Žymint eilę arabiškais skaitmenimis, prie jų po brūkšnelio gali būti pridedamos kelintinio skaitvardžio galūnės, ypač sakinyje: 1-a, 2-a kategorija; 60-osios metinės, 1-asis asmuo.
Pastabos: 1. Galūnė pridedama kartu su kamiengalio minkštumo ženklu, pvz.: 3-iasis (ne 3-asis).
2. Prie romėniškų skaitmenų galūnės nededamos, todėl negalima rašyti XXI-asis amžius – turi būti XXI amžius.
Dideli skaičiai, pradedant tūkstančiu, gali būti žymimi skaitmenimis ir žodžiais arba jų santrumpomis: 17 tūkstančių arba 17 tūkst.; 4 milijonai arba 4 mln. Reikėtų prisiminti dar ir tai, jog dideli skaičiai žymimi grupuojamais skaitmenimis po tris – vienetai, dešimtys, šimtai, paliekant vieno spaudos ženklo tarpą tarp šimtų, tūkstančių ir t. t. Tai gali būti ir tūkstančių ar milijonų vienetai, dešimtys šimtai, pvz.: 3 000, 15 000, 100 000, 1 000 000, 1 000 000 000. Tarp skaitmenų grupių nededamas nei kablelis, nei taškas.
Įsidėmėtina, kad didelių skaičių buhalteriniuose dokumentuose rašomi ir vienetai, kai reikia skaičių (sumą) parašyti žodžiais, pvz.: 1 100 102 Lt (vienas milijonas vienas šimtas tūkstančių vienas šimtas du Lt) ir pan.
Procentai sutrumpintai žymimi šitaip: 75%, 4,898% arba 75 proc., 4,898 proc. Žodžiu procentai įvardijami taip:
4,898 proc. – keturi procentai ir aštuoni šimtai devyniasdešimt aštuonios tūkstantosios dalys,
3,06 proc. – trys procentai ir šešios šimtosios dalys arba trys ir šešios šimtosios procento.
4,25 proc. – keturi procentai ir dvidešimt penkios šimtosios dalys,
0,90 proc. – nulis procentų ir devynios dešimtosios dalys.
Pastaba. Tekstiniuose dokumentuose procentams nurodyti vartotina santrumpa proc.
Dešimtainės ir šimtainės skiriamos kableliais, bet ne taškais, pvz.: 1,5 kg (ne 1.5 kg), 0,25 g (ne 0.25 g).
Dokumentų dalys, punktai, numeruojami arabiškais skaitmenimis su taškais. Punktas gali būti pažymėtas skaitmenimis, rodančiais skyrių, poskyrį, punktą ir papunktį, pvz.: 2.4 punktas. Tekste numeris nurodomas priekyje prieš žodį punktas: pripažinti netekusius galios 12.1.3. punktą (skaitmenys rašomi be tarpų, skiriama taškais); Pripažinti netekusiais galios 4 punkto 11 ir 12 papunkčius.
Pastaba. Papunkčiai, kaip ir punktai, raštvedybos dokumentuose numeruojami arabiškais skaitmenimis su taškais. Kitokiuose tekstuose (ne dokumentuose) jie žymimi ir skaitmenimis su skliausteliais arba raidėmis, bet raštvedybos taisyklės tokio žymėjimo nebepripažįsta.
Atkreiptinas dėmesys ir į kai kuriuos kitus skaičių vartosenos netikslumus, kurių negalima pagrįsti jokia logika. Dažni atvejai, kai sveikinama sukaktuvių, jubiliejų ir panašiomis progomis, tačiau „pykstamasi“ su skaičiukais ir sveika nuovoka, pvz.: 50-as (50-asis), 90-as (90-asis) jubiliejus ir pan. Pagrįstai kyla klausimas apie metų tarpsnį tarp jubiliejų: penkeri, dešimt metų? Keldami tokį klausimą, turėtume atlikti elementarų daugybos veiksmą, pvz.: 50-asis jubiliejus: 50 turėtume dauginti bent iš 5, būtų lygu 250 (metų?); 50X10=500 (metų?); 90X5=450 (metų?); 90x10=900 (metų?).
Logiška paklausti: „Ar tiek metų gali gyventi žmogus?“ Logiška atsakyti: „Nesąmonė!“ Jei nenorime pyktis su logika, turėtume sveikinti 50 (90) metų sukakties, jubiliejaus ar penkiasdešimtmečio (devyniasdešimtmečio) proga ir pan.
Jau vienuolika metų vartojame XXI amžiaus metams nusakyti tam tikrus skaičius. Skaičiuodami tuos metus, niekaip neatsimename (gal nesuvokiame?), kada reikia vienaskaitos, o kada – daugiskaitos. Tai prasidėjo nuo nelemtųjų 2000 metų sutikimo pompastikos šalies ir pasaulio spaudoje, renginiuose: sulaukėme du tūkstantis (du tūkstantųjų) metų. Visi ir visur dar gerokai prieš tai trimitavo, pamiršdami, jog tada, kai buvo 1999 metai, dar skyrėme vienaskaitą ir daugiskaitą, kur reikia vartojome linksniuojamą žodį tūkstantis: tūkstantis, tūkstančio, tūkstančiui metų, rublių, hektarų...
Vienas yra vienas, bet du? Du – tikrai ne vienas. Ir vėl pykstamės su logika ir bendrine kalba: jei šimtai linksniavimo sunkumų nesudaro (vienas šimtas, vieno šimto, vienam šimtui...; du šimtai, dviejų šimtų, dviem šimtams...), tai tūkstančiai – nesuvokiamai sunku pavartoti reikiamu skaičiumi ir linksniu, ypač pasakant metus (tik ne pinigų sumas, arus ir hektarus, gramus, kilogramus ir tonas). Juk niekada nesakome: du namas, du namų...; du vaikas, du vaikų...; du tūkstančiais, du tūkstančių Lt... Tai kodėl su jais taikiai sugyvename, o su metų tūkstančiais pykstamės? Kalboje veikia analogijos dėsnis, todėl, nenorėdami „pasiklysti“ tarp vienaskaitos ir daugiskaitos, taikykime jį: 2000 (du tūkstančiai, dviejų tūkstančių, dviem tūkstančiams, du tūkstančius... ) metų; 2011 (du tūkstančiai vienuolikti metai, reikėjo dviejų tūkstančių vienuolikos metų... Bus dar nemažai tų metų su tais dviem tūkstančiais – kažin ar kuris sulauksime skaičiuoti tris tūkstančius metų? Gal jau tada tikrai kalbos vartotojai taisyklingai vartos daugiskaitą?
Telefonų ir faksų numeriai rašomi pagal Nacionalinių ir tarptautinių telefono numerių rašymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. IV-1162 (Žin., 2005, Nr. 152-5628). Taisyklėse aptarti vartojami procedūrų simboliai, tarpai ir kitkas, teikiami nacionalinių ir tarptautinių telefonų numerių rašymo būdai.
Juozas Benecijus Ignatavičius,
valstybinės kalbos tvarkytojas
