtikrinama, kad kelias nebūtų teršiamas vežamais kroviniais (naudojami sandarūs kėbulai ir tentai, kėbulai ir ratai turi būti švarūs).
54. Iškrovus birius krovinius, vairuotojas privalo transporto priemonę išvalyti.
XII. MEDIENOS VEŽIMO KELIŲ TRANSPORTU REIKALAVIMAI
55. Medienos vežimo kelių transportu reikalavimai yra patvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 3-183 „Dėl medienos vežimo kelių transportu reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 67-2357).
XIII. REIKALAVIMAI DĖL TRANSPORTO PRIEMONIŲ RATŲ NUPLOVIMO PRIEŠ IŠVAŽIUOJANT Į KELIUS IR GATVES
56. Transporto priemonių, išvažiuojančių į gatves ir kelius, ratai turi būti švarūs ir neteršti kelio dangos.
XIV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
57. Vežėjas, veždamas taisyklėse išvardintus krovinius, gali naudoti daugiau saugos priemonių bei taikyti griežtesnius, negu nurodyta šiose taisyklėse, reikalavimus, siekdamas užtikrinti saugų eismą.
58. Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai turi teisę uždrausti vežti krovinius transporto priemonėmis, jei nesilaikoma šiose taisyklėse nurodytų reikalavimų.
59. Asmenys, pažeidę šių taisyklių reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
_______________
Krovinių, vežamų
kelių transporto priemonėmis,
išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių
1 priedas
KROVINIŲ TVIRTINIMO BŪDAI
1 pav. Jėgos, veikiančios krovinį
2 pav. Krovinio tvirtinimas diržais
3 pav. Diržų išdėstymas
4 pav. Krovinio išdėstymas be sutvirtinimų
5 pav. Ritinių ir padėklų išdėstymas ir tvirtinimas
6 pav. Ritinių tvirtinimas, juos vežant sudėtus keliomis eilėmis
7 pav. Ritinių tvirtinimas
8 pav. Ritinių tvirtinimas
9 pav. Ritinių išdėstymas ir tvirtinimas, juos vežant stačius
10 pav. Didelių ritinių išdėstymas
11 pav. Vamzdžių tvirtinimas
12 pav. Vamzdžių tvirtinimas ant platformos tipo krovinių skyriaus
13 pav. Ratų blokavimo įrenginys
a) |
b) |
14 pav. Automobilių tvirtinimas:
a) ant horizontalios platformos; b) ant nuožulnios platformos
15 pav. Traktoriaus apsauga nuo judėjimo krovinių skyriuje su bortais
16 pav. Traktoriaus tvirtinimas ant krovininės platformos
17 pav. Dviejų traktorių tvirtinimas transporto priemonėje su šoniniais bortais arba atramomis
18 pav. Specializuotų traktorių tvirtinimas
19 pav. Traktorių tvirtinimas
20 pav. Maišų gabenimas
21 pav. Maišų tvirtinimas
22 pav. Padėklų išdėstymas ir tvirtinimas
23 pav. Padėklų išdėstymo ir tvirtinimo variantai
24 pav. Ant padėklų sutvirtintų plytų gabenimas
25 pav. Sijų išdėstymas ir tvirtinimas
26 pav. Sijų tvirtinimas, kai nėra priekinės atramos
27 pav. Sunkiasvorių krovinių išdėstymas ir tvirtinimas
28 pav. Sunkiasvorių krovinių tvirtinimas skersai
29 pav. Konteinerių tvirtinimas tvirtinimo įtaisais
Krovinių, vežamų
kelių transporto priemonėmis,
išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių
2 priedas
ĮVAIRIŲ MEDŽIAGŲ PORŲ SLYDIMO TRINTIES KOEFICIENTAI , NAUDOJAMI APSKAIČIUOTI KROVINIŲ TVIRTINIMĄ TRANSPORTO PRIEMONĖJE
Transporto priemonės krovinių skyriaus grindys |
Krovinys |
||
sausas |
šlapias |
tepaluotas |
|
Medis/medis |
0,20–0,50 |
0,20–0,25 |
0,05–0,15 |
Metalas/medis |
0,20–0,50 |
0,20–0,25 |
0,02–0,10 |
Metalas/metalas |
0,10–0,25 |
0,10–0,20 |
0,01–0,10 |
Betonas/medis |
0,30–0,60 |
0,30–0,50 |
0,10–0,20 |
_________________
Krovinių, vežamų
kelių transporto priemonėmis,
išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių
3 priedas
REIKALINGA TEMPIMO JĖGA LC, daN
Krovinio masė, kg |
Trinties koeficientas |
|||||
0,1 |
0,2 |
0,3 |
0,4 |
0,5 |
0,6 |
|
50 000 |
– |
– |
– |
20 000 |
16 000 |
10 000 |
48 000 |
– |
– |
– |
16 000 |
16 000 |
6 300 |
46 000 |
– |
– |
– |
16 000 |
10 000 |
6 300 |
44 000 |
– |
– |
– |
16 000 |
10 000 |
6 300 |
42 000 |
– |
– |
– |
16 000 |
10 000 |
6 300 |
40 000 |
– |
– |
20 000 |
16 000 |
10 000 |
6 300 |
35 000 |
– |
– |
20 000 |
16 000 |
10 000 |
6 300 |
30 000 |
– |
– |
16 000 |
10 000 |
10 000 |
4 000 |
28 000 |
– |
20 000 |
16 000 |
10 000 |
6 300 |
4 000 |
26 000 |
– |
20 000 |
16 000 |
10 000 |
6 300 |
4 000 |
24 000 |
– |
20 000 |
16 000 |
10 000 |
6 300 |
4 000 |
22 000 |
– |
16 000 |
16 000 |
10 000 |
6 300 |
4 000 |
20 000 |
– |
16 000 |
10 000 |
10 000 |
6 300 |
4 000 |
18 000 |
20 000 |
16 000 |
10 000 |
6 300 |
4 000 |
2 500 |
16 000 |
20 000 |
16 000 |
10 000 |
6 300 |
4 000 |
2 500 |
14 000 |
16 000 |
10 000 |
10 000 |
6 300 |
4 000 |
2 000 |
12 000 |
16 000 |
10 000 |
6 300 |
4 000 |
4 000 |
2 000 |
10 000 |
16 000 |
10 000 |
6 300 |
4 000 |
2 500 |
1 500 |
9 000 |
10 000 |
10 000 |
6 300 |
4 000 |
2 000 |
1 500 |
8 000 |
10 000 |
6 300 |
4 000 |
4 000 |
2 000 |
1 500 |
7 000 |
10 000 |
6 300 |
4 000 |
2 500 |
2 000 |
1 000 |
6 000 |
10 000 |
6 300 |
4 000 |
2 000 |
1 500 |
1 000 |
5 000 |
6 300 |
4 000 |
2 500 |
2 000 |
1 500 |
750 |
4 000 |
6 300 |
4 000 |
2 000 |
1 500 |
1 000 |
750 |
3 000 |
4 000 |
2 500 |
1 500 |
1 000 |
750 |
500 |
2 500 |
4 000 |
2 000 |
1 500 |
1 000 |
750 |
500 |
2 000 |
2 500 |
1 500 |
1 000 |
750 |
500 |
500 |
1 500 |
2 000 |
1 500 |
750 |
500 |
500 |
250 |
1 000 |
1 500 |
750 |
500 |
500 |
250 |
250 |
500 |
750 |
500 |
250 |
250 |
250 |
250 |
250 |
500 |
250 |
250 |
250 |
250 |
250 |
________________
Krovinių, vežamų
kelių transporto priemonėmis,
išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių
4 priedas
TVIRTINIMO DIRŽŲ TECHNINĖS CHARAKTERISTIKOS
Tipas, markė |
Krovinio masė, kg |
LC, daN (kg) |
Nutraukimo jėga, daN (kg) |
Standartinis ilgis, m |
ABT-1500
|
1 500 |
1 000 |
2 500 |
6,0
5,5 0,5 (2 dalys) |
ABT-9000
|
9 000 |
6 000 |
12 000 |
6,0
5,5 0,5 (2 dalys) |
ABT-15000/2000
|
7 500
10 000 |
5 000
6 700 |
15 000
20 000 |
2,0 0,5 (2 dalys)
2,0 0,5 (2 dalys) |