Pastatų priešgaisrinė automatika. Reikalavimai ir taisyklės

LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTERIJA

PASTATŲ IR STATINIŲ PRIEŠGAISRINĖ AUTOMATIKA

RSN 138-92*

RESPUBLIKINĖS STATYBOS NORMOS

Oficialusis leidinys

Vilnius 1995

Šios normos taikomos projektuojant ir įrengiant automatinius gaisro gesinimo ir signalizacijos įrenginius Respublikoje. Sąrašas pastatų, statinių ir atskirų patalpų, kuriose būtina įrengti automatinius gaisro gesinimo įrenginius ir signalizaciją, nurodytas 1, 2 prieduose. Unikaliems ir didelę visuomeninę reikšmę turintiems architektūriniams paminklams ir pastatams automatinio gaisro gesinimo ir gaisrinės signalizacijos įrengimas turi būti derinamas su valstybine priešgaisrine priežiūra ruošiant projektinę užduotį arba projekto rengimo metu.

Šios normos netaikomos:

pastatams ir statiniams, projektuojamiems pagal projektines užduotis, sude­rintas su Priešgaisrinės apsaugos departamentu;

technologiniams įrenginiams, esantiems ne pastatuose;

sandėliams su kilnojamais stelažais;

sandėliams, kuriuose produkcija saugoma aerozoliniame įpakavime;

sandėliams, kuriuose saugomi dažai, lakai, dervos, lengvai užsiliepsnojantys (LUS) ir degūs skysčiai (DS), o jų sandėliavimo aukštis didesnis kaip 5,5 m;

sandėliams, kai juose krovinių sandėliavimo aukštis didesnis kaip 16 m;

sandėliams virš 10 m aukščio, kai kroviniai sandėliuojami iki 5,5 m.

Terminai ir apibrėžimai nurodyti 3 priede.

1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

1.1. Automatiniai gaisrų gesinimo įrenginiai, išskyrus sprinklerinius, privalo turėti distancinį ir vietinį įjungimą.

Automatiniai gaisrų gesinimo įrenginiai kartu turi atlikti ir gaisrinės signalizacijos funkcijas.      

Automatiniai gaisrų gesinimo įrenginiai projektuojami atsižvelgiant į pa-
statų ir patalpų statybos ypatumus, gesinančios medžiagos galimybes bei gamybos technologinio proceso sąlygas, charakterį ir techninius-ekonominius rodiklius.

Gaisrų gesinimo įrenginių tipas bei gesinančios medžiagos parenkamos
atsižvelgiant į gaminamų, saugomų ir naudojamų medžiagų fizines-chemines savybes ir jų pavojingumą gaisro-sprogimo atžvilgiu.

Automatinių gaisrų gesinimo įrenginių techniniai parametrai nustatomi
pagal patalpų grupes, pateiktas 4 priede.

Automatiniai gaisriniai signalizatoriai parenkami pagal 5 priedą.

Reikalavimai sandėlių patalpoms su stelažais, aukštesniais kaip 5,5 m,
pateikti 6 priede.

2. GESINIMO VANDENIU IR PUTOMIS ĮRENGINIAI

2.1. Gaisrų gesinimo įrenginių parametrai nustatomi pagal patalpų grupes, pateiktas 4 priede, ir 1, 2 lenteles pastatams iki 10 m aukščio, o pastatams, kurių aukštis nuo 10 iki 20 m - pagal 3 lentelę.

1 lentelė

Patalpų grupė

Purškimo intensyvumas, (/ (s·m2), ne mažiau

Vienu sprinkleriu saugomas arba lengvai besilydančių užraktu kontroliuojamas plotas, m²

Normatyvi­nis plotas vandens arba putokšlio skiedinio išeigai apskaičiuoti,

Gesinimo vandeniu įrenginių darbo trukmė, min

Atstumas tarp sprinkleriu arba lengvai besilydan­čių užraktų, m

vandeniu

putokšlio skiediniu

1

0,08

-

12

120

30

4

2

0,12

0,08

12

240

60

4

3

0,24

0,12

12

240

60

4

4

0,3

0.15

12

360

60

4

5

Pagal 2 lentelę

Pagal 2 lentelę

9

180

60

3

6

Tas pats

Tas pats

9

180

60

3

7

Tas pats

Tas pats

9

180

-

3

Pastabos:

Patalpų grupės pateiktos 4 priede.

Skaičiuojamasis patalpų plotas, kuriame įrengti drenčeriai, bei jiems reikalingas vandens, putokšlio skiedinio kiekis ir vienu metu veikiančių sekcijų skaičius nustatomas pagal technologinius reikalavimus.

Vienu sieniniu sprinkleriu saugomas plotas -16 m².

Purškimo intensyvumas ir plotas, pagal kuriuos apskaičiuojama vandens arba putokšlio
skiedinio išeiga, nurodyti patalpoms, kurių aukštis iki 10 m, taip pat patalpoms su stoglangiais.
Kai stoglangių plotas didesnis kaip 10% bendro stogo ploto, pastatų aukštis nustatomas iki
stoglangio denginio.

2 lentelė

Sandėliavimo aukštis, m

Patalpų grupė
 

5

6

7

 

Purškimo intensyvumas, l/(s·m2), ne mažiau

vandeniu

putokšlio skiediniu

vandeniu

putokšlio skiediniu

vandeniu

putokšlio skiediniu

Iki 1

0,08

0,04

0,16

0,08

-

0,1

Virš 1 iki 2

0,16

0,08

0,32

0.2

-

0.2

Virš 2 iki 3

0.24

0,12

0,4

0,24

-

0.3

Virš 3 iki 4

0,32

0,16

0,4

0,32

-

0,4

Virš 4 iki 5,5

0,4

0,32

-

0,4

-

0.4

Pastaba. Patalpų grupės pateiktos 4 priede.

3 lentelė

Patalpos aukštis, m

Patalpų grupė

 

1

2

3

4

1

2

3

4

 

Purškimo intensyvumas, l/(s·m2), nemažiau

Normatyvinis plotas vandens arba putokšlio skiedinio išeigai apskaičiuoti, m2

van­deniu

van-deniu

puto­kšlio skie-diniu

van­deniu

puto-kšlio skie-diniu

van­deniu

puto-kšlio skie-diniu

Nuo 10 iki 12

0,09

0,13

0,09

0,26

0,13

0,33

0,17

132

264

264

396

Virš 12 iki 14

0,1

0,14

0,1

0,29

0,14

0,36

0,18

144

288

288

432

Virš 14 iki 16

0,11

0,16

0,11

0,31

0.16

0,39

0.2

156

312

312

460

Virš 16 iki 18

0,12

0.17

0.12

0,34

0,17

0,42

0,21

166

336

336

504

Virš 18 iki 20

0,13

0,18

0,13

0.36

0,18

0,45

0,23

180

360

360

540

Pastaba. Patalpų grupės pateiktos 4 priede.

Sprinkleriniai ir drenčeriniai įrenginiai pagal gesinimo medžiagas skirstomi į vandens, putų ir vandens su papildomais komponentais įrenginius. Gaisrų gesinimo vandeniu su papildomais komponentais įrenginių parametrai nustatomi analogiškai kaip ir gesinimo vandeniu.

Kai gaisrui gesinti naudojamas vanduo arba putos, o patalpose sumontuoti įrenginiai su atviromis, neizoliuotomis elektros srovei laidžiomis dalimis, turi būti numatytas automatinis elektros energijos išjungimas iki gaisro gesinimo.

Kiekvienai gaisrų gesinimo įrenginio sekcijai reikia įrengti atskirą valdymo mazgą.

Kai patalpose yra technologinės aikštelės, įrengimai, horizontaliai arba su nuolydžiu sumontuoti apvalaus arba stačiakampio pjūvio ventiliaciniai ortakiai, kurių skersmuo arba plotis didesnis kaip 0,75 m ir jie įrengti 0,7 m ir didesniame aukštyje nuo grindų, tai po jais papildomai montuojami sprinkleriai arba drenčeriai bei jų sužadinimo sistemos.

Sprinkleriniai įrenginiai

2.6. Gaisrui gesinti vandeniu sprinklerinius įrenginius, atsižvelgiant į patalpos temperatūrą, reikia naudoti:

užpildytus vandeniu - patalpose, kuriose minimali oro temperatūra ne žemesnė kaip +5 °C;

užpildytus oru - neapšildomose patalpose.

2.7. Gaisrui gesinti putomis sprinkleriniai įrenginiai naudojami patalpose, ku­riose minimali oro temperatūra ne žemesnė kaip +5 "C.

2.8. Sandėliuose, kurių stelažai per 5,5 m aukščio, sprinklerinius gaisrų gesinimo įrenginius reikia papildomai įmontuoti aukštuminio sandėliavimo zonoje tarpstelažinėje erdvėje, virš lentynų, taip pat zonose, kuriose yra priimami, pakuo­jami arba išduodami saugomi kroviniai.

2.9. Sprinklerinius įrenginius reikia projektuoti patalpoms, kurių aukštis iki 20 m, išskyrus tą atvejį, kai jie skirti tik stogo konstrukcinių elementų apsaugai. Kai patalpų aukštis didesnis kaip 20 m, stogo konstrukcijų apsaugai įrenginių parametrai taikomi kaip 1 grupės patalpoms (žiūrėti 1 lentelę).

2.10. Vienoje sprinklerinio įrenginio sekcijoje turi būti ne daugiau kaip 800 sprinklerių (nepaisant tipo), o tarpstelažinėje erdvėje - ne daugiau kaip 500. Kiekvienos sekcijos vandens arba vandens-oro sistemos bendras vamzdynų tūris turi būti ne didesnis kaip 3 m³.

2.11. Pastatuose, kuriuose perdangos ir denginiai yra su sijomis (briaunomis), o sijos (briaunos) aukštis didesnis kaip 0,32 m, esant nulinei ugnies plitimo perdangomis ir denginiais ribai (arba didesnis kaip 0,2 m kitais atvejais), sprinklerius reikia montuoti tarp sijų (briaunų), garantuojant tolygų gesinimą.

2.12. Atstumas tarp sprinklerio rozetės ir perdangos, denginio plokštumos turi būti 0,08-0,4 m.

Atstumas nuo sprinklerio difuzoriaus apatinės briaunos iki perdangos, dengi­nio plokštumos turi būti ne didesnis kaip 0,5 m. Tarpas nuo sieninio sprinklerio iki perdangos, denginio turi būti 0,07-0,15 m.

Vidinėse stelažų erdvėse sprinkleriai montuojami po ekranu. Tarpas nuo sprin­klerio rozetės iki ekrano turi būti 0,1-0,25 m. Atstumas nuo sprinklerio rozetės iki saugomų krovinių viršaus turi būti ne mažesnis kaip 0,05 m.

2.13. Kai šlaitinių stogų nuolydis didesnis kaip 1/3, horizontalus atstumas tarp sprinklerių ir sienų, taip pat atstumas nuo sprinklerių iki stogo kraigo turi būti ne didesnis kaip 1,5 m, kai denginio konstrukcijų ugnies plitimo riba yra nulinė, ir ne didesnis kaip 0,8 m - kitais atvejais.

2.14. Sprinkleriai turi būti apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų pavojaus.

2.15. Gesinant vandeniu ar jo mišiniais (su papildomais komponentais) nau­dojami šių tipų sprinkleriai:

SV - montuojami rozete į viršų;

SP - montuojami rozete į apačią;

SN - sieniniai.

Vidinėse stelažų erdvėse SV tipo sprinkleriai montuojami rozete į apačią.

Gesinant putomis naudojami OPS, OPSR sprinkleriai.

2.16.           Užpildytuose vandeniu įrenginiuose sprinkleriai montuojami rozetėmis į
viršų arba į apačią, o užpildytuose oru - rozetėmis į viršų.

Gaisrų gesinimo vandeniu įrenginiuose sprinkleriai montuojami statmenai per­dangos (denginio) plokštumai, gesinimo putomis įrenginiuose sprinkleriai įrengia­mi difuzoriumi į apačią ir su vertikale turi sudaryti ne didesnį kaip 15° kampą.

Sieninius sprinklerius galima naudoti užpildytuose vandeniu ir oru įrenginiuose. Jų nukreipiamosios mentelės turi būti lygiagrečios grindų plokštumai.

Neapšildomuose sandėliuose, kuriuose stelažai aukštesni kaip 5,5 m, vidinėse stelažų erdvėse montuojami sieniniai sprinkleriai.

2.17.           Sprinkleriai montuojami patalpose arba įrengimuose, kurių maksimali aplinkos temperatūra, °C, yra:

iki 50           - tirptuko lydymosi temperatūra             72 °C,

nuo 50 iki 70 - -"-               -'-        -'-                                93 °C.

nuo 71 iki 100 - -"-             -"-        -"-                                141 °C,

nuo 101 iki 140 - -"-           -"-        -"-                                182 "C.

nuo 141 iki 200 - -"-           -"-        -"-                                240 °C

arba

iki 50           - stiklinės ampulės su raudonos spalvos skysčiu

sprogimo temperatūra                                       68 ºC;

su geltonos spalvos skysčiu sprogimo temperatūra         79 ºC;

nuo 50 iki 70 -         -"-        su žalios spalvos skysčiu

sprogimo temperatūra                                       93/100 ºC;

nuo 71 iki 100 -       -"-        su mėlynos spalvos skysčiu

sprogimo temperatūra                                       141 °C;

nuo 101 iki 140 -     -"- su violetinės spalvos skysčiu

sprogimo temperatūra                                       182 ºC.

2.18. Vienoje patalpoje montuojami vienodo purškimo angos skersmens sprinkleriai.

2.19. Atstumas nuo sprinklerių iki sienų (pertvarų), kurių ugnies plitimo riba mažesnė kaip 40 cm, neturi viršyti 1 lentelėje nurodyto pusės atstumo tarp sprinklerių.

Kai sienų bei pertvarų ugnies plitimo riba nenormuojama, atstumas tarp sprin­klerių neturi viršyti 1,2 m. Gaisrų gesinimo vandeniu įrenginiuose atstumas tarp sprin­klerių, įrengtų po lygiomis perdangomis (denginiais), turi būti ne mažesnis kaip 1,5 m.

Drenčeriniai įrenginiai

2.20.           Drenčerinius įrenginius automatiškai įjungia sužadinimo lengvai besilydančiais užraktais, sprinkleriais, automatiniais gaisriniais signalizatoriais ar technologiniais davikliais.

2.21. Drenčerinėse gesinimo sistemose, užpildytose vandeniu arba putokšlio
skiediniu, kuriose naudojami BKM, KM, KZS tipo vožtuvai, sužadinimo vamzdyno
vandens stulpo slėgis (metrais) nuo aukščiausio taško iki vožtuvo (valdymo mazgo)
negali viršyti 1/4 pastovaus slėgio, esančio vamzdyne po vožtuvu (valdymo mazgu).

2.22. Vandens tiekimui naudojami DV (montuojami rozete į viršų), DP (montuojami rozete į apačią) ir OE tipo purkštukai.

Putokšlio skiediniui tiekti ir putoms gauti naudojami OPD, OE, GČS tipo purkštukai.

Drenčeriai įrengiami atsižvelgiant į jų technines charakteristikas, garantuojančias tolygų saugomo ploto gesinimą.

2.23. Kelioms drenčerinėms vandens uždangoms leidžiama rengti vieną valdymo mazgą.

2.24. Atstumas tarp drenčerinių uždangų purkštukų nustatomas pagal vandens arba putokšlio skiedinio išeigą, kuri turi būti ne mažesnė kaip 1 l/s - 1 m angos pločio.

2.25. Atstumas nuo sužadinimo sistemos lengvai besilydančio užrakto iki perdangos (denginio) plokštumos turi būti 0,08-0,4 m.

2.26. Patalpos turi būti užpildomos putomis 1 m aukščiau įrenginių paties aukščiausio taško.

Įrenginių vamzdynai

2.27. Atitekamuosius (lauko ir vidaus) vamzdynus būtina projektuoti žiedinius. Šakotieji atitekamieji vamzdynai gali turėti ne daugiau kaip tris valdymo mazgus, o išorės atšakos ilgis gali būti ne didesnis kaip 200 m.

2.28. Žiedinių atitekamųjų vamzdynų sklendės turi būti išdėstytos taip, kad prie vieno atskiro tarpo būtų prijungta ne daugiau trijų valdymo mazgų. Apskaičiuojant žiedinių atitekamųjų vamzdynų skersmenį, neatsižvelgiama į remontui už­ darytą tarpą, tačiau žiedinio vamzdyno skersmuo turi būti ne mažesnis už bet kurios vamzdyno atšakos skersmenį.

2.29. Atitekamieji (lauko) gaisro gesinimo vandeniu įrenginių vamzdynai dažniausiai yra bendri su priešgaisrinio, buitinio arba gamybinio vandentiekio vamzdynais.

2.30. Draudžiama jungti gamybinius įrenginius ir sanitarinius prietaisus prie gaisro gesinimo vandeniu įrenginių vamzdynų.

2.31. Gaisrui pavojingos C gamybos kategorijos patalpose prie sprinklerinių įrenginių, kurių tiekimo vamzdyno skersmuo ne mažesnis kaip 65 mm, išskyrus užpildytus oru, leidžiama prijungti vidaus gaisrinius čiaupus, aprūpintus vandens arba putų švirkštais. Šiuo atveju prie gaisrinių čiaupų nebūtina įrengti distancinius siurblių paleidimo mygtukus.

2.32. Sprinklerinio įrenginio sekcija, kurioje yra dvylika ir daugiau gaisrinių čiaupų, privalo turėti du įvadus. Dviejų ir daugiau sekcijų sprinteriniuose įrenginiuose antras įvadas su sklende gali būti sujungtas su gretima sekcija. Šiuo atveju virš valdymo mazgų reikia įrengti sklendes, įvado vamzdynas turi būti žiedinis, o tarp šių valdymo mazgų įrengta skiriamoji sklendė.

2.33. Skirstomojo vamzdyno sistemos vienoje šakoje dažniausiai įrengiama ne daugiau 6 purkštukų, kurių vidinis skersmuo iki 12 mm, ir ne daugiau 4 purkštukų, kurių vidinis skersmuo per 12 mm.

2.34. Prie sprinklerinių įrenginių tiekimo ir paskirstymo vamzdynų leidžiama prijungti durų ir technologinių angų apsaugai drenčerines uždangas, o prie tiekimo vamzdyno - drenčerinius įrenginius su jų sužadinimo sistema.

2.35. Drenčerinio įrenginio sužadinimo vamzdyno skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 15 mm.

2.36. Vamzdynus būtina projektuoti iš plieninių vamzdžių, pagal GOST 10704-76, juos suvirinant.

A ir B kategorijos patalpose vamzdžius sujungti leidžiama flanšu arba sriegiais.

2.37. Tiekimo ir paskirstymo vamzdynuose draudžiama įrengti uždaromąją armatūrą, išskyrus atvejus, numatytus punktuose 2.31, 2.32, 2.34.

2.38. Atstumas tarp vamzdynų ir statybinių konstrukcijų turi būti ne mažesnis kaip 0,02 m.

2.39. Užpildytų oru sprinklerinių įrenginių tiekimo ir paskirstymo vamzdynus būtina tiesti su nuolydžiu valdymo mazgo arba vandens nuleidimo įrenginių kryptimi. Nuolydžio dydis: 0,01 - vamzdžiams, kurių išorinis skersmuo mažesnis kaip 57 mm; 0,005 - vamzdžiams, kurių išorinis skersmuo lygus arba didesnis kaip 57 mm.

2.40.           Sistemų valdymo mazgus būtina įrengti patalpose, kuriose oro temperatūra ne mažesnė kaip +5 °C. Valdymo mazgai įrengiami siurblinėse, gaisriniuose postuose, saugomoje patalpoje arba prie jos. Valdymo mazgus, įrengtus saugomoje patalpoje, būtina atskirti 0,75 val. atsparumo ugniai priešgaisrinėmis pertvaromis ir perdangomis, o valdymo mazgus, įrengtus nesaugomoje patalpoje - įstiklintomis arba tinklinėmis pertvaromis. Dažniausiai valdymo mazgai įrengiami pirmuose arba cokoliniuose aukštuose, rūsiuose. Būtina garantuoti aptarnaujančiam personalui laisvą priėjimą prie jų ir patogų aptarnavimą.

2.41. Jei slėgis vandentiekio įvade viršija 1 MPa, tuomet įvado arba gaisrinių siurblių apvedimo vamzdyne reikia pastatyti tiesioginio veikimo slėgio reguliatorių.

2.42. Vidaus gaisriniai čiaupai, kurie jungiami prie sprinklerinės sistemos tie­ kimo vamzdynų, yra projektuojami pagal RSN 137-92 "Pastatų vidaus priešgaisrinis vandentiekis".

2.43. Vandens ir putų gaisrų gesinimo sistemų skaičiavimo metodika pateikta šių normų 7 priede.

Įrenginių aprūpinimas vandeniu

2.44.           Gaisrų gesinimo vandeniu įrenginiams gali būti naudojami įvairios paskirties vamzdynai.

Gaisrų gesinimo putomis įrenginių negalima jungti prie geriamo vandens tiekimo vamzdynų. Vandens kokybė turi atitikti putokšlio panaudojimo dokumentų techninius reikalavimus.

2.45. Gaisrų gesinimo įrenginių vandens atsargas leidžiama saugoti įvairios paskirties rezervuaruose, kuriuose turi būti įrengimai, neleidžiantys šių atsargų panaudoti kitiems tikslams. Iki 1000 m3 vandens atsargą tikslinga saugoti viename rezervuare.

2.46. Gaisrų gesinimo putomis įrenginiams turi būti dviguba skaičiuojamoji putokšlio atsarga pačiame objekte.

2.47. Putokšlio skiedinys dažniausiai saugomas dviejuose rezervuaruose.

2.48. Nustatant gaisrų gesinimo vandeniu įrenginių rezervuaro tūrį, reikia įvertinti jo automatinį vandens papildymą gesinimo metu.

2.49. Apskaičiuojant putokšlio skiedinio kiekį, reikia papildomai įvertinti sistemos vamzdynų tūrį.

2.50. Automatinių gaisrų gesinimo įrenginių vandens arba putokšlio skiedinio atsargos atstatymo laikas:

24 val. - gyvenvietėse ir pramonės įmonėse, kurių gamyba priskiriama
kategorijai A, B ir C.

36 val. - pramonės įmonėse, kurių gamyba priskiriama kategorijai D ir E.

72 val. - kaimo tipo gyvenvietėse ir žemės ūkio įmonėse.

2.51. Reikiamam slėgiui palaikyti ir valdymo mazgų darbui garantuoti sprinklerinių ir drenčerinių įrenginių vamzdynuose būtina suprojektuoti impulsinį įtaisą - metalinį indą (užpildytą ne mažiau kaip 0,5 m3 vandeniu, putokšlio skiediniu ir suspaustu oru). Virš 30 m aukščio pastatuose, kai prie sprinklerinių įrenginių prijungti gaisriniai čiaupai, vandens arba putokšlio skiedinio kiekis impulsiniame įrenginyje turi būti ne mažesnis kaip 1 m3. Impulsiniu įrenginiu gali būti įvairios paskirties vamzdynai, kuriuose slėgis lygus arba didesnis už apskaičiuotą. Pastatuose, kurių aukštis virš 30 m, impulsinis įrenginys turi būti įrengtas viršutiniuose, techniniuose aukštuose.

2.52. Priešgaisrinė sistema su siurbliais, paleidžiamais rankiniu būdu, turi garantuoti automatinį vandens arba putokšlio skiedinio tiekimą 10 minučių, kol bus įjungti gaisriniai siurbliai.

2.53. Įjungus siurblius, automatinis vandens tiektuvas ir impulsinis įrenginys turi automatiškai išsijungti.

2.54. Siurblinėje būtinai turi būti du gaisriniai siurbliai ir du siurbliai - dozatoriai, vienas iš jų - rezervinis.

2.55. Putokšlio skiediniui tiekti į rezervuarą reikia suprojektuoti perforuotą vamzdį, nutiestą rezervuaro perimetru 0,1 m žemiau nustatyto jame vandens lygio.

2.56. Automatinės gaisrų gesinimo įrenginių siurblinės priskiriamos pirmai patikimumo kategorijai.

2.57. Siurblinės įrengiamos atskirose patalpose, esančiose pirmuose arba cokoliniuose aukštuose bei rūsiuose. Iš siurblinės turi būti atskiras išėjimas į lauką arba laiptinę, turinčią išėjimą į lauką. Siurblines leidžiama rengti atskiruose pastatuose arba priestatuose.

2.58. Siurblinės nuo kitų patalpų atskiriamos 0,75 val. atsparumo ugniai priešgaisrinėmis pertvaromis ir perdangomis. Siurblinėje oro temperatūra turi būti nuo 5 °C iki 35 °C, santykinis oro drėgnumas, esant 25 °C, neturi viršyti 80%. Patalpose, kuriose pastoviai būna žmonių, turi būti natūralus apšvietimas. Minimalus avarinis apšvietimas turi sudaryti 5% natūralaus darbinio apšvietimo, tačiau negali būti mažesnis kaip 2 lx pastato viduje ir ne mažesnis kaip 1 lx išorėje (teritorijoje).

Siurblinė turi turėti telefoninį ryšį su gaisriniu postu arba su kitomis patalpomis, kuriose budima ištisą parą. Prie įėjimo į siurblinę turi būti šviesinis tablo "Gesinimo stotis".

2.59. Siurblinėje įrenginiai montuojami pagal RSN 137-92 "Pastatų vidaus priešgaisrinis vandentiekis" reikalavimus.

2.60. Siurblys turi būti įrengtas 0,5 m žemiau apskaičiuoto gesinančios medžiagos lygio, kad jis būtų pastoviai užpildytas gesinimo skysčiu.

Įrenginių elektros maitinimas

2.61.           Pagal EĮĮT („Elektros įrenginių įrengimo taisyklės“) automatinių gesini­mo ir signalizacijos įrenginių elektros energijos tiekimo patikimumas priskiriamas pirmai kategorijai.

Kai dėl vietinių sąlygų negalima garantuoti elektros imtuvų maitinimo iš dviejų nepriklausomų elektros šaltinių, suderinus su projektinės dokumentacijos užsako-vu, elektros imtuvus galima maitinti iš vieno šaltinio: iš vienos transformatorinės pastotės skirtingų transformatorių arba iš artimiausių dviejų skirtingų pastočių, prijungtų prie atskirų maitinimo linijų, nutiestų skirtingomis trasomis su automatinio rezervo įjungimo (ARĮ) įrenginiu, dažniausiai žemos įtampos pusėje.

2.62. Kai yra vienas elektros energijos šaltinis (trečios kategorijos elektros maitinimo patikimumo objektuose), rezerviniai siurbliai sukami vidaus degimo varikliu, kuris paleidžiamas rankiniu būdu. Vidaus degimo varikliui paleisti ir signalizacijos įrenginiams maitinti naudojamos akumuliatorinės baterijos. Akumuliatori­nės baterijos turi garantuoti variklių paleidimą ir signalizacijos įrenginių elektros maitinimą 24 val. budinčiu režimu ir 3 val. - "Aliarmo" režimu.

2.63. Tiekiant l kategorijos elektros energiją imtuvams, turintiems technologinį
automatiškai įjungiamą rezervą (esant vienam darbiniam ir vienam rezerviniam
siurbliui), ARĮ įrengti nebūtina.

2.64. Jei l kategorijos elektros imtuvai maitinami iš rezervinio įvado, prireikus
galima šių imtuvų maitinimą garantuoti atjungus objekte esančius II ir III kategorijos elektros imtuvus.

2.65. Kompresorių, drenažo siurblių, putokšlio skiedinio padavimo į rezervuarus siurblių elektros maitinimas priskiriamas III kategorijai.

2.66.           Elektros grandinių apsauga turi būti įrengta pagal E||T reikalavimus. Valdymo grandinėse, kurias atjungus gali nutrūkti gesinimo medžiagų tiekimas į gaisro židinį, draudžiama įrengti šiluminę ir maksimalios srovės apsaugą.

Atsižvelgiant į elektros maitinimo linijų tarpusavio išdėstymą ir paklojimo sąlygas iki nutolusių vartotojų, ARĮ gali būti numatytas centralizuotas - ant įvadų, arba decentralizuotas - prie pirmos kategorijos elektros energijos vartotojų.

Elektrinis valdymas ir signalizacija. Apsauginis įžeminimas, įnulinimas

2.67.           įrenginių elektrinis valdymas privalo garantuoti:

- darbinių siurblių (gaisrinių ir siurblių-dozatorių) automatinį paleidimą;

- rezervinių siurblių (gaisrinių ir siurblių-dozatorių) automatinį paleidimą;

- uždarosios armatūros su elektros pavara automatinį įjungimą;

- drenažinio siurblio automatinį paleidimą ir atjungimą;

- vietinį, o prireikus ir distancinį siurblių valdymą;

- įrenginių, garantuojančių ugnį gesinančios medžiagos ir suspausto oro nutekėjimo kompensavimą vamzdynuose ir hidropneumatinėse talpose, vietinį valdymą;

- dingus įtampai pagrindiniame įvade (išskyrus siurblių vietinio valdymo grandines ir šviesinę signalizaciją apie įtampą elektros įvaduose) valdymo grandinių ir signalizacijos automatinį perjungimą prie rezervinio įvado;

- automatinio siurblių paleidimo išjungimą;

- elektros ventilių (vožtuvų), prietaisų, registruojančių valdymo mazgų suvei­kimą, ir prietaisų, formuojančių valdymo impulsą automatiniam gaisrinių siurblių, siurblių-dozatorių paleidimui, elektrinių grandinių automatinę kontrolę (pagal komandą-iškvietimą);

- avarinio lygio rezervuare, drenažinėje prieduobėje ir putokšlio skiedinio tal­poje, saugant jį atskirai, automatinę kontrolę;

- garsinės ir šviesos signalizacijos būklės kontrolę;

- garsinės signalizacijos atjungimą;

- objekto technologinių ir elektrotechnikų įrenginių bei informuojančių apie gaisrą sistemų valdymo impulsų formavimą (sumontuojant gaisro gesinimo ar signalizacijos aparatūros išėjimuose potencialinius arba bepotencialinius, kontaktinius arba bekontakčius elementus).

2.68.         Automatinio įrenginių paleidimo impulsas formuojamas:

- elektrines gaisrinės signalizacijos aparatūra;

- slėgio signalizatoriais;

- elektrokorrtaktiniais manometrais;

- technologiniais davikliais.

2.69. Įrenginio automatinio paleidimo valdymo impulsas formuojamas dviem slėgio signalizatoriais, dviem elektrokontaktiniais manometrais arba dviem automa­tiniais gaisriniais signalizatoriais.

2.70. Siurblio-dozatoriaus įjungimo komandinį impulsą formuoja gaisrinio siur­blio paleidimą fiksuojantys elementai.

2.71. Siurblių vietinio valdymo įrenginiai montuojami siurblinėje. Leidžiama gais­rinius siurblius įjungti arba išjungti iš gaisrinio posto. Kompresoriaus vietinio valdy­mo įrenginiai montuojami siurblinėje, atsižvelgiant į kompresoriaus pastatymo vietą.

2.72. Įrenginius, skirtus siurblių automatinio ir distancinio valdymo perjungi­mui į vietinį valdymą, reikia montuoti siurblinėje.

2.73. Gesinimo visame tūryje putomis įrenginiams (sumontuotiems patalpo­se, kuriose gali būti žmonių) būtina numatyti automatinio paleidimo perjungimą į distancinį.

2.74. Įrenginių atstatymas į automatinį paleidimą turi būti gaisriniame poste arba kitoje patalpoje, kurioje budima ištisą parą.

2.75. Patalpose, kuriose gesinama visame tūryje putomis, prie įėjimų į jas turi būti įrengta signalizacija (GOST 12.4.009-83), informuojanti apie gesinančios me­džiagos padavimą (tiekimą) ir įrenginio automatinio paleidimo išjungimą.

Įsijungiant gesinimo įrenginiui automatiškai arba jį įjungiant, ugnį gesinanti medžiaga į saugomą patalpą turi patekti ne anksčiau kaip po 30 sekundžių po signalo evakuotis paskelbimo.

Gretimose patalpose, turinčiose išėjimą tik per saugomą patalpą, turi būti įrengta analogiška signalizacija.

2.76.         Gesinimo stotyse (siurblinėse) būtina įrengti šviesos signalizaciją apie:

- įtampą darbiniame ir rezerviniame elektros tiekimo įvaduose;

- gaisrinių siurblių, siurblių-dozatorių, drenažinių siurblių automatinio paleidi­mo atjungimą;

- prietaisų, kurie registruoja valdymo mazgų suveikimą ir įjungia gesinimo sistemą arba uždaromuosius įrenginius, elektrinių grandinių gedimus (pagal komandą-iškvietimą, nurodant kryptį);

- elektros ventilių (vožtuvų) valdymo grandinių gedimus (pagal komandą-iškvietimą, nurodant kryptį). Galima panaudoti vizualinę indikaciją;

- elektrifikuotų sklendžių užsikirtimą (pagal komandą-iškvietimą, nurodant kryptį);

- avarinį lygį gaisriniame rezervuare, talpoje su putokšlio skiediniu, drenažinėje prieduobėje (bendras signalas).

2.77.         Gaisrinio posto patalpoje arba kitoje patalpoje, kurioje budima ištisą parą, būtina įrengti:

a)  šviesos ir garsinę signalizaciją apie:

- gaisro kilimą (iššifruojant kryptis);

- siurblių paleidimą;

- įrenginio darbo pradžią, nurodant kryptj, kuria paduodama ugnį gesinanti medžiaga, arba patalpas (iššifruojant kryptis);

- siurblių automatinio paleidimo atjungimą;

- įrenginio gedimą: įtampos dingimą pagrindiniame ir rezerviniame elektros tiekimo įvaduose, slėgio kritimą hidropneumatinėje talpoje, gaisrinės signalizacijos elektros maitinimo linijų, įtaisų gedimus (nesant tokios signalizacijos gaisrinės sig­nalizacijos aparatūroje), elektrinių sklendžių užsikirtimą, uždaromosios armatūros elektrinių valdymo grandinių gedimus (bendras signalas);

- vandens, putokšlio skiedinio, putokšlio avarinį lygį rezervuaruose arba tal­poje, drenažinėje prieduobėje (bendras signalas);

b) šviesos signalizaciją apie:

- įtampos buvimą įrenginių elektros tiekimo sistemos įvaduose;

- garsinės signalizacijos, informuojančios apie gaisrą išjungimą (kai nėra signalizacijos režimo automatinio atstatymo);

- garsinės signalizacijos, informuojančios apie sistemos gedimus, išjungimą (kai nėra signalizacijos režimo automatinio atstatymo);

- elektrinių sklendžių padėtį (atidarytos).

2.78. Garsiniai signalai (sirenos, skambučiai) apie gaisrą, gaisrinių siurblių paleidimą ir gesinimo įrenginių suveikimą pagal garso toną privalo skirtis nuo garsinių signalų apie gedimus (skambučiai).

2.79. Elektros įrenginių apsauginis įžeminimas ir įnulinimas turi atitikti normų ir taisyklių reikalavimus.

2.80. Laidai ir kabeliai naudojami ir tiesiami pagal šių normų 4 skyriaus reikalavimus.

2.81. Įrenginių distancinio valdymo įrenginiai privalo būti apsaugoti ir išdėstyti pagal valstybinio standarto GOST 12.4.009-83 reikalavimus.

2.82. Visi valdymo pultai privalo turėti apibendrintus šviesos ir garsinės sig­nalizacijos kontrolės įtaisus (mygtukus, jungiklius).

3. GAISRŲ GESINIMO DUJOMIS ĮRENGINIAI

3.1.           Gaisrų gesinimo dujomis įrenginiai skirstomi į:

gesinimo visame tūryje;

lokalinio gesinimo pagal tūrį;

lokalinio gesinimo pagal plotą.

3.2. Gaisrų gesinimo dujomis įrenginiai įjungiami elektriniu arba pneumoelektriniu būdais.

3.3. Skaičiuojant gesinančios medžiagos kiekį įrenginiui (didžiausiai patalpai) turi būti numatyta 100% dujų atsarga. Įrenginio bandymams gesinančios medžia­gos atsarga skaičiuojama pagal mažiausios patalpos tūrį.

Gesinimo visame tūryje įrenginiai

3.4. Gesinimo visame tūryje įrenginiai numatomi patalpoms, kurių pastoviai atvirų angų plotas neviršija 10% jas atitveriančių konstrukcijų plotų sumos.

3.5. Gesinimo dujomis įrenginiuose naudojamos gesinančios medžiagos:

anglies dioksidas C02 (žemo slėgio - saugomas izoterminiuose induose, aukšto - balionų baterijose);

chladonas 114V2 (tetraflordibrometanas C2F4Br2);

chladonas 13V1 (bromtriflormetanas CF3Br);

angliarūgštės - chladono mišinys (85% anglies dioksido,

15% chladono 114V2);

azotas (N2);

argonas (Ar).

Pastaba. Gaisrų gesinimo įrenginiai, kuriuose naudojamas chladonas 13V1, azotas ir argonas, projektuojami atsižvelgiant į degių medžiagų tipą.

3.6. Ugnį gesinanti medžiaga į saugomą patalpą tiekiama specialiais antgaliais. Vienoje paskirstančio vamzdyno sakoje neturi būti daugiau kaip 6 antgaliai. Atstumas tarp dvisrovių antgalių turi būti ne didesnis kaip 4 m, o nuo antgalių iki sienų - ne didesnis kaip 2 m.

3.7. Į saugomos patalpos skaičiuotiną tūrį įeina ir joje sumontuotų įrenginių tūris.

Lokalinio gaisrų gesinimo įrenginiai

3.8. Lokalinio gaisrų gesinimo pagal tūrį įrenginiai naudojami atskiriems agregatams arba įrenginiams gesinti tuo atveju, kai gesinimo įrenginius visame tūryje naudoti negalima technologiškai arba neekonomiška.

3.9. Lokalinio gaisrų gesinimo įrenginių skaičiuojamasis tūris yra saugomo agregato arba įrenginio pagrindo ploto ir aukščio sandauga. Visi agregato arba įrenginio gabaritai (ilgis, plotis, aukštis) 1 m didinami.

3.10. Lokaliniam gesinimui pagal tūrį reikia naudoti C02 - anglies dioksidą arba chladoną 114V2.

3.11. Lokaliniam gesinimui pagal tūrį privalo būti numatyta normatyvinė gesinančios medžiagos koncentracija:

6 kg/m3 - C02;      3,5 kg/ m3 - chladono 114V2.

Gesinama ne ilgiau kaip 30 sekundžių.

3.12.         Lokalinius gesinimo įrenginius pagal plotą tikslinga įrengti atskiriems židiniams gesinti naudojant žarnas su antgaliais, tačiau gesinimo metu patalpoje neturi susidaryti pavojinga žmonių sveikatai gesinančios medžiagos koncentracija šiuo atveju gesinanti medžiaga - anglies dioksidas.

3.13.         Lokalinio gesinimo pagal plotą įrenginius patalpoje reikia išdėstyti taip, kad kiekvienas galimas gaisro židinys būtų gesinamas dviem žarnom.

Įrenginių vamzdynai

3.14. Magistraliniams ir skirstomiesiems vamzdynams naudojami plieniniai vamzdžiai. Sužadinimo vamzdynams - plieniniai vamzdžiai su 15 mm vidiniu skersmeniu.

3.15. Vamzdynai sujungiami suvirinant, štuceriniu-torciniu ir flanšiniu būdais. Sužadinimo vamzdynai - suvirinant arba sriegiant.

Patalpų ventiliacinės sistemos

3.16. Ventiliacinėse sistemose būtina įrengti sklendes arba vožtuvus, kurie automatiškai įsijungtų ir visiškai užsidarytų per 30 s.

3.17. Saugomų patalpų ištraukiamoji ventiliacija turi pašalinti dujas iš žemutinės zonos, šiam tikslui leidžiama numatyti ir naudoti kilnojamas ventiliacines sistemas.

Gaisrų gesinimo stotys

3.18.      Gaisrų gesinimo dujomis stoties įrengimai turi būti montuojami atskiroje patalpoje, kuri atskirta nuo kitų patalpų 0,75 val. atsparumo ugniai priešgaisri­nėmis perdangomis ir pertvaromis.

Stoties patalpas draudžiama įrengti po A, B, C kategorijos gamybos patalpo­mis arba virš jų, išskyrus C kategorijos patalpas, kuriose yra įrengtas automatinis gesinimas.

3.19. Stotis paprastai įrengiama rūsyje arba pirmame aukšte. Esant krovininiam liftui, leidžiama įrengti gaisrų gesinimo stotį virš pirmo aukšto, išskyrus stotį su izoterminiais indais. Išėjimą iš stoties reikia numatyti į lauką į laiptinę, turinčią išėjimą į lauką, vestibiulį arba koridorių taip, kad atstumas nuo išėjimo iš stoties iki laiptinės nebūtų didesnis kaip 25 m ir į šį koridorių nebūtų išėjimo iš A, B ir C kategorijos gamybos patalpų, išskyrus tas, kuriose įrengtas automatinis gesinimas.

3.20. Stoties patalpų aukštis turi būti ne žemesnis kaip 2,5 m, kai įrenginiai yra su balionais, ir 3,5 m - kai su izoterminiais indais. Patalpose turi būti įrengta pastoviai dirbanti tiekiamoji ištraukiamoji ventiliacija, pakeičianti orą patalpoje du kartus per valandą ir ištraukianti jį iš žemutinės zonos.

Oro temperatūra patalpoje turi būti nuo 5 iki 35 ºC, santykinis oro drėgnumas, esant 25 °C, neturi viršyti 80%, apšvietimas - ne mažiau kaip 100 lx liuminescenci­nėmis lempomis ir ne mažiau kaip 75 lx kaitinimo lempomis. Minimalus avarinis apšvietimas turi sudaryti ne mažiau kaip 5% normalaus darbinio apšvietimo.

Stotyje turi būti telefono ryšys su gaisriniu postu arba su kitomis patalpomis, kuriose budima ištisą parą.

Prie įėjimo į stotį turi būti įrengtas šviesinis tablo "Gesinimo stotis".

3.21.      Aptarnavimo zonose praėjimai tarp įrenginių, kuriuose yra ugnį gesinanti medžiaga, turi būti ne mažesni kaip 0,7 m. Atstumas tarp aptarnaujamų įrenginių, kuriuose yra ugnį gesinančių medžiagų, ir sienos turi būti ne mažesnis kaip 0,8 m. Praėjimų plotis prie paskirstymo įrenginių vožtuvų turi būti ne mažesnis kaip 0,8 m. Baterijas, užpildytas ugnį gesinančia medžiaga, leidžiama įrengti prie sienos. Atstumas tarp įrenginių ir elektros valdymo spintų turi būti ne mažesnis kaip 2 m.

3.22. Įrenginiai, kuriuose yra ugnį gesinanti medžiaga ir suspausto oro balionai, turi būti įrengti ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo šilumos šaltinio.

3.23. Skaičiavimo metodika pateikta 8 priede.

Įrenginių elektros maitinimas

3.24. Automatinių gesinimo įrenginių elektros maitinimas turi atitikti EĮĮT ir šių normų p. 2.61, p. 2.66 reikalavimus.

3.25. Kompresorių elektros maitinimo patikimumas priskiriamas III kategorijai.

Elektrinis valdymas ir signalizacija. Apsauginis įžeminimas ir įnulinimas

3.26.      Gesinimo įrenginių elektrinis valdymas privalo garantuoti:

- automatinį įrenginių paleidimą;

- įrenginių automatinio paleidimo atjungimą ir atstatymą;

- elektros maitinimo automatinį perjungimą iš darbinio į rezervinį, dingus
įtampai darbiniame įvade;

- distancinį įrenginių paleidimą;

- piropatronų elektros valdymo grandinių nutrūkimų kontrolę;

- paleidimo balionų ir sužadinimo vamzdynų slėgio kontrolę;

- šviesos ir garsinės signalizacijos kontrolę (pagal komandą-iškvietimą);

- garsinės signalizacijos atjungimą;

- objekto technologinių ir elektrotechnikų įrenginių bei informuojančių apie
gaisrą sistemų valdymo impulsų formavimą (sumontuojant gaisro gesinimo ar signalizacijos aparatūros išėjimuose potencialinius arba bepotencialinius, kontaktinius arba bekontakčius elementus).

3.27.      Automatinio įrenginių paleidimo impulsas formuojamas:

- elektrinės gaisrinės signalizacijos aparatūra;

- slėgio signalizatoriais;

- elektrokontaktiniais manometrais;

- technologiniais davikliais.

3.28. įrenginio automatinio paleidimo valdymo impulsas formuojamas dviem slėgio signalizatoriais, dviem elektrokontaktiniais manometrais arba dviem automatiniais gaisriniais signalizatoriais.

3.29. Įsijungiant gesinimo įrenginiui automatiškai arba jį įjungiant, ugnį gesinanti medžiaga į saugomą patalpą turi patekti ne anksčiau kaip per 30 sekundžių po signalo evakuotis paskelbimo.

3.30. Įrenginių distancinio paleidimo įtaisus būtina sumontuoti prie evakuacinių išėjimų saugomų patalpų išorėje. Tie įtaisai turi būti apsaugoti pagal GOST 12.4.009-83 reikalavimus. Esant būtinumui, šiuos įtaisus galima sumontuoti gaisri­niame poste arba kitoje patalpoje, kur ištisą parą budi žmonės.

3.31. Ant įėjimo į saugomas patalpas durų konstrukcijų būtina sumontuoti įrenginio automatinio paleidimo atjungimo įtaisus, kurie suveikia atsidarius durims. Nesant galimybės šių įtaisų sumontuoti ant durų arba esant pastoviai atviroms angoms, reikia juos sumontuoti prie įėjimo angų. Išimtiniais atvejais automatinio paleidimo atjungimo įtaisus leidžiama įrengti gaisriniame poste arba patalpoje, kur ištisą parą budi žmonės.

3.32. Įrenginio automatinio paleidimo atstatymo įtaisai įrengiami gaisriniame poste arba patalpoje, kur ištisą parą budi žmonės.

3.33. Patalpose, kuriose gesinama visame tūryje dujomis, reikia numatyti signalizaciją pagal šių normų p.2.75 reikalavimus.

3.34. Prie įėjimo į saugomas patalpas būtina įrengti šviesos signalizaciją apie:

- gesinančios medžiagos perdavimą į saugomą patalpą pagal GOST 12.4.009-83;

- įrenginio automatinio paleidimo atjungimą

3.35.      Gesinimo stotyje būtina įrengti šviesos signalizaciją apie:

- įtampą darbiniame ir rezerviniame elektros tiekimo įvaduose;

- slėgio kritimą sužadinimo vamzdyne 0,05 MPa ir paleidimo balionuose 0,2 MPa (bendras signalas);

- piropatronų valdymo elektrinių grandinių gedimus (pagal komandą-iškvietimą, su krypčių iššifravimu arba numatant vizualinę indikaciją);

- apie įrenginio paleidimą (bendras signalas).

3.36.      Gesinimo stotyje arba kitoje patalpoje, kurioje budima ištisą parą, būtina įrengti:

a)           šviesos ir garsinę signalizaciją apie:

- gaisro kilimą (iššifruojant kryptis);

- įrenginio darbo pradžią ir gesinimo medžiagos patekimą į saugomą patalpą (iššifruojant kryptis);

- įrenginio gedimą: įtampos dingimą elektros tiekimo pagrindiniame ir rezerviniame įvade, gaisrinės signalizacijos elektros maitinimo linijų, įtaisų gedimus (nesant tokios signalizacijos gaisrinės signalizacijos aparatūroje), piropatronų grandi­nių nutrūkimus, oro slėgio sumažėjimą (bendras signalas);

b)           šviesos signalizaciją apie:

- įtampos buvimą įrenginių elektros tiekimo sistemos įvaduose;

- įrenginio automatinio paleidimo atjungimą (iššifruojant kryptis);

- garsinės signalizacijos, informuojančios apie gaisrą, išjungimą (kai nėra signalizacijos režimo automatinio atstatymo);

- garsinės signalizacijos, informuojančios apie sistemos gedimus, išjungimą (kai nėra signalizacijos režimo automatinio atstatymo).

3.37. Garsiniai signalai (sirenos, skambučiai) apie gaisrą, gesinimo įrenginių
suveikimą pagal garso toną privalo skirtis nuo garsinių signalų apie gedimus (skambučiai).

3.38. Elektros įrenginių apsauginis įžeminimas ir įnulinimas turi atitikti normų
ir taisyklių reikalavimus.

3.39. Laidai ir kabeliai naudojami ir tiesiami pagal šių normų 4 skyriaus reikalavimus.

4. GAISRINĖ SIGNALIZACIJA

4.1. Automatinių gaisrinių signalizatorių kiekis nustatomas atsižvelgiant į gaisro fiksavimo būtinumą visame kontroliuojamos patalpos plote (zonose), o šviesinių signalizatorių - ir įrenginiuose.

Jei gaisrinės signalizacijos įrenginiai skirti valdyti automatines gaisrų gesinimo, dūmų šalinimo, pranešimo apie gaisrą sistemas, tai kiekviena saugomos patalpos vieta privalo būti kontroliuojama ne mažiau kaip dviem automatiniais gaisriniais signalizatoriais.

4.2. Kai gaisrinės signalizacijos įrenginiai skirti valdyti automatines gaisrų gesinimo, dūmų šalinimo, pranešimo apie gaisrą sistemas, maksimalus atstumas tarp dviejų dubliuojančių dūminių arba šiluminių signalizatorių turi būti lygus pusei normatyvinio atstumo, nustatomo pagal 4 ir 5 lenteles.

4.3. Dūminiai ir šiluminiai signalizatoriai paprastai montuojami palubėje. Minimalus atstumas nuo sienos iki signalizatorių turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m.

Jeigu tai padaryti negalima, signalizatoriai tvirtinami ant sienų, sijų, kolonų. Pastatuose su stoglangiais signalizatorius leidžiama kabinti po denginiais ant lynų. Šiuo atveju signalizatorius būtina įrengti nutolusius nuo lubų ne didesniu kaip 0,3 m atstumu.

4.4.        Dūminius ir šiluminius signalizatorius būtina įrengti kiekviename lubų plote, apribotame statybinėmis konstrukcijomis (sijomis, plokščių briaunomis ir t.t.), išsikišančiomis iš lubų plokštumos 0,4 m ir daugiau.

Jei lubose yra išsikišančių dalių, kurių aukštis nuo 0,08 m iki 0,4 m, signalizatoriaus kontroliuojamas plotas sumažėja 25%.

Jei kontroliuojamoje patalpoje yra 0,75 m pločio latakų, ištisinių technologinių aikštelių, kurių apatinė dalis nutolusi nuo lubų daugiau kaip 0,4 m, tai po jomis būtina papildomai įrengti gaisrinius signalizatorius.

4.5. Automatinius gaisrinius signalizatorius reikia įrengti kiekviename patal­pos plote, apribotame stelažais, įrengimais ir statybinėmis konstrukcijomis, kurių viršutinės dalys nuo lubų plokštumos yra nutolusios 0,6 m ir mažiau.

4.6. Automatiniai gaisriniai signalizatoriai parenkami pagal signalizatorių technines charakteristikas ir standartų reikalavimus.

4.7. Vieno spindulio gaisrinės signalizacijos automatiniai gaisriniai signaliza­toriai turi kontroliuoti ne daugiau penkių gretimų arba izoliuotų patalpų, esančių viename aukšte ir turinčių išėjimą į bendrą koridorių (patalpą).

Automatiniais gaisriniais vieno spindulio signalizatoriais visuomeniniuose, gy­venamuosiuose ir pagalbiniuose pastatuose leidžiama kontroliuoti iki 10 patalpų, o kai virš saugomų patalpų durų papildomai įrengiama šviesos signalizacija nuo signalizatorių - iki 20 gretimų arba izoliuotų patalpų, esančių viename aukšte ir turinčių išėjimą į bendrą koridorių (patalpą).

4.8.        Automatinių gaisrinių signalizatorių kiekis viename spindulyje nustatomas
atsižvelgiant į technines gaisrinės signalizacijos stoties (centralės, koncentratoriaus)
charakteristikas.

4.9.        Vienoje patalpoje reikia įrengti ne mažiau kaip du automatinius gaisrinius signalizatorius.

Pastaba. Leidžiama vienoje patalpoje įrengti 1 automatini gaisrinį signalizatorių, jei pasta-to automatinės gaisrinės signalizacijos įranga atitinka EN-54 standartų serijos ir patalpų išplanavimo reikalavimus bei yra aprobuota Priešgaisrinės apsaugos departamento bandomojoje prieš-gaisrinėje laboratorijoje.

4.10.      Gyvenamuosiuose namuose, butuose, ligonių palatose, viešbučių, mo-
telių, sanatorijų, poilsio ir turizmo įstaigų kambariuose bei kitų visuomenines pa-
skirties įstaigų patalpose, kuriose nuolat būna (budi) žmones, turi būti įrengiami
autonominiai dūmų detektoriai.

Pastabos:

1. Patalpose, kuriose pagal šių normų 2 priedą, turi būti įrengiama automatinė gaisrinė
signalizacija, autonominius dūmų detektorius galima jungti į signalizacijos tinklą vietoj automatinių gaisrinių signalizatorių.

2. Autonominiai dūmų detektoriai turi būti įrengiami pagal Respublikinio Valstybinės prieš-
gaisrinės priežiūros organo patvirtintą “Autonominių dūmų detektorių įrengimo instrukciją”.

Dūminiai gaisriniai signalizatoriai

4.11. Vieno dūminio signalizatoriaus kontroliuojamas plotas, maksimalus atstumas tarp signalizatorių arba atstumas tarp signalizatoriaus ir sienos nustatomas pagal 4 lentelę, tačiau neviršijant dydžių, nurodytų signalizatorių pasuose ir techninėse sąlygose.

4.12. Ne didesnio kaip 3 m pločio patalpose atstumą tarp signalizatorių leidžiama padidinti iki 15 m.

4 lentelė

Signalizatoriaus įrengimo aukštis, m

Vieno signalizatoriaus kontroliuojamas plotas, m2

Maksimalus atstumas, m

   

tarp signalizatorių

nuo signalizatorių

iki 3,5

iki 80

9,0

4.5

nuo 3,5 iki 6

iki 70

8.5

4,0

nuo 6,0 iki 10,0

iki 65

8,0

4.0

nuo 10,0 iki 12

iki 55

7,5

3.5

   

Signalizatoriaus įrengimo aukštis, m

Vieno signalizatoriaus kontroliuojamas plotas, m2

Maksimalus atstumas, m

tarp signalizatorių

nuo signalizatorių

iki 3,5

iki 80

9,0

4.5

nuo 3,5 iki 6

iki 70

8.5

4,0

nuo 6,0 iki 10,0

iki 65

8,0

4.0

nuo 10,0 iki 12

iki 55

7,5

3.5

Šiluminiai gaisriniai signalizatoriai

4.13. Vieno šiluminio signalizatoriaus kontroliuojamas plotas, taip pat maksi­
malus atstumas tarp signalizatorių ir atstumas tarp signalizatoriaus ir sienos nustatomas pagal 5 lentelę, tačiau neviršijant dydžių, nurodytų signalizatorių pasuose ir techninėse sąlygose.

4.14. Ne didesnio kaip 3 m pločio patalpose atstumą tarp signalizatorių lei­džiama padidinti iki 8 m.

5 lentelė

Signalizatoriaus įrengimo aukštis, m

Vieno signalizatoriaus kontroliuojamas plotas, m²

Maksimalus atstumas, m

   

tarp signalizatorių

nuo signalizatorių iki sienos

iki 3,5

iki 25

5.0

2,5

nuo 3,5 iki 6

iki 20

4,5

2,0

nuo 6, iki 8,0

iki 15

4.0

2,0

 

4.15.      Maksimaliai diferencialinių ir maksimalinių signalizatorių suveikimo temperatūra 20 °C turi viršyti didžiausią leistiną temperatūrą patalpoje.

Šviesos gaisriniai signalizatoriai

4.16.      Šviesos signalizatoriai montuojami ant lubų, sienų ir kitų statybinių kon­strukcijų, taip pat ant įrenginių. Kiekvieną saugomo ploto tašką būtina kontroliuoti ne mažiau kaip 2 (dviem) signalizatoriais.

Rankiniai gaisriniai signalizatoriai

4.17. Rankiniai signalizatoriai montuojami signalui apie gaisrą perduoti.

4.18. Signalizatoriai įrengiami pastato viduje bei jo išorėje ant sienų ir konstrukcijų 1,5 m aukštyje nuo grindų arba žemės.

4.19. Pastato viduje signalizatoriai įrengiami evakuacijos keliuose (koridoriuose, perėjimuose, laiptinėse ir t.t.), o prireikus - atskirose patalpose. Atstumas tarp signalizatorių turi būti ne didesnis kaip 50 m. Signalizatoriai įrengiami po vieną kiekvieno aukšto laiptinių aikštelėse.

4.20. Pastato išorėje signalizatoriai gali būti nutolę vienas nuo kito ne didesniu kaip 150 m atstumu ir turėti nurodomuosius ženklus. Gaisrinių signalizatorių įrengimo vietos turi būti apšviestos.

4.21. Signalizatoriai jungiami į atskirą gaisrinės signalizacijos spindulį arba kartu su automatiniais gaisriniais signalizatoriais.

Aparatūra, įrengimai ir jų išdėstymas

4.22. Projektuojant ir montuojant gaisrinės signalizacijos stotis ir koncentratorius numatoma ne mažesnė kaip 10% spindulių atsarga.

4.23. Į neatskiriančius signalų apie gaisrą ir gedimą priėmimo-kontrolinius prietaisus ir koncentratorius galima įjungti ne daugiau kaip 10 gaisrinės signalizacijos spindulių, jeigu jais nevaldomi technologiniai, elektrotechniniai ir kiti įrenginiai, o taip pat automatinio gaisro gesinimo, dūmų šalinimo ir pranešimo apie gaisrą sistemos.

4.24. Gaisrinės signalizacijos stotys, koncentratoriai, priėmimo-kontroliniai prietaisai montuojami patalpose, kuriose budima ištisą parą.

4.25. Atskirais atvejais priėmimo kontrolinius prietaisus leidžiama montuoti patalpose, kuriose nėra budinčio personalo, garantuojant signalų apie gaisrą ir apie gedimus perdavimą į gaisrinį postą arba kitą patalpą, turinčią ryšio kanalus pranešti apie gaisrą ir kurioje budima ištisą parą.

4.26. Patalpose, kuriose nėra budinčio personalo, būtina numatyti priemones, neleidžiančias pašaliniams asmenims patekti prie priėmimo-kontrolinių ir apsauginės-gaisrinės signalizacijos prietaisų.

4.27. Gaisrinės signalizacijos stotis, koncentratorius, priėmimo-kontrolinius prie­taisus ir  valdymo aparatus draudžiama montuoti sandėliuose. Juos būtina rengti sprogimui ir gaisrui nepavojingose patalpose ant sienų, pertvarų ir konstrukcijų, kurių ugnies plitimo riba yra nulinė. Nurodytą aparatūrą leidžiama įrengti ant degių konstrukcijų, apsaugotų metaline lakštine medžiaga, ne plonesne kaip 1 mm, arba kitokia lakštine nedegia medžiaga, kurios storis ne mažesnis kaip 10 mm. Medžiagos lakštas turi būti 100 mm didesnis už įrenginio gabaritus. Atstumas tarp priėmimo-kontrolinių prietaisų ir degių lubų turi būti ne mažesnis kaip 1 m.

4.28.      Kai gaisrinės signalizacijos stotys ir priėmimo kontroliniai prietaisai išdėstomi greta vienas kito, atstumas tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 50 mm.

4.29. Įrengimai ir valdymo aparatai montuojami 0,8-1,8 m aukštyje ant stovo arba sienos.

4.30. Gaisrinio posto patalpos plotas turi būti ne mažesnis kaip 15 m2. Ji turi būti įrengta pirmame arba cokoliniame aukšte ir privalo turėti tiesiogini išėjimą į lauką. Oro temperatūra gaisriniame poste turi būti 18-25 °C, santykinis oro drėgnumas - ne didesnis kaip 80%.

4.31. Gaisrinis postas arba kita patalpa, kurioje įrengta gaisrinės signalizacijos aparatūra ir budima ištisą parą, turi turėti natūralų apšvietimą, taip pat ne mažesnį kaip 150 lx dienos šviesos lempų, arba 100 lx - kaitinimo lempų apšvietimą. Be darbinio apšvietimo turi būti numatytas avarinis, kuris garantuotų ne mažiau kaip 10% darbinio apšvietimo. Esant nepatikimam kintamos elektros srovės tinklo avariniam apšvietimui, būtina numatyti maitinimą iš akumuliatorių.

4.32. Patalpose, kuriose nėra budinčio personalo, tačiau įrengti priėmimo-kontroliniai prietaisai, temperatūra ir santykinis oro drėgnumas turi atitikti gaisrinės signalizacijos įrenginių pasų, standartų ir eksploatacinių instrukcijų reikalavimus.

4.33. Patalpoje, kurioje įrengtos gaisrinės signalizacijos stotys arba koncentratoriai, turi būti telefoninis ryšys su priešgaisrine apsauga.

Garsiniai signalai apie gaisrą savo tonu turi skirtis nuo garsinių signalų apie gedimą.

4.34.      Gaisrinio posto patalpoje draudžiama įrengti akumuliatoriaus baterijas.

Gaisrinės signalizacijos spinduliai, gaisrinės signalizacijos įrenginių sujungimo ir maitinimo linijos

4.35. Gaisrinės signalizacijos spinduliams ir sujungimo linijoms laidai ir kabe­liai parenkami pagal "Elektros įrenginių įrengimo taisykles" (EĮĮT) bei šio skyriaus ir konkrečios aparatūros techninės dokumentacijos reikalavimus.

4.36. Gaisrinės signalizacijos spinduliai ir sujungimo linijos turi būti įrengtos taip, kad būtų garantuota visos grandinės vientisumo automatinė kontrolė. Šis reikalavimas netaikomas aparatūrai, kuri pagal veikimo principą neturi automatinės kontrolės.

4.37. Gaisrinės signalizacijos spinduliams naudojamos atskiros varinių laidų ir kabelių linijos.

Gaisrinės signalizacijos spinduliams iki 60 V galima naudoti ir ryšių laidus.

4.38.      Ne didesnės kaip 60 V įtampos sujungimo linijoms būtina naudoti va­rinius kompleksinio ryšio tinklo telefoninius kabelius, išskiriant ryšio kanalus.

Jei negalima panaudoti kompleksinio ryšio tinklo, tai sujungti linijas leidžiama atskirais varinių gyslų laidais ir ryšio kabeliais.

4.39. Ryšių kabelių ir laidų varines gyslos skersmuo turi būti ne mažesnis
kaip 0,4 mm.

4.40. Gaisrinės signalizacijos stoties ir priėmimo kontrolinių prietaisų elektros maitinimo grandinės, taip pat automatinio gaisrų gesinimo įrenginių valdymo linijos tiesiamos naudojant atskirus laidus ir kabelius. Draudžiama juos tiesti tranzitu per patalpas, kontroliuojamas automatiniais gaisriniais signalizatoriais, išskyrus šilumai atsparius laidus ir kabelius, taip pat jei laidai arba kabeliai nutiesti statybinių konstrukcijų su nuline ugnies plitimo riba kiaurymėse.

4.41. Laidai ir kabeliai tiesiami pagal EĮĮT technologinio projektavimo normas ir šio skyriaus reikalavimus.

4.42. Elektros laidus, kabelius, kurių įtampa ne didesnė kaip 60 V ir virš 60 V, tiesti viename vamzdyje, latake, uždarame statybinės konstrukcijos kanale ir kitokiu būdu draudžiama. Minėtas linijas tiesti kartu (viename kanale, latake ir pan.) leidžiama tik jas atskyrus 0,25 val. atsparumo ugniai ištisinėmis nedegiomis pertvaromis.

4.43. Kibirkščiavimui nepavojingų grandinių laidai ir kabeliai tiesiami pagal EĮĮT ir gaisrinės signalizacijos prietaisų technines sąlygas.

4.44. Jei gaisrinės signalizacijos spindulių ir sujungimo linijų laidai, kabeliai atvirai nutiesti lygiagrečiai jėgos linijom arba apšvietimo laidams, tai atstumas tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m.

Prireikus laidus ir kabelius leidžiama tiesti atstumu, mažesniu kaip 0,5 m nuo jėgos linijų ir apšvietimo laidų, tačiau būtina gaisrinės signalizacijos linijas apsaugoti nuo indukcijos.

Leidžiama iki 0,25 m sumažinti atstumą tarp neapsaugotų nuo indukcijos gaisrinės signalizacijos laidų bei kabelių spindulių ir pavienių apšvietimo laidų bei kontrolinių kabelių.

4.45.      Patalpose, kuriose elektromagnetinis laukas ir indukcija viršija leidžiamą
GOST 23511-79 dydį, gaisrinės signalizacijos spinduliai ir sujungimo linijos turi būti
apsaugoti nuo jų.

4.46. Gaisrinės signalizacijos spindulių ir sujungimo linijų apsaugai nuo elektromagnetinės indukcijos naudojami ekranuoti laidai ir kabeliai, o neekranuoti - dedami į metalinius vamzdžius, rankoves ir t.t. Ekranavimo elementai įžeminami.

4.47. Gaisrinės signalizacijos įrenginių laidus, montuojamus pastatų išorėje, draudžiama tiesti oro linija, išskyrus vieno spindulio priėmimo-kontrolinio prietaiso laidus kaimo gyvenvietėse. Kai laidų ir kabelių negalima nutiesti po žeme, jie pritvirtinami ant lynų, jungiančių atskirus pastatus.

4.48. Pagrindinės ir rezervinės kabelinės gaisrinės signalizacijos įrenginių maitinimo linijos tiesiamos skirtingomis trasomis.

Šias linijas viename kabeliniame įrenginyje tiesti draudžiama. Minėtas linijas leidžiama tiesti kartu tik tada, kai viena iš jų yra gaubte, latake, kanale, padarytame iš nedegios 0,75 val. atsparumo ugniai medžiagos.

4.49.      Sujungimo linijos turi turėti 20% kabelinių gyslų ir telefoninių dėžučių gnybtų atsargą.

Gaisrinės signalizacijos įrenginių ryšys su technologiniais ir elektrotechniniais įrengimais

4.50. Signalizacijos įrenginių elektros energijos tiekimo patikimumas priimamas pagal 2.61 punktą. Rezervinis signalizacijos įrenginių elektros maitinimas priimamas pagal 2.62 punktą.

4.51. Technologinių, elektrotechninių įrengimų ir pranešimo apie gaisrą sistemų valdymui būtina gaisrinės signalizacijos aparatūroje numatyti kontaktinius arba bekontakčius elementus.

4.52. Gaisrinės signalizacijos įrenginiai turi suformuoti automatinėms gaisrų gesinimo, dūmų šalinimo, įspėjimo apie gaisrą sistemoms valdymo impulsą, suveikus ne mažiau kaip dviem automatiniams gaisriniams signalizatoriams, įrengtiems vienoje kontroliuojamoje patalpoje.

Technologiniai, elektrotechniniai ir kiti įrengimai, sublokuoti su gaisrinės signalizacijos įrenginiais, gali būti valdomi suveikus vienam gaisriniam signalizatoriui.

1 priedas būtinas

AUTOMATINIAI GAISRO GESINIMO [RENGINIAI

Eil. Nr.

Patalpų pavadinimas

Kai plotas ne mažesnis (m²), kiti rodikliai

Pastabos

1

2

3

4

1.

Gaisro-sprogimo atžvilgiu pavojingos A ir B kategorijų patalpos ir įrenginiai

750

2.

Gaisro atžvilgiu pavojingos C kategorijos patalpos

1000

3.

Sandėliai rūsyje ar cokoliniame aukšte: - degių medžiagų - nedegių (degiame įpakavime) medžiagų

700 1000

4.

Sandėlių patalpos ir stelažai, kai stelažų aukštis ne mažesnis kaip 5,5 m, o sandėliuojamos medžiagos yra degios arba degiame įpakavime

Nepriklausomai nuo ploto

5.

Lengvai užsiliepsnojančių skysčių sandėlių patalpos

500

6.

Kaučiuko, gumos ir šių medžiagų techninių gaminių sandėliai

750

7.

Vaistų ir reaktyvų sandėliai

750

8.

Lengvai užsiliepsnojančių skysčių (dažų, klijų ir kt.) paruošimo patalpos

100

9.

Lengvai užsiliepsnojančių ir degių skysčių siurblinės

100

10.

Dažymo, lakavimo technologiniai įrengimai gamybinėse C, 0 ar E kategorijos patalpose

Nepriklausomai nuo ploto

Tik įrenginių gesinimui

11.

Bunkerių patalpos, kuriose surenkamos degios atliekos, celiulioido, plunksnų ir kitų lengvai degių medžiagų apdorojimo bei natūralių kailių ir jų gaminių sandėliavimo patalpos

100

12.

Kino studijų filmavimo cechai ir televizijos studijos

300

13.

Degių muziejinių vertybių saugyklos, muziejų fondai

100

14.

Kino teatrų ir klubų su estradomis (esant ardeliams) scenos, kai žiūrovų salė didesnė kaip 700 vietų

Kai patalpos apšildomos

15.

Klubų scenos 12,5x7,5x10,5; 15x7x11,5; 18x9,5x12,5; 21x12x16; kai žiūrovų salė mažesnė kaip 700 vietų

Drenčerinis įrenginys

16.

Klubų scenos 18x9x12; 21x12x16. esant didesnei kaip 700 vietų žiūrovų salai, klubų scenos 18x12x18; 21x15x20 nepaisant žiūrovų salės vietų skaičiaus

Sprinklerinis ir drenčerinis įrenginys

17.

Teatrų scenos, kai žiūrovų salė didesnė kaip 600 vietų, teatrų pastatuose esančios gamybinės patalpos ir sandeliai, kurių plotas didesnis kaip 100 m»

18.

Degių medžiagų sandėliai po sportinių statinių atviromis tribūnomis, kai jose yra daugiau kaip 3000 žiūrovų vietų

200

19.

Degių medžiagų sandėliai po degių sportinių sta­tinių tribūnomis, nepaisant žiūrovų vietų skaičiaus

100

20.

Degių medžiagų sandėliai dengtuose sportiniuose pastatuose, talpinančiuose 800 k daugiau žiūrovų

100

21.

Degių ir nedegių degiame įpakavime medžiagų parduotuvės

1000

3 ir daugiau aukštų, kurių prekybos salės plotas viename aukšte didesnis kaip 500 m²

22.

Požeminės, įrengtos rūsyje arba cokoliniame aukšte, gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei 2-jų aukštų  ir aukštesnės autotransporto priemonių laikymo ir aptarnavimo patalpos arba pastatai

600

23.

Elektroninės skaičiavimo (technologinių sistemų) technikos patalpos

Pagal gamyk­los išleidėjos techninius reikalavimus

24.

Elektros stotys, transformatorinės pastotės

Pagal E||T reikalavimus

25

Viešbučių pastatai

Aukštesni kaip 26,5 m nuo žemiausios žemės paviršiaus altitudės iki viršutinio aukšto grindų lygio

26

Administraciniai pastatai

Aukštesni kaip 16 aukštų

Pastabos:

1. Patalpų plotas priimamas tarp priešgaisrinių sienų (ugniasienių), 1-o tipo priešgaisrinių pertvarų bei priešgaisrinių perdangų.

2. Rengiant automatinį gaisro gesinimą vandeniu ar putomis daugiaaukščiuose pastatuose
būtina numatyti perdangų hidroizoliaciją ir vandens nutekėjimą.

3. Boksinio tipo garažuose vietoj bendros automatinės gaisro gesinimo sistemos galima naudoti autonominius automatinius gaisro gesinimo įrenginius.

4. Jeigu 25 ir 26 eil. Nr. pažymėtų pastatų tūris ar aukštis, vietovės, kurioje jis statomas, ypatumai (kraštovaizdžio išskirtiniai elementai, vietovės užstatymo tankumas ir pan.) ar kitos statinio ypatybės gali itin apsunkinti gelbėjimo ar gaisro gesinimo darbus, prieš išduodant leidimą statyti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas turi teisę reikalauti, kad pastate būtų įrengta automatinė gaisro gesinimo sistema.

2 priedas būtinas

GAISRINĖ SIGNALIZACIJA

Eil. Nr.

Patalpų pavadinimas

Kai plotas ne mažesnis (m2), kiti rodikliai

Pastabos

1

2

3

4

1.

Gamybinės ir sandėlių patalpos:

-          A ir B kategorijos

-          C kategorijos

100

200

Lengvųjų metalinių konstrukcijų pastatams su degia Šilumine izoliacija - nepriklausomai nuo ploto

2.

Degių medžiagų sandėliai rūsyje ar cokoliniame aukšte

50

3.

Parduotuvių, visuomeninio maitinimo įstaigų patalpos

Nepriklausomai nuo ploto

Išskyrus mėsos, žuvies, daržovių, vaisių (nedegia­me įpakavime ir nedegių statybinių medžiagų)

4.

Viešbučiai, moteliai, senelių prieglau­dos, nakvynės namai

Nepriklausomai nuo vietų skaičiaus

5.

Sanatorijos, poilsio ir turizmo įstaigos

Esant daugiau kaip 40 vietų

6.

Archyvai

Kai dokumentų daugiau kaip 100 tūkst. vnt.

Valstybinės reikšmės -nepriklausomai nuo ploto

7.

Bibliotekos, knygų saugyklos

Kai knygų daugiau kaip 100 tūkst. vnt.

8.

Muziejai, paveikslų galerijos, parodų rūmai

Nepriklausomai nuo ploto

9.

Teatrai, klubų scenos ir sandėliai

Nepriklausomai nuo ploto

10.

Kino studijų filmavimo cechai, televizijos ir radijo studijos (centrai)

Nepriklausomai nuo ploto

11.

Mokslo ir mokymo, gydymo įstaigų degių medžiagų sandėlių ir laboratorijų patalpos

Nepriklausomai nuo ploto

12.

Valdymo, socialinio draudimo ir komunalinių ir kitų paslaugų, bankų pastatai

2-jų ir daugiau aukštų

Jei nurodytos įstaigos įrengtos kitos paskirties pastatuose -nepriklausomai nuo ploto ir aukštų skaičiaus

13.

Patalpas, kuriose bus 4 ir daugiau kompiuteriai arba kita orgtechnika

Nepriklausomai nuo ploto

14.

Požeminės, įrengtos rūsyje arba

cokoliniame aukšte, gyvenamuosiuose ir                   Neatsižvelgiant į plotą                   Vienaaukščiuose autotransporto

visuomeninės paskirties pastatuose bei                       ir visuo-                       priemonių laikymo ir  aptarnavimo

2 aukštų    ir aukštesnės autotransporto                   pastatuose – nuo 200 m²

priemonių laikymo ir aptarnavimo patalpos arba pastatai

                    

                  

Neatsižvelgiant į plotą

Vienaaukščiuose autotransporto priemonių laikymo ir aptarnavimo pastatuose – nuo 200 m²

15.

Elektros stotys, transformatorinės pastotės

Pagal EĮĮT reikalavimus

Pastabos:

1. Gaisrinė signalizacija nerengiama patalpose, kuriose yra automatinės gaisro gesinimo
sistemos, stambiųjų pašarų ir grūdų laikymo bei paruošimo patalpose ir ten, kur nėra pavojaus
gaisrui kilti (dušai, tualetai ir kitos panašios patalpos).

2. Iki 3 gaisrinės signalizacijos spindulių galima įjungti į apsauginės signalizacijos tinklą,
su sąlyga, kad centralizuoto stebėjimo pulte bus išskirta apsauginė ir gaisrinė signalizacija.

3. Jei pagal normų reikalavimus visą plotą galima apsaugoti ne daugiau kaip 6 signalizatoriais, juos galima įjungti į apsauginės signalizacijos tinklą be gaisrinės signalizacijos išskyrimo centralizuoto stebėjimo pulte.

4. Patalpų plotas priimamas tarp priešgaisrinių sienų (ugniasienių), 1-o tipo priešgaisrinių
pertvarų bei priešgaisrinių perdangų.

5. Gaisrinės signalizacijos įrengimo būtinumas patalpose, nenurodytose šiame priede, derinamas su valstybinės priešgaisrinės priežiūros organu.

3 priedas būtinas

TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

1. Nustatytas lygis - apskaičiuotas gesinimo medžiagų atsargų lygis rezervuare.

2. Sužadinimo sistema - užpildytas vandeniu, putokšlio skiediniu, suspaustu oru vamzdynas arba metalinis lynas su lengvai besilydančiais užraktais, automatiniu ir distanciniu būdu įjungiantis drenčerių gesinimo vandeniu ar putomis mechanizmus, taip pat dujomis - pneumoelektrinius įrenginius.

3. Atitekamasis vamzdynas - vamzdynas, jungiantis siurblius su gesinimo van­
deniu ir putomis įrenginių mazgais.

4. Tiekimo vamzdynas - vamzdynas, jungiantis gesinimo vandeniu ir putomis įrenginių valdymo mazgus su skirstomaisiais vamzdynais.

5. Skirstomasis vamzdynas - vamzdynas su sumontuotais purkštukais, nutiestas saugomoje patalpoje.

6. Magistralinis vamzdynas - vamzdynas, jungiantis gesinimo dujomis paskirstymo įrenginius su skirstomuoju vamzdynu.

7.           Automatinis vandens tiektuvas - tiektuvas, aprūpinantis reikiamu kiekiu ir  spaudimu vandens ir putų gesinimo įrenginius iki pagrindinio vandens tiektuvo įsijungimo.

8.           Pagrindinis vandens tiektuvas - tiektuvas, aprūpinantis reikiamu kiekiu ir
spaudimu vandens ir putų gesinimo įrenginius normuotam darbo laikui.

9.           Distancinis įrenginio įjungimas (paleidimas) - įjungimas paleidimo mecha­nizmų, įrengtų saugomoje arba greta esančioje patalpoje, greta, dispečerinėje, priešgaisriniame poste.

10. Vietinis įrenginio įjungimas - įjungimas paleidimo mechanizmų, įrengtų siurblinėje arba gaisro gesinimo stotyje.

11. Sandėliavimas aukštuminiuose stelažuose - prekių ir medžiagų laikymas
lentynose (stelažuose), aukštesnėse kaip 5,5 m.

12. Vidinė stelažų erdvė - erdvė, apribota lentynų konstrukcijomis.

13. Valdymo Impulsas - priešgaisrinių įrenginių ir signalizacijos (kontaktinių ir
bekontakčių) elementų perjungimas aparatūros išėjimuose.

14. Gaisrines signalizacijos spindulys - laidai arba kabeliai, nutiesti nuo gaisrinių signalizatorių iki sujungimo dėžutes ar kontrolės prietaiso.

15. Sujungimo linija - laidai arba kabeliai, nutiesti nuo sujungimo dėžutės ar kontrolės prietaiso iki gaisrinės signalizacijos stoties arba tarp stočių.

4 priedas būtinas

PATALPŲ (GAMYBINIŲ IR TECHNOLOGINIŲ PROCESŲ)

GRUPĖS PAGAL GAISRO KILIMO PAVOJAUS LAIPSNĮ,

ATSIŽVELGIANT Į JŲ FUNKCINĘ PASKIRTI IR DEGIŲ

MEDŽIAGŲ GAISRINĘ APKROVĄ

Patalpos grupė

Gamybos technologiniams procesams charakteringų patalpų sąrašas

1.

Knygų saugyklų patalpos, bibliotekos, cirkai, degių muziejinių vertybių saugyklos, fondų saugyklos, muziejai ir parodos, paveikslų galerijos, koncertinės ir kino-koncertinės salės, skaičiavimo mašinų, parduotuvių, valgyklų patalpos, viešbučiai, ligoninės (gaisrinė apkrova iki 200 MJ/m2).

2.

Dažymo, impregnavimo, nuriebinimo, konservavimo ir iškonservavimo, tirpalų paruošimo, detalių plovimo naudojant LUS ir DS patalpos; medžio apdirbimo, tekstilės, trikotažo, tekstilės-galanterijos gamybos patalpos; vatos gamybos, siuvimo, avalynės, odos ir kailių gamybos patalpos; dirbtinio pluošto, celiuliozės, popieriaus ir spaustuvės patalpos; techninės patalpos, kuriose gamybai naudojami gumos gaminiai, automobilių aptarnavimo įmonės (gaisrinė apkrova nuo 200 iki 2000 MJ/m2).

3.

Techninės gumos gaminių gamybos patalpos.

4.

Degių natūralių ir sintetinių pluoštų gamybos patalpos, kino juostų su nitropagrindu gamybos ir perdirbimo patalpos; dažymo ir džiovinimo kameros, atviro dažymo ir džiovinimo vietos; dažų, lako, klijų paruošimo patalpos, panaudojant LUS ir DS; kompresorinių stočių mašinų salės, regeneracijos stotys, hidracijos, ekstrakcijos ir kitokios gamybos patalpos, kuriose perdirbamos degios dujos, benzinas, spiritas, eteriai ir kiti LUS ir DS (gaisrinė apkrova daugiau kaip 2000 MJ/m2).

5.

Nedegių medžiagų su degiu įpakavimu sandėliai.

6.

Kietų degių medžiagų sandėliai.

7.

Lako, dažų, LUS, DS. plastmasės, gumos, techninės gumos gaminių, kaučiuko, dervos sandėliai.

Pastabos:

1. Patalpų grupės nustatomos pagal funkcinę paskirtį. Tais atvejais, kai neįmanoma pasi-
rinkti analogiškos gamybos, patalpos grupė nustatoma pagal gaisrinės apkrovos dydį.

2. Gaisrinė apkrova nustatoma pagal ST SEV 446-77 (be koeficientų a, b, c).

3. Pirmos grupės patalpose įrengtų sandėlių vandens ir putų gaisrų gesinimo įrengimų
parametrai nustatomi kaip 2 grupės patalpoms.

4. LUS - lengvai užsiliepsnojantys skysčiai.

5. DS - degūs skysčiai.

5 priedas rekomenduotinas

AUTOMATINIŲ GAISRINIŲ SIGNALIZATORIŲ PRITAIKYMAS PAGAL PATALPOS PASKIRTI

Eil. Nr.

Automatinis gaisrinis signalizatorius

Gamybos technologiniams procesams charakteringų patalpų sąrašas

1

2

3

A. Gamybiniai pastatai

I. Gamybos ir saugojimo:

1.

Šiluminis arba dūminis

Gaminių iš medžio, sintetinės dervos, sintetinio pluoš-to, polimerinių medžiagų, tekstilės, trikotažo, tekstilės-galanterijos, siuvimo, avalynės, odos, tabako, kailių, celiuliozės-popieriaus gaminių, celiulioido, gumos, techninės gumos gaminių, sintetinio kaučiuko, degių rentgeno ir kino juostų, medvilnės.

2.

Šiluminis arba šviesos

Lakų, dažų, tirpiklių, LUS. DS. tepalų,cheminių reak­tyvų, spirito-degtinės produkcijos.

3.

šviesos

šarminių metalų, metalo miltelių, natūralaus kaučiuko.

4.

šiluminis

Mirtų, kombinuotų pašarų ir kitų produktų ir medžiagų, išskiriančių dulkes.

II. Gamybos:

5.

šiluminis arba dūminis

Popieriaus, kartono, tapetų, gyvulininkystės ir paukš­tininkystės produkcijos.

III. Saugojimo:

6.

Šiluminis arba dūminis

Nedegių medžiagų su degiu įpakavimu, degių kietų medžiagų.

B. Specialūs statiniai

7.

Šiluminis arba dūminis

Patalpos (statiniai) kabelių tiesimui, paskirstymo ir sky­diniams įrenginiams, transformatorinės.

8.

Dūminis

Skaičiavimo technikos, elektroninių reguliatorių, valdy­mo mašinų, ATS, radioaparatinių patalpos.

g.

šiluminis arba šviesos

Degių skysčių ir tepalų persiurbimo įrenginių ir vamz­dynų patalpos, vidaus degimo variklių ir kuro aparatū­ros išbandymo patalpos balionu užpildymo degiomis dujomis patalpos.

10.

šiluminis arba dūminis

įstaigų, aptarnaujančių automobilius, patalpos.

C. Visuomeniniai pastatai Ir statiniai

11.

Dūminis

Žiūrovų, repeticijų, paskaitų, skaityklų ir konferencijų sales, artistų, kuluarų, kostiuminės patalpos, restauracinės dirbtuvės, kino-šviesos projekcinės, aparatinės, fojė, holai, koridoriai, rūbinės, knygų saugyklos, archyvai.

12.

Šiluminis arba dūminis

Dekoracijų sandėliai, butaforijos ir rekvizitai, administracinės, buitinės patalpos, mašinų skaičiavimo stotys, valdymo pultai

13.

šiluminis

Gyvenamosios patalpos, prekybos įstaigų, visuome

14.

Dūminis arba šviesos

Muziejų ir parodų patalpos

Pastaba. Būtinumas vienoje patalpoje įrengti automatinius gaisrinius signalizatorius, reaguojančius į skirtingus degimo produktus, nustatomas techniškai pagrindus.

6 priedas būtinas

REIKALAVIMAI PATALPOMS IR SANDĖLIAMS RENGIANT AUKŠTUMINIUS STELAŽUS SANDĖLIAVIMUI

1. Stelažuose, kas 4 m jų aukščio, turi būti įrengti horizontalūs ekranai.

2. Ekranai turi būti padaryti iš nedegios medžiagos.

3. Ekranai privalo perdengti visus horizontalius stelažo pjūvius, kartu ir tarpus tarp sudvigubintų stelažų.

Ekranai, taros ir padėklų dugnas turi turėti 10 mm skersmens tolygiai išdėstytas kiaurymes.

4. Stelažuose kas 40 m turi būti numatyti skersiniai praėjimai, kurių aukštis ne mažesnis kaip 2 m, o plotis ne mažesnis kaip 1,5 m. Stelažų ribose praėjimus nuo stelažo konstrukcijų būtina atskirti priešgaisrinėmis per­tvaromis.

5. Dūmų šalinimo šachtas (liukus) reikia išdėstyti tarp stelažų.

6. Ekranai neturi trukdyti pakrovimo ir iškrovimo darbų.

7. Tuščiavidurės laikančiosios stelažų konstrukcijos gali būti panaudotos ugnį gesinančių medžiagų transportavimui, jei tos konstrukcijos yra tvirtos, hermetiškos ir garantuoja reikiamą pralaidumą.

7 priedas rekomenduotinas

GESINIMO VANDENIU IR PUTOMIS ĮRENGINIŲ SKAIČIAVIMO METODIKA

1. Įrenginių parametrų skaičiavimo pradiniai duomenys pateikti 2.1 punkte.

2. Sandelių su aukštuminiu stelažiniu sandėliavimu patalpose, kai jų aukštis nuo 10 iki 20 m, krovinių priėmimo, įpakavimo ir išvežimo zonose purškimo intensyvumas bei vandens arba putokšlio skiedinio išeigai apskaičiuoti būtinas plotas 5, 6 ir 7 grupės patalpoms nustatomi pagal 2.1 punktą, padidinant juos 20% kiekvieniems 2 m aukščio.

3. Gesinimo įrenginių vamzdynų skersmenys nustatomi naudojantis hidrauli­niais skaičiavimais. Vandens bei putokšlio skiedinio tekėjimo greitis vamzdyne turi būti ne didesnis kaip 10 m/s.

4. Vidinėse stelažų erdvėse sumontuotų sprinklerinių įrenginių parametrai turi būti nustatomi pagal 1 lentelę.

1 lentelė

Sandėliuojamų vertybių sąrašas

Purškimo vandeniu intensyvumas,

l /(s·m²)

Maksimalus atstumas tarp sprinklerinių purkštukų, m

Įrenginio darbo laikas, min

Nedegios medžiagos su degiu įpakavimu

0,40

2

60

Kietos degios medžiagos

0,45

2

60

Techninės gumos gaminiai

0,50

1.5

60

Pastaba. Techninės gumos gaminius saugoti leidžiama tik uždaroje metalinėje taroje.

5. Vamzdynų hidraulinis skaičiavimas atliekamas atsižvelgiant į tai, kad siste­ma aprūpinama vandeniu tik iš pagrindinio vandens šaltinio.

6. Slėgis prie valdymo mazgo turi būti ne didesnis kaip 1 MPa.

7. Vandens ir putokšlio emulsijos išeiga Qd. l/s, nustatoma pagal formulę

Qd=k· (1)

kur k - purkštuko (generatoriaus) našumo koeficientas, nustatomas pagal 2 lentelę.

H - laisvasis slėgis prieš purkštukus (generatorius), m.

2 lentelė

Purkštukas (generatorius)

Koeficiento k reikime

Minimalus laisvasis slėgis, m

Maksimalus leistinas slėgis, m

1

2

3

4

Sprinklerinis ir drenčerinis vandens purkštukas, kurio skersmuo, mm:

8

0,20

5

100

10

0,31

5

100

12

0,45

5

100

15

0.71

10

100

20

1.25

10

100

Evalventiniai:

OE-16

0.27

15

80

OE-25

0.66

15

80

OE-50

2.73

15

80

Putų generatorius: GČS, GČSm

1.48

15

45

Putų su rozetėmis (OPSR, OPDR), kurių skersmuo, mm:

10

0.31

15

100

15

0.71

15

100

Putų (OPS, OPD)

0,55

15

80

Pastaba. Laisvasis slėgis prieš sprinklerinius purkštukus, įrengtus tarpstelažinėje erdvėje, turi būti ne mažesnis kaip 10 m.

8.    Vandens arba putokšlio skiedinio išeigai nustatyti reikia pasinaudoti normatyvinio purškimo intensyvumo ir ploto sandauga.

Vandens arba putokšlio skiedinio išeiga vidaus priešgaisriniam vandentiekiui turi būti sumuojama su ugnį gesinančios medžiagos išeiga automatiniams gaisrų gesinimo įrenginiams.

Vandens arba putokšlio skiedinio išeigos sumavimo būtinybę sprinkleriniams ir drenčeriniams įrenginiams nustato technologiniai reikalavimai.

9.    Sprinklerinių įrenginių, sumontuotų stelažų vidinėse erdvėse, vandens arba
putokšlio skiedinio išeiga nustatoma pagal formulę

Q=abnqn,,  (2)

kur              a - vienu metu nupurškiamas stelažo dalies ilgis, skaičiuojamas 15 m;

b - sutapatintų stelažų didžiausias plotis, m;

n - ekranų skaičius;

qn - purškimo intensyvumas, nustatomas pagal 1 lentelę.

10. Jei sprinklerinis įrenginys sumontuotas po perdangomis stelažinio sandė­liavimo zonoje, tuomet purškimo intensyvumas turi būti ne mažesnis kaip 0,12 l/(s-m2), vandens arba putokšlio skiedinio išeigos apskaičiavimui priimamas plotas - 180 m², įrenginio darbo laikas nustatomas pagal 1 lentelę.

11. Bendrą vandens arba putokšlio skiedinio išeigą vidaus gaisrų gesinimui sandėliuose su aukštuminiu stelažiniu sandėliavimu reikia skaičiuoti kartu su ben­dra didžiausia išeiga sprinklerinių įrenginių, sumontuotų stelažinio sandėliavimo zonoje, stelažų vidinėse erdvėse, krovinių priėmimo, įpakavimo ir išvežimo zonose bei gaisrinių čiaupų, įrengtų objekte.

12. Slėgio nuostoliai H, vamzdžio ilgyje nustatomi pagal formulę

H1   =   ,   (3)

kur              Q - vandens arba putų skiedinio išeiga skaičiuojamame vamzdžio ilgyje, l/s;

B - vamzdžio charakteristika, nustatoma pagal formulę

B = ,      (4)

kur              k , - koeficientas, nustatomas pagal 3 lentelę;

l - apskaičiuojamos dalies vamzdžio ilgis, m.

Slėgio nuostoliai H2. m, sistemos valdymo mazguose nustatomi pagal formulę

H = ε·Q2(5)

kur              ε - slėgio nuostolių koeficientas valdymo mazge, nustatomas pagal 4 lentelę;

Q - valdymo mazgui apskaičiuota vandens arba putų skiedinio išeiga, l/s.

3 lentelė

Vamzdžiai

Vidinis vamzdžio skersmuo, mm

Išorinis skersmuo, mm

Sienelės

storis, rnm

Koeficiento k reikime

1

2

3

4

5

Plieniniai (GOST 10704-76)

15

18

2,0

0,0755

20

25

2,0

0,75

25

32

2,2

3,44

32

40

2,2

13,97

40

45

2,2

28,7

50

57

2,5

110

65

76

2,8

572

80

89

2,8

1429

100

108

2,8

4322

100

108

3,0

4 231

100

114

2,8

5 872

100

114*

3,0*

5 757

125

133

3,2

13530

125

133*

3,5*

13190

125

140

3,2

18070

150

152

3,2

28690

150

159

3,2

36920

150

159*

4,0*

34880

200

219*

4,0*

209900

250

273*

4,0*

711300

300

325*

4,0*

1856000

350

377*

5,0*

4062000

Plieniniai (GOST 3262-75)

15

21,3

2,5

0,18

20

26,8

2,5

0,926

25

33,5

2,8

3,65

32

42,3

2,8

16,5

40

48

3,0

34,5

50

60

3,0

135

65

75,5

3,2

517

80

88,5

3,5

1262

90

101

3,5

2725

100

114

4,0

5205

125

140

4,0

16940

150

165

4,0

43000

 

 

 

.

 

Pastaba: vamzdžiai, pažymėti ženklu * naudojami išorinio vandentiekio tinkluose.

 

4 lentelė

Valdymo mazgai

Vožtuvo tipas

Vožtuvo skersmuo, mm

Slėgio nuostolių koeficientas, ε

1

2

3

4

Užpildytų vandeniu sprinklerinių įrenginių

VS

100

150

3,02·10

8.68·10

Tas pats, užpildytų oru

VS.GD

100

150

9,36·10

2,27·10

Sprinklerinių ir drenčerinių įrenginių

BKM.KM

100

150

200

2.35· 10

7,7·10

1.98·10

Drenčerinių įrenginių

GD

65

100

150

4.8·10

6.34·10

1.4·10

Tas pats

KTPA

25

2.47·10

32

8,65· 10

40

5,04·10

50

1,83·10

65

5,34·10

Drenčerinių įrenginių

KZS

65

1.78·10

100

3.11·10

150

7.83·10

13. Putokšlio skiedinio tūris, m3, sunaudojamas tūriniam gaisrų gesinimui, nustatomas pagal formulę                                       V = ,                                       (6)

kur              k2 - putų suirimo koeficientas, nustatomas pagal 5 lentelę;

V – saugomas patalpos tūris, m3;

k - putų kartotinumas.

5 lentelė

Saugomos degios medžiagos

Putų suirimo koeficientas, k2

įrenginio darbo trukmės laikas, min

Kietos

3

25

Skystos

4

15

Vienu metu dirbančių putų generatorių skaičius n nustatomas:

                                                       n = ,                              (7)

kur              Qd - vieno putų generatoriaus našumas, m³/min;

t – įrenginio darbo trukmė naudojant vidutinio kartotinumo putas nustatoma pagal 5 lentelę.

14.  įrenginio darbo trukmė naudojant žemo kartotinumo putas nustatoma:
   15 min - patalpoms, kuriose yra degių kietų medžiagų daugiau kaip 200 kg/m2, arba degių skystų medžiagų, kurių garų užsiliepsnojimo temperatūra ne didesnė kaip 28 "C.

   10 min - patalpoms, kuriose yra degių kietų medžiagų ne daugiau kaip 200 kg/m², arba degių skystų medžiagų, kurių garų užsiliepsno­jimo temperatūra didesnė kaip 28 °C.

15.  Gaisrinių čiaupų, prijungtų prie sprinklerinės sistemos tiekimo vamzdyno,
darbo trukmė turi būti lygi sprinklerinės sistemos darbo laikui. Gaisrinių čiaupų su
putų švirkštais, maitinamų iš savarankiškų įvadų, darbo trukmė turi būti lygi 1
valandai.

8 priedas rekomenduotinas

GESINIMO DUJOMIS ĮRENGINIŲ SKAIČIAVIMO METODIKA

Gesinimo visame tūryje chladoninių įrenginių skaičiavimas

1. Chladono 114V2 atsargos masė m, kg, nustatoma pagal formulę

m=Vq k+m ζ+m +m        ,                       (1)

kur              V - apsaugomas patalpos tūris, m3;

qn - normatyvinė ugnį gesinančios medžiagos koncentracija:

0,37 kg/m3 - A ir B gamybos kategorijos patalpoms,

0,22 kg/m3 - C gamybos kategorijos patalpoms;

k - koeficientas, įvertinantis chladono nuostolius, susidarančius dėl jo likučio vamzdynuose ir nutekėjimo iš apsaugomos patalpos (k=1,2 - patalpoms, 1,1 - požemiams);

m - chladono likutis balione, kg;

ζ - balionų skaičius;

m2 - chladono likučio masė paskirstymo vamzdynuose (tik kabelinėms šachtoms), kg;

m3 - chladono likučio masė kolektoriuje, kg.

Pastaba. Kai patalpoje esančių pastoviai atvirų angų plotas sudaro nuo 1 iki 10% atribojančių patalpą konstrukcijų ploto, būtina numatyti papildomą chladono išeigą 2 kg/m2 angos ploto. 2, 3, 4, 6 ir 7 grupės patalpoms apskaičiuotas chladono padavimo laikas turi būti ne didesnis kaip 60 s, o 1 ir 5 grupės patalpoms - ne didesnis kaip 120 s. Chladono išeiga Q , m³/s, nustatoma pagal formulę

Q=μA ,                    (2)

kur              µ - antgalio išeigos koeficientas (dvisroviams antgaliams µ=0,6);

A - antgalių išpurškimo angų bendras plotas, m2;

g - laisvo kritimo pagreitis, m/s2;

H - slėgis prieš purkštuką m (prie labiausiai nutolusio nuo stoties purkštuko įrenginio darbo pabaigoje H -15 m).

4. Slėgio nuostoliai ∆H, m, vamzdyno atkarpoje:

H = ,                        (3)

kur               - trinties koeficientas, nustatomas pagal 6 punktą;

l - vamzdyno ilgis, m;

v - chladono srauto greitis, m/s, nustatomas pagal 5 punktą;

d - vamzdyno vidinis skersmuo, m.

5.    Chladono srauto greitis v, m/s, nustatomas pagal formule

v= ,         (4)

kur              Q - chladono išeiga, m²/s;

S - vamzdžio skerspjūvio plotas, m².

6.    Trinties koeficientas  , nustatomas pagal formulę

,                                   (5)

kur              n - ekvivalentinis absoliutus šiurkštumas, m, lygus

2·10 - vamzdynams ir

3·10 - sifoniniams balionų vamzdeliams;

 Re - Reinoldso skaičius.

7. Minimalus slėgis Hmjn , m, balione su chladonu įrenginio darbo pabai­goje nustatomas pagal formulę

Hmin= H + H +H2+H3 + H ,            (6)

kur              ∆H - slėgio nuostoliai vamzdynuose, m;

 H - slėgio nuostoliai vamzdynų fasono dalyse, imama 20% nuo ∆H, m.

H2 - vietiniai nuostoliai įrenginio užtvaros armatūroje, m, nustatomi pagal formulę

H2= ,                                                                          (7)

kur               - pasipriešinimo koeficientas imamas 2,64 GZSM galvutėms ir ZK-32

vožtuvams bei 1,07 GVZ galvutėms ir OK-10 vožtuvams;

v - chladono srauto greitis, m/s;

H3 - balionų ir aukščiausiai įrengto purkštuko atžymų geometrinis skirtumas, m;

H - slėgis prieš labiausiai nutolusį antgalį, m.

8.    Minimalus slėgis P , MPa, balione baigiantis chladonui nustatomas
pagal formulę

P =H ·10                               (8)

kur  - chladono lyginamasis svoris, N/m3.

9.    Absoliutus maksimalus suspausto oro (azoto pagal GOST 9293-74) slėgis
įrenginio balionuose P ,   MPa, nustatomas pagal formulę

                     P =P ,                    (9)

kur                V – oro tūris balione chladono ištekėjimo pradžioje, m³;

                     V – baliono ir vamzdyno tūris iki artimiausio purkštuko, m³.

10. Apskaičiuotas chladono padavimo laikas t, s, nustatomas pagal formulę

t= (10)

kur k – laidumo koeficientas, nustatomas pagal formulę

k = ,                                                         (11)

kur Q – minimali chladono išeiga, m³/s.

Gesinimo anglies dioksidu įrenginių skaičiavimas

11. Pagrindinė anglies dioksido atsargos masė m , kg, nustatoma pagal formulę

                   m=1,1k ,                             (12)

kur              1,1 – koeficientas, įvertinantis anglies dioksido nutekėjimą pro nesandarumus užtvarinėje armatūroje;

                   k – koeficientas, įvertinantis degios medžiagos tipą (pagal 1 lentelę);

                   k – koeficientas, įvertinantis anglies dioksido nutekėjimą pro atitveriančių konstrukcijų nesandarumus, lygus 0,2 kg/m²;

                   A – apsaugomos patalpos atitveriančių konstrukcijų bendras plotas, m²;

                   A – pastoviai atvirų angų bendras plotas, m², nustatomas pagal 1 brėžinį;

                   0,7 – normatyvinė ugnį gesinančios medžiagos koncentracija, kg/m³

                   V – apsaugomas patalpos tūris, m³.

1 lentelė

Degios medžiagos

Koeficientas k2

Skystų degių medžiagų grupė

acetonas

1.0

acetilenas

2,5

benzolas

1.1

vandenilis

3.15

dyzelinis kuras

1,0

žibalas

1.0

hidraulinė alyva

1.0

hidruotas tepalas

1.0

anglies oksidas

2.4

etileno oksidas

1.75

metanas

1.1

nafta

1.0

metilo spiritas

1.6

etilo spiritas

1.3

etanas

1.2

etilenas

1.55

etilendichloridas

1.0

etilo eteris

1,45

transformatorinė alyva

1.0

Kietų degių medžiagų grupė

celiuliozės turinčios medžiagos

2.25

rudos anglies dulkės

1.5

akmens anglies dulkės

1.5

medvilnė

2.0

popierius, gofruotas popierius

2.25

plastmasės milteliai

2,0

kaučiuko dulkės

1.5

medžio dulkės

1,5

polistirolas

1.0

poliuretanas

1.0

12. Apskaičiuojant įrenginio balionų skaičių atsižvelgiama, kad į 40 litrų ba­lioną telpa 25 kg anglies dioksido.

13. Vidutinis slėgis (darbo laiku) izoterminiame inde P ,  MPa, nustatomas pagal formulę

Pm =0,5 ,              (13)

kur              P - slėgis balione su anglies dioksidu (saugojamu) MPa;

P2 - slėgis balione apskaičiuoto anglies dioksido kiekio išleidimo pabaigoje, MPa, nustatomas pagal 2 brėžinį.

14.    Anglies dioksido vidutinė išeiga Qm. kg/s, nustatoma pagal formulę

Q = ,                             (14)

kur              m - pagrindinė anglies dioksido atsarga, kg;

t - anglies dioksido padavimo laikas, s, imamas pagal 21 punktą.

15.    Magistralinio vamzdyno vidinis diametras d , m, nustatomas pagal for­mulę

d =9,6·10 ,           (15)

kur              k4 - daugiklis, nustatomas pagal 2 lentelę;

Qm - anglies dioksido vidutinė išeiga, kg/s;

l - magistralinio vamzdyno ilgis pagal projektą, m.

Saugant anglies dioksidą balionuose k =1,4.

Pastaba. Santykinė anglies dioksido masė m4 nustatoma pagal formulę

                               m = ,

kur m5 - pradinė anglies dioksido balione masė, kg.


 

 

16. Magistralinio vamzdyno vidutinis slėgis įvado į apsaugomą patalpą taške P , MPa, labiausiai nuo gesinimo stoties nutolusiame taške P4, MPa, o taip pat slėgis bet kuriame magistralinio vamzdyno taške nustatomas pagal formulę

                                           P (P ) = 2+0,568ln ,                (16)

kur l2 - ekvivalentinis vamzdyno ilgis nuo izoterminio indo (baliono) iki taško, kuriame nustatomas slėgis, m:

l = l +69 ,      (17)

kur  - vamzdyno fasoninių dalių pasipriešinimo koeficientų suma.

17.  Vidutinis magistralinio vamzdyno, įrengto apsaugomoje patalpoje, pa­skirstančio vamzdyno ribose, slėgis P'm , MPa, nustatomas. pagal formulę

P'm,=0,5 ,     (18)

kur              P - slėgis magistralinio vamzdyno įvado į apsaugomą patalpą taške, MPa;

P4 - slėgis magistralinio vamzdyno gale, MPa.

18.  Vidutinė išeiga per antgalį Q'm, kg/s, nustatoma pagal formulę

Q'm =4,1· ,              (19)

kur               - išeigos per antgalius koeficientas;

A - antgalio purškimo angos plotas, m2;

k - koeficientas, nustatomas pagal formulę

k =0,93+ ,                 (20)

19. Antgalių kiekis  nustatomas pagal formulę

  = ,                                     (21)

20. Skirstomojo vamzdyno vidinis skersmuo  , m, apskaičiuojamas iš sąlygos

,       (22)

kur              d – antgalio purškimo angos skersmuo, m;

 - antgalių skaičius skirstančio vamzdyno vienoje šakoje.

21.  Anglies dioksido padavimo į saugomą patalpą laikas priklauso nuo atitveriančių konstrukcijų ir atvirų angų ploto santykio:

jei  – ne daugiau kaip 120 s,

jei          “- "  60 s.

Gesinimo angliarūgštės-chladono mišiniu įrenginių apskaičiavimas

22.  Angliarūgštės-chladono mišinio apskaičiuota masė md , kg, skirta patal­poms gesinti visame tūryje, nustatoma pagal formulę:

= ,                            (23)

kur              k6 - nenumatyto angliarūgštės-chladono mišinio nuotėkio kompensacijos koeficientas, nustatomas pagal 3 lentelę;

qd - normatyvinė angliarūgštės-chladono koncentracija, priimama 0,27 kg/m3, kai patalpos užpildymo laikas 30 s, ir 0,4 kg/m3, kai patalpos užpildymo laikas 60 s;

V - apsaugomos patalpos tūris, m3.

3 lentelė

Patalpa

Koeficiento k6 reikšmė

Su durimis ir langais

1,13-1,25

Be langų

1,07-1.15

Pastaba. Didesni dydžiai priimami tada, kai durų ir langų angos įrengtos apsaugotos patalpos žemutinėje dalyje.

23. Kai atvirų angų plotas patalpoje pastoviai sudaro nuo 1 iki 10% atitveriančių patalpą konstrukcijų ploto, būtina papildomai skirti 5 kg angliarūgštės-chladono mišinio 1 m2 angų ploto.

24. Balionų skaičius 2 nustatomas remiantis tuo, kad 40 litrų balione telpa 25 kg angliarūgštės-chladono mišinio.

25. Magistralinio vamzdyno vidinis skersmuo dt , mm, nustatomas pagal formulę

,                           (24)

kur                         - baliono stoninio vamzdelio skersmuo;

 - vienu metu naudojamų balionų skaičius.

26. Magistralinio vamzdyno ekvivalentinis ilgis 12 , m, nustatomas pagal for­mulę

,                                  (25)

kur                         - vamzdžio ilgio padidėjimo koeficientas nenumatytiems vietiniams nuostoliams kompensuoti, nustatomas pagal 4 lentelę;

l - vamzdyno ilgis, m (pagal projektą).

4 lentelė

Magistralinio vamzdyno skersmuo, mm

Koeficiento  reikšmė

iki 35

1.2

nuo 35 iki 50

1.1

nuo 50

1,05

27. Purkštuko purškimo angos skerspjūvio plotas , mm2, nustatomas pa­gal formulę

 ,                                            (26)

kur              S - magistralinio vamzdyno skerspjūvio plotas, rnm2;

 - purkštukų skaičius.

57


 

28. Angliarūgštės-chladono mišinio išeiga Q, kg/s, atsižvelgiant į vamzdyno ekvivalentinį ilgį ir skersmenį, nustatoma pagal 3 brėžinį.

3 brėžinys. Grafikas angliarūgštės-chladono mišinio išeigai nustatyti.

Pastaba. Kai vamzdyno skersmuo didesnis nei 35 rnm, išeiga apskaičiuojama tokiu būdu:

1. Išeiga Q,, kg/s, pagal užduotą vamzdyno ilgį nustatoma vamzdžiui, kurio skersmuo 35 mm.

2. Nustatoma lyginamoji angliarūgštės-chladono išeiga q , kg/(s·cm )

                                            .

3.       Nustatoma angliarūgštės-chladono išeiga

 ,

kur S = 0,785 d2 - vamzdyno skerspjūvio plotas, cm2 (d - vamzdyno skersmuo).

29. Angliarūgštės-chladono mišinio padavimo laikas t nustatomas pagal formulę


 

 ,                             (27)


(27)


 

kur                md - angliarūgštės-chladono mišinio apskaičiuota masė, kg;

Q - angliarūgštės-chladono mišinio išeiga, kg/s.

Pastaba. Jeigu angliarūgštės-chladono mišinio apskaičiuotos padavimo laikas viršija duotą, leidžiama padidinti magistralinio vamzdyno skersmenį iki 13%, lyginant su nustatytu jo dydžiu.

30. Pagrindinės angliarūgštės-chladono mišinio atsargos masė m, kg, nustatoma pagal formulę

 
(28)
 

čia                         – koeficientas, įvertinantis angliarūgštės–chladono mišinio likutį balionuose ir vamzdynuose, priimamas pagal 5 lentelę;

                             – priimamas pagal 3 lentelę.

5 lentelė

Sifoninio vamzdelio skersmuo, mm

Koeficiento kg reikšmė, kai vamzdyno

 ilgis pagal projektą, m

iki 100

nuo 101 iki 200

virš 200

10

0.2

0,23

0,25

12

0,2

0,25

0,28

9 priedas

būtinas

PAVADINIMŲ SANTRUMPŲ SĄRAŠAS

SV - sprinklennis vandens purkštukas su įgaubta rozete.

SP - sprinklennis vandens purkštukas su plokščia rozete.

SN - sprinklennis vandens purkštukas, įrengiamas ant sienos.

OPS - sprinklennis putų purkštukas.

OPSR - sprinklerinis putų rozetinis purkštukas.

BKM - membraninis greito veikimo vožtuvas.

KM - membraninis vožtuvas.

KZS - užtvaros signalinis vožtuvas.

DV - drenčerinis vandens purkštukas su įgaubta rozete.

DP - drenčerinis vandens purkštukas su plokščia rozete.

OE - evalventinis purkštukas.

OPD - drenčerinis putų purkštukas.

OPDR - drenčerinis putų rozetinis purkštukas.

GČS - keturių srovių generatorius.

GČSm - keturių srovių generatorius modernizuotas.

VS - vandens signalinis vožtuvas.

GD - grupinio veikimo vožtuvas.

KTPA - lyninis sužadinimo vožtuvas.

GZSM - užtveriančioji galvutė.

GAVZ - automatinė užpildo išleidimo galvutė.

ZK-32 - užtvaros vožtuvas.

OK-10 - atbulinis vožtuvas.

LŪS - lengvai užsiliepsnojantys skysčiai.

DS - degūs skysčiai.


9 prieda

 

10 priedas

STATYBOS NORMŲ PUNKTŲ IR PRIEDŲ, NETEKUSIŲ GALIOS, SĄRAŠAS

1. SNiP 2.08.02-89 "Visuomeniniai pastatai ir statiniai": 3.52 punkto antra pastraipa; 9, 10 priedai.

2. SNiP 2.1101-85 "Sandėliai": punktas 2.19.

3. VSN 01-89 "Automobilių aptarnavimo įmonių žinybinės statybos normos": punktai 6.1, 6.2, 6.3.

delfi logo rgb
facebook
gmail
youtube
lrytas