Pajūrio regionininis parkas


Žiūrėta: 1568
Pramogos

aprašymas :

Pajūrio regioninis parkas - saugoma Lietuvos pajūrio teritorija tarp Klaipėdos ir senosios Palangos. Parko plotas - 5033ha. Maždaug pusė parko teritorijos yra jūroje (apie 30 km2).
Lietuvos žemyninio pajūrio ruožas yra neilgas, tačiau čia gausu nuostabių vietų, kuriose žmonės, atitrūkę nuo miesto kasdienybės, mėgsta pailsėti, turiningai praleisti laisvalaikį. Siekdama išsaugoti puikius pajūrio kraštovaizdžius, gamtines bei kultūros paveldo vertybes, biologinę Baltijos jūros įvairovę, atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros objektus, o kartu ir sudaryti sąlygas pažintinio turizmo ir poilsiavimo plėtojimui, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1992 rugsėjo 24 d. įsteigė Pajūrio (Karklės) regioninį parką.
Siekiant užtikrinti nuolatinę plėtrą žemyniniame Lietuvos pajūryje Pajūrio regioniniame parke yra išskirtos kelios zonos. Šalia gyvenamųjų zonų yra Placio gamtinis rezervatas, Olandų kepurės, Nemirsetos bei Šaipių kraštovaizdžio, Karklės botaninis, Kalotės botaninis-zoologinis, Karklės talasologinis (jūrinis) ir Karklės etnokultūrinis draustiniai, rekreacinės bei žemės ūkio teritorijos.

adresas : Vilties g. 6
miestas : Klaipėda
telefonas : Tel./faks: (+370-46) 412 483
el. paštas :
internetinė svetainė : http://www.pajuris.info/

Pajūrio regioninis parkas - saugoma Lietuvos pajūrio teritorija tarp Klaipėdos ir senosios Palangos. Parko plotas - 5033ha. Maždaug pusė parko teritorijos yra jūroje (apie 30 km2).

Lietuvos žemyninio pajūrio ruožas yra neilgas, tačiau čia gausu nuostabių vietų, kuriose žmonės, atitrūkę nuo miesto kasdienybės, mėgsta pailsėti, turiningai praleisti laisvalaikį. Siekdama išsaugoti puikius pajūrio kraštovaizdžius, gamtines bei kultūros paveldo vertybes, biologinę Baltijos jūros įvairovę, atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros objektus, o kartu ir sudaryti sąlygas pažintinio turizmo ir poilsiavimo plėtojimui, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1992 rugsėjo 24 d. įsteigė Pajūrio (Karklės) regioninį parką.

Siekiant užtikrinti nuolatinę plėtrą žemyniniame Lietuvos pajūryje Pajūrio regioniniame parke yra išskirtos kelios zonos. Šalia gyvenamųjų zonų yra Placio gamtinis rezervatas, Olandų kepurės, Nemirsetos bei Šaipių kraštovaizdžio, Karklės botaninis, Kalotės botaninis-zoologinis, Karklės talasologinis (jūrinis) ir Karklės etnokultūrinis draustiniai, rekreacinės bei žemės ūkio teritorijos. Prekinio Ženklo kategorija: Pramogos
Aprašymas:

Pajūrio regioninis parkas - saugoma Lietuvos pajūrio teritorija tarp Klaipėdos ir senosios Palangos. Parko plotas - 5033ha. Maždaug pusė parko teritorijos yra jūroje (apie 30 km2).

Lietuvos žemyninio pajūrio ruožas yra neilgas, tačiau čia gausu nuostabių vietų, kuriose žmonės, atitrūkę nuo miesto kasdienybės, mėgsta pailsėti, turiningai praleisti laisvalaikį. Siekdama išsaugoti puikius pajūrio kraštovaizdžius, gamtines bei kultūros paveldo vertybes, biologinę Baltijos jūros įvairovę, atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros objektus, o kartu ir sudaryti sąlygas pažintinio turizmo ir poilsiavimo plėtojimui, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1992 rugsėjo 24 d. įsteigė Pajūrio (Karklės) regioninį parką.

Siekiant užtikrinti nuolatinę plėtrą žemyniniame Lietuvos pajūryje Pajūrio regioniniame parke yra išskirtos kelios zonos. Šalia gyvenamųjų zonų yra Placio gamtinis rezervatas, Olandų kepurės, Nemirsetos bei Šaipių kraštovaizdžio, Karklės botaninis, Kalotės botaninis-zoologinis, Karklės talasologinis (jūrinis) ir Karklės etnokultūrinis draustiniai, rekreacinės bei žemės ūkio teritorijos.


Pažintinis maršrutas aplankant Pajūrio regioninį parką

Poilsiaujant Palangoje dažnai tenka kentėti lietingą orą. Tuomet iškyla klausimas ką veikti? Siūlome čiupti dviračius ir leistis į kelionę. Visai nesunku iš Palangos numinti iki Klaipėdos, susidarys tik apie 25 km. Man teko pačiam pasivažinėti šiuo maršrutu, lydėti grupes, susidarė įspūdis, kad labiausiai žmonės būna patenkinti būtent debesuotu oru, kai nekaršta, bet ir nelynoja. Dviratininkui tai maloniausias oras. Galima pasiūlyti du maršrutus.

Sukultūrintas pajūris

Keliaujant iš Palangos į Klaipėdą, galima surengti sau pačiam fantastišką pažintinę ekskursiją. Įdomiausia keliaujant šiuo maršrutu būtų pamąstyti apie gamtos ir kultūros santykį. Viena yra mąstyti teoriškai, visai kas kita pamatyti praktiškai. Mat šiame Lietuvos kampelyje galima atrasti ir civilizuotą (sukultūrintą) pilnai pajūrį, ir išlikusį visai natūralų, ir dekoratyvinį parką, kuris buvo kurtas išnaudojant vietinės gamtos ypatumus. Taigi siūlau maršrutą pradėti nuo Palangos botanikos parko, susipažįstant su parko augalais. Pirmiausiai reikėtų pasivaikščioti po parką atkreipiant dėmesį į vietinio reljefo išnaudojimą, vietinius augalus. Geriausia būtų pasinaudoti gido paslaugomis

Natūralus pajūris

Nuo botanikos parko iki Nemirsetos galima važiuoti dviem keliais – asfaltuotu keliu pro buvusią “Brežnevo vilą”, (maždaug nuo jos prasideda valstybės saugoma teritorija – Pajūrio regioninis parkas) arba tiesiog pačiu pajūriu ( pajūriu važiuoti gana smagu kalnų dviračiu, bet verta atsiminti, kad tai kainuoja daugiau jėgų, bei smėlis padeda dilti dviračio guoliams). Nemirsetoje yra apžvalgos aikštelė, kur atsiveria fantastiškas kraštovaizdis. Pati aikštelė įrengta ant senovinės Litorinos jūros kranto ( tyvuliavusios čia maždaug prieš 8 tūkst.metų), apie 10m. virš jūros lygio. Kokios puikios natūralios kopos. Įdomu, kad pajūryje išlikęs raudonų plytų namukas, tai įdomus kultūros paveldo objektas. Tai vienintelė Lietuvoje išlikusi laivų gelbėjimo stotis. Ji vokiečių buvo statyta dar XX a. pr. Čia budėdavusi etatinė gelbėtojų komanda, kuri gavusi SOS signalą leisdavusi savo laivą ir puldavo gelbėti nelaimėlių. Tokiomis stotimis buvo nustatytas visas pajūris iki pat Vokietijos. Sekanti stotis buvusi Karklėje. Čia išlikę tik pamatai. Dabar šį pastatą laikinai naudoja pasieniečiai. Būtent nuo čia verta pradėti pažintį su natūraliu pajūrio kraštovaizdžiu, bei flora ir fauna. Čia auga nemažai augalų rūšių sutinkamų tik pajūryje. Kai kurie iš pajūrio augalų abai estetiškos išvaizdos ir augalų mylėtojai patirs gražių akimirkų stebėdami jų grumtynes už išlikimą pajūrio smėlynuose. Čia įrengtas botaninis pažintinis takas su informacinėmis lentelėmis. Važiuojant dviračių taku toliau link Karklės, pakeliui jums atsivers fantastiškas natūralių pajūrio pievų grožis. Liepos - rugpjūčio mėnesiais šios pievos baltuoja nuo muilinių gubojų. (Prašome neskinti jų, nes tai reti, nykstantis augalai. Nors gubojų gausybė stebinanti, tačiau tai vienas svarbiausių smėlio tvirtintojų). Liepos mėnesį šias pievas puošia kita reta gėlė – pajūrinė širdažolė. Rugpjūčio mėnesį šios pievos kiek nublanksta, nes dauguma augalų jau barsto sėklas, bet atsiverianti erdvė su tarp kopų šmėžuojančia jūra – išsaugo savo žavesį.

Karklė – vienintelis žvejų kaimelis Lietuvoje ant jūros kranto

Šiuo metu tikrų žvejų čia liko tik keletas, kaimas tapo turtingų miestiečių gyvenimo vieta. Keliuku važiuojame iki pat Karklės. Karklėje Žvejo sodyboje ar užeigoje “Žiogelis” galima pasistiprinti ir nuspręsti, ar vykti toliau, ar sukti atgalios. Tačiau Karklėje verta aplankyti Olando kepurės kalną. Tereikia pavažiuoti nuo ženklo žyminčio Karklės pabaigą kokius 200m. ir sukti į mišką jūros linkui. Čia į jūrą žvelgsite nuo 20 metrų aukščio kalno skardžio. Šalia kelio yra įrengtas didelis stendas su visa informacija apie šį kalną, bei čia įsteigtą Olando kepurės kraštovaizdžio draustinį. Keliukas vedantis nuo stendo link jūros atsiremia į laiptus, kuriais galima saugiai nusileisti linki jūros.

Ekologinis pažintinis takas “Litorina”

Prie Olando kepurės kalno įrengtas ekologinis gamtos pažinimo takas Litorina. Pajūrio regioninio parko direkcija remiama PHARE SPF išleido ir lankstinuką apie šią unikalią vietovę. Jį gauti arba susipažinti su šiuo taku galima užeigoje “Žiogelis”. (Čia jums savininkas Vilmantas paaiškins kaip atrasti pažintinį taką, Olando kepurės kalną, gausite informacinės medžiagos ir apie parko gamtą). Šis takas yra įrengtas unikaliame miške, kurį pasodino XX a pr. Klaipėdos miesto pirklių gildija. Čia auga mūsų kraštu visai nebūdingi medžiai – Bukai, Kėniai, maumedžiai, platanalapiai klevai. Juos atpažinsite pagal šalia įrengtas informacines lenteles. Takas markiruotas dažais, įrengtos informacinės rodyklės.
Pabaigoje nusileidę nuo istorinės “Litorinos” jūros kranto, miško keliukais lengvai pasieksite Girulius. Pakeliui galima užsukti į ties poilsiavite “Žuvėdra” ant kranto stovinčius prieš II Pas. Karą vokiečių statytus gynybinius įtvirtinimus. Įdomu tai, kad jie iliustruoja aktyvią jūros ardomąją veiklą. Dar po karo, šie DZOT’ai buvo paslėpti kopose, dabar gi juos jau skalauja jūros vanduo.

Giruliai – tai buvusi girininkija, tapusi vėliau poilsiaviete.

Ties Giruliais (istoriškai Forsterei, iš vokiečių kalbos Girininkija, Giruliais pervadino kraštą užėmę lietuviai) baigiasi pažintis su pajūrio gamta ir istorija. Dabar galima grįžti atgalio paplūdimiu arba išvažiuoti į kelią ir miško keliuku užkilti į Girulius, nuo kur mišku lengva pasiekti Klaipėdą. Ties stotele perkirtę bėgius važiuokite išilgai bėgių, rasite asfaltuotą keliuką, kuris jus nuves į Klaipėdą. Kad nepaklystum, pakanka jausti kryptį, miško keliukai vis tiek nuves į uostamiestį. Taip beveik neišvažiavus į judrias automagistrales kvėpuojant miško oru lengva numinti iki Klaipėdos. Viso susidarys apie 20 km.

Ornitologinė ekskursija Pajūrio regioniniame parke

Pajūrio regioninis parkas paukščių mylėtojams yra įdomus visais metų laikais. Mažiausia retų paukščių čia sutinkama perėjimo metu, Gegužės - Rugpjūčio mėnesiais, tačiau tuo metu čia stebimas retas paukštis – dirvoninis kalviukas. Jį stebėti galima Karklės – Nemirsetos ruože, pilkųjų kopų zonoje. Šiuo metu parke galima sutikti pilkąsias gerves, pelėsakalius. Pelėsakalių 1-2 poros peri beveik kasmet.

Spalio – Gegužės mėnesiais jūroje stebimi žiemojančių, migruojančių paukščių būriai. Stebimi:

Sibirinė gaga (700 –2000 ind.)
Rudakaklis naras
Juodakaklis naras
Ausuotasis kragas
Didysis dančiasnapis
Vidutinysis dančiasnapis
Mažasis dančiasnapis
Ledinė antis
Kuoduotojo antis
Klykuolė
Nuodėgulė
Lapkričio Gegužės mėnesiais žiemojantys paukščiai stebimi teleskopais nuo jūros kranto ties Karkle, Nemirseta.

Kovo gegužės mėn. Patogu paukščius stebėti Plocio ež. Paukščių stebėjimo namelyje, Šaipių paukščių stebėjimo namelyje.

Mėgstantys stebėti paukščių migraciją gamtos bičiuliai kviečiami į paukščių stebėjimo bokštelį Šaipių pelkėje. Ši besiformuojanti žemapelkė paukščių migracijos metu rudenį ir pavasarį, daugiausia kovo – gegužės mėnesiais sutraukia daug vandens paukščių – gulbių giesmininkių, dryžgalvių kryklių, rudgalvių kryklių, cyplių, klykuolių, kuoduotųjų ančių. Pavasarį rytais galima išvysti ar išgirsti čia apsistojančias pilkąsias gerves. Pelkės salelėse peri perkūno oželiai.

Paukščių stebėjimo namelis – tai puiki vieta stebėti labai didelę vandens paukščių įvairovę gana nedideliu atstumu ežerėlyje ant jūros kranto. Tam nereikia teleskopo, pakanka stipresnių žiūronų, kad galėtumėte atpažinti čia poilsiaujančius bei trumpam pasimaitinti sustojančius didžiųjų, vidutiniųjų, mažųjų dančiasnapių būrius, žiląsias, rudagalves, smailiauodeges, šaukštasnapes, pilkąsias, kuoduotąsias, antis, cyples, klykuoles, krykles. Iki ežerėlio draudžiama važiuoti automobiliu, nuo stovėjimo aikštelės reikia 3km paėjėti pėsčiomis arba pavažiuoti dviračiu.


Atgal
delfi logo rgb
facebook
gmail
youtube
lrytas