Noras vėsinti patalpas priklauso nuo sezono. Pavasarį rudenį ir žiemą poreikis vėsinti patalpas praktiškai išnyksta.Vasaros pradžioje saulei prišildžius patalpas prasideda kondicionierių pirkimo bumas. Tuomet dažnai pirkėjas perka kondicionierius vadovaudamasis principu, kas greičiau ir pigiau sumontuos.
Vasarą kai patalpose temperatūra viršija 30 laipsnių kondicionierius tampa išsigelbėjimu. Toks skubėjimas neretai veda prie to kad įsigyjama ne visada tinkamiausia įranga.
Tad kaip pasirinkti kondicionierių, kokiais kriterijais vadovautis, į kokius parametrus atkreipti dėmesį ir ar iš viso verta jį įsirengti.O gal yra kitokių patalpų vėsinimo būdų.
Kondicionierių triukšmo lygis
Jeigu jūs nutarėte įsirengti kondicionierių miegamajame, arba jeigu kondicionieriaus išorinis blokas montuojamas prie jūsų arba priešais kaimynų langus, tuomet ypač reikia atkreipti dėmesį į kondicionieriaus triukšmo parametrus. Triukšmo lygis matuojamas decibelais (dB). Mažesnis nei 25 dB triukšmas paprastai negirdimas.
Daugumos kondicionierių vidinių blokų triukšmo lygis yra nuo 26 iki 36 dB, o išorinio bloko 38-54 dB. Atrodo išsirinkti tylų kondicionierių nesudėtinga. Tačiau nėra viskas taip paprasta; gali pasirodyti kad kondicionierius su 26 dB triukšmo lygiu dirba garsiau negu kondicionierius su 32 dB triukšmo lygiu. Ir jokio stebuklo čia nėra. Tiesiog kondicionieriai gali dirbti įvairiais režimais. Triukšmą kondicionieriaus vidiniame bloke sukelia ventiliatorius, oro srautas per radiatorių ir groteles.
Triukšmo lygis nurodomas reklaminiuose bukletuose dažniausiai būna matuojamas kondicionieriui dirbant esant mažiausiam oro srautui. Tačiau dirbant šiuo režimu kondicionieriaus šaldomoji galia yra žymiai mažesnė. Dirbant pilnu pajėgumu kondicionieriaus triukšmas tampa nepalyginamai didesnis.
Ką reikia žinoti pasirenkant kondicionierių
Kondicionierius nėra standartinė buitinė technika, kurią įjungtus į “rozetę” veikia. Svarbiausia kaip profesionaliai ji sumontuota ir kokios aptarnavimo garantijos. Kondicionieriaus veikimas labiausiai priklauso nuo darbuotojų, atliekančių montavimo ir priežiūros darbus, kvalifikacijos.
Praktika rodo, kad 80 proc. problemų atsiranda dėl nekvalifikuotų montuotojų kaltės.
Aukščiausios kokybės prekių pasiūla dar negarantuoja problemų nebuvimo, ypač susijusio su “žmogiškuoju faktoriumi”. Atminkite, kad prieš parenkant kondicionierius, įmonės atstovas privalo aplankyti patalpas, kuriose numatomi darbai. Teisingai išrinkti vietą gali tik specialistas. Aišku, prieš tai turi išklausyti užsakovo pageidavimus. Būtinai pasiteiraukite, kas vykdys garantinį aptarnavimą. Įsidėmėkite, kad garantinis aptarnavimas ir servisas nėra vienas ir tas pats. Garantinis aptarnavimas suteikiamas iš gamintojo pusės ir dažniausiai per platintojus, atstovaujančius tam prekiniam ženklui. Gaminio garantijos laikas paprastai neviršija trijų metų. Serviso aptarnavimas reikalingas tam, kad vėsinimo sistema kuo ilgiau nepriekaištingai tarnautų
Vėsinimo plokštės
Patalpas galima vėsinti ne tik kondicionieriais bet ir pvz. specialiomis plokštėmis. LINDAB siūlo dviejų tipų plokštes: pakabinamas (laisvai kabančias) bei montuojamas į pakabinamąsias lubas. Balta plokščių spalva (su blizgumo koeficientu 30), padengiama milteliniu būdu, yra standartinė plokščių danga. Ji išsiskiria optimaliausiais spinduliavimo duomenimis.
Jei klientas pageidauja kitokios spalvos, priderintos prie konkretaus interjero, galima pateikti plokštes, gamykloje nudažytas ir kitomis spalvomis. Išorinė („nematoma“) plokščių pusė yra uždengta izoliacine medžiaga. Kiekviena pagaminta plokštė yra kruopščiai gamintojo testuojama naudojant slėgį, viršijantį optimalų darbinį slėgį, o turint galvoje, kad jose nėra jokių atskirų dalių − tai tikrai patvarus produktas
LINDAB vartotojui siūlo vėsinimo sistemą, kuri yra ne tik viena ekonomiškiausių, turint galvoje energetinius resursus, bet ir, galvojant apie ateinančias kartas, ji yra 100 proc. perdirbama.
Temperatūra spindulinio vėsinimo sistemoje paprastai reguliuojama pagal poreikius. Kitaip nei oro kondicionierius, LINDAB gaminamos vandeninės spindulinio vėsinimo plokštės nesukelia koncentruoto šalto oro judėjimo. Tinkamai išdėsčius plokštes, jos skleidžia tolygų spinduliavimą ir nėra juntamas kontrastingas perėjimas iš vėsios zonos į nevėsinamą Sistema nekelia triukšmo, skersvėjo, ore sklandančių dulkių pojūčio.
Didelis pastatų sandarumas palyginti su senesne nesandaria statyba kelia itin aukštus reikalavimus gyventojų įpročiams vėdinti patalpas. Nuolatinis patalpų vėdinimas per atidarytus langus sugriauna visas jūsų pastangas išsaugoti šilumą. Tačiau nepakankamai vėdinant patalpas, jose gali atsirasti nemalonus kvapas, pelėsis bei tai gali kenkti gyventojų sveikatai. Netoli namų esantys triukšmo šaltiniai , dulkės, patalpų saugumo reikalavimai užkerta kelią tinkamam vėdinimui.
Situaciją galima gerokai pagerinti įrengiant vėdinimo sistemą, padedančią gyventojams optimaliai vėdinti patalpas. Be šilumos izoliacijos ir modernios šildymo įrangos vėdinimo sistema yra privaloma modernių, energiją taupančių namų dalis.
Oro kaita
Pastatuose oro kaita dažniausiai vyksta tik per angas išorinėse sienose, pvz., plyšius, tarpus ir, visų pirma, duris bei langus. Tik labai nedidelė dalis oro kaitos vyksta difuzijos būdu sienose. Kadangi oro kaitos intensyvumas pirmiausiai priklauso nuo vyraujančių oro sąlygų (ypač vėjo ir temperatūros), moderniuose, sandariai pastatytuose namuose gyventojams užtikrinti optimalią oro kaitą atidarant ir uždarant langus yra sudėtinga.
Vėdinimo sistemos suteikia galimybę higieniškai ir energijos atžvilgiu efektyviai vėdintis orui, be to, šį procesą pagal individualius poreikius galima valdyti automatiškai. Statinių technikoje oro kaita apibūdinama oro kaitos rodikliu. Šis parodo, kokia oro dalis atnaujinama per valandą. Gyvenamosiose patalpose oro kaitos rodiklis vidutiniškai turėtų būti 0,5/h ir, net išvykus šeimininkams, nenukristi žemiau 0,3/h ribos (būtinasis vėdinimas). Tai reiškia, kad maždaug kas tris valandas visas patalpų oras turi atsinaujinti.
Energijos taupymas
Visus pastato energijos nuostolius sudaro šilumos laidumo nuostoliai per išorines sienas, stogą, grindis, langus, duris (lemia šilumos izoliacija) ir šilumos nuostoliai dėl vėdinimo. Naudojant modernias izoliacines medžiagas šilumos laidumo per atitvaras nuostolius galima sumažinti, tad pastatuose šilumos nuostoliai dėl vėdinimo tampa pagrindiniu šilumos praradimo šaltiniu. Moderniuose pastatuose net iki 65 % visos reikalingos šilumos reikia tiekiamo gryno oro sušildymui.
Vokietijoje 2002 m. vasarį įsigaliojęs Energijos taupymo reglamentas (EnEv) nustatė ribas energijos poreikiui pastatuose. Šiuo atveju atsižvelgiama į energijos poreikius šildymui, vėdinimui ir geriamo vandens šildymui. Pagal reglamentą pastato savininkas gali pasirinkti, kokias energijos taupymo priemones naudoti nurodytoms ribinėms vertėms pasiekti: statybines ar inžnerines. Šiuo atveju būstuose įrengus rekuperacines vėdinimo sistemas sumažėja šilumos nuostoliai dėl vėdinimo ir padidėja technikos energijos našumas. Remiantis Energijos taupymo reglamento reikalavimais, jei rengiama rekuperacinė vėdinimo sistema, šilumos izoliacija pastate gali būti paprastesnė. Dėl šiandien įsigalėjusios modernios elektrinių variklių technologijos šiuolaikiniai vėdinimo prietaisai sunaudoja minimaliai elektros energijos.
Oro kokybė
Kad gyventojai gerai jaustųsi ir būtų sveiki, lemiamą reikšmę turi minimali oro kaita. Paveiksle pavaizduota, kokią įtaką oro kaita turi CO2 koncentracijai kambario ore. Kartu su CO2 ore atsiranda drėgmės, kvapų ir iš baldų bei statybinių konstrukcijų išgaravusių medžiagų. Viršijus ribinę vertę, gyventojus kamuoja galvos skausmas, nuovargis ar dėmesio koncentracijos trūkumas.
Vėdinimo sistemos suteikia galimybę jaustis geriau, nes, pavyzdžiui, naktį į miegamąjį kambarį nuolat patenka gryno oro. Moderni gyvenamųjų patalpų vėdinimo sistema pajėgia pašalinti visas atsiradusias kenksmingas medžiagas bei oro drėgmę.
Apsauga nuo pelėsio
Pagrindinė pelėsio ir pastato defektų atsiradimo priežastis – pernelyg aukšta oro drėgmė. Normaliomis sąlygomis gyvenamosiose patalpose kasdien į orą garų pavidalu paleidžiami keli litrai vandens, gyventojams verdant, skalbiant bei iškvepiant orą. Kaip oras pasisavina vandenį, priklauso nuo temperatūros, todėl esant nepakankamam vėdinimui paviršiai tampa šalti ar pernelyg drėgni arba ant jų netgi kondensuojasi vandens garai.Pelėsiui atsirasti iš esmės nebūtinas maksimalus oro prisisotinimas garais ar maksimali kondensacija. Dažniausiai pelėsis gali susidaryti net ir esant apie 80 % santykinei oro drėgmei, kuri virtuvėse ir voniose pasiekiama lengvai.
Vienintelis veiksmingas kovos būdas su pelėsiniu grybeliu – tai tinkamas ir pakankamas vėdinimas. Kontroliuojant būsto vėdinimą galima apriboti oro drėgmę ir sumažinti pelėsio atsiradimo tikimybę.
Nauda sveikatai
Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimai rodo, kad esant pakankamai oro kaitai galima apriboti ar net sumažinti namų dulkių erkių kiekį, kadangi šių erkių populiaciją stipriai riboja žema patalpų oro drėgmė. Amerikos mokslininkų vertinimu, beveik 80% vaikų astmos atvejų yra susiję su alergija dulkių erkėms. Vertinama, kad kas trečias vokietis yra alergiškas. Būsto vėdinimą vykdant per oro filtrus galima užkirsti kelią apie 80 % alergijos sukėlėjų. Jei kamuoja žiedadulkių alergija, rekomenduojama įdėti, pavyzdžiui, žiedadulkių filtrą, jog alergenai tikrai būtų sulaikyti.
Įvairių tyrimų pranešimų išvados vienareikšmiškai rodo, kad naudojant nuolat veikiančią gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrangą namų dulkių erkių kiekis smarkiai sumažėja, o alergenai tikrai sulaikomi.
Tačiau patalpų valdomo vėdinimo pranašumus jaučia ne tik nuo žiedadulkių ar erkių alergijos kenčiantys asmenys, bet ir visi kiti gyventojai. Esant patalpose negrynam orui žmogus nesąmoningai įkvepia mažiau. Mažas įkvepiamo oro kiekis ir prastas aprūpinimas deguonimi ne tik mažina fizinį aktyvumą, bet ir yra prasčiau veikiančios imuninės sistemos priežastys.
Komfortas
Žmogus daugiau nei 90 % laiko praleidžia uždarose patalpose, todėl savaime suprantama, kodėl siekiama sukurti nepriekaištingą gyvenamųjų patalpų kokybę. Prie to reikšmingai gali prisidėti reguliuojamas namų vėdinimas.
Dėl nuolatinio lauko oro filtravimo pagerėja sveikatos būklė. Lauko orą rekuperacijos būdu galima iš anksto sušildyti ir be gūsių įleisti į vidų, o nemalonūs aplinkos dalykai kaip nešvarumai ar triukšmas liks už sienos. Ši įranga ypač naudinga intensyvaus eismo gatvėse ar kitose vietose, kur didelis triukšmas.
Kitas reguliuojamos gyvenamųjų patalpų oro vėdinimo sistemos privalumas – galimybė karštuoju metų laiku naktimis pastatą vėdinti grynu oru.
Gyvenamosiose patalpose naudojant reguliuojamą vėdinimo įrangą, galima išvengti oro drėgmės, pelėsinio grybo susidarymo bei dėl šių priežasčių susidariusių defektų pastate. Reguliuojama būsto vėdinimo sistema, nuolat tiekianti gryną orą, gali pagerinti savijautą. Kartu su padidėjusiu gyvenimo komfortu būsto vėdinimas padeda pasiekti ir kitą vertingą tikslą, t.y. optimaliai atitikti energetikos, statybinės fizikos ir higienos reikalavimus bei, efektyviai taupant energiją, prisidėti prie gamtos išteklių puoselėjimo.
Higiena
Valant patalpas centriniu dulkių siurbliu susiurbiamos ne tik šiukšlės ir dulkės. Hermetiškais vamzdžiais nusiurbtas oras su nešvarumais ir dulkėse esančiais mikroorganizmais išvalomas pagalbinėje patalpoje įrengtame dulkių valymo agregate, o iš jo išeinantis oro srautas su jame likusiomis smulkiausiomis mikrodalelėmis paprasčiausiai pašalinamas pro išmetimo vamzdį už gyvenamosios patalpos arba į ventiliacijos sistemą, todėl pavojus kvėpavimo takų sveikatai paprasčiausiai nėra.
Paskirtis
Centrinį dulkių siurblį galima priskirti inžineriniams namo tinklams. Tai pneumatinė sistema, susidedanti iš galingo siurblio, patalpose išvedžioto vamzdyno, lanksčios žarnos ir skirtingų antgalių įvairiems paviršiams.
Centrinis dulkių siurblys gali buti naudojamas :
•individualių namų patalpų valymui
•butų valymui
•biurų patalpų valymui
•viešbučių valymui
Svarbu!
Centriniu dulkiu siurbliu nerekomenduojama siurbti statybinių dulkių, nes smulkios statybinės dulkės greitai užteršia siurblio filtrą, dėl ko sumažėja siurbimo jėga.
Parinkimas
Centrinio dulkių siurblio modelis parenkamas pagal namo patalpų tūrį, vamzdyno ilgį - pagal tai skaičiuojami siurblio modelį nulemiantys oro vatai. Pasirinkimui turi įtakos ir jungčių, jungimo lizdų skaičius. Tačiau įvertinus ir paskaičiavus visus duomenis, rekomenduojama rinktis kiek galingesnį centrinio dulkių siurblio agregatą. Svarbus pastebėjimas – visi centrinio dulkių siurblio privalumai galioja tik tuo atveju jeigu pasirenkamas reikiamo galingumo siurblys.
Mažo galingumo siurbliai vilioja dėl kainos. Tačiau name įrengti vienas ar du lizdai bei naudojama ilga žarna neatliks efektyvaus siurbimo. Rekomenduojama įrengti daugiau taškų ir naudoti trumpesnę žarną. Šį teiginį galima iliustruoti konkrečiu pavyzdžiu. Naudojant nustatyto galingumo prietaisą, pasirinkus 9 metrų žarną ir įrengus 8 alkūnes 45 laipsnių kampu arba 4 alkūnes 90 laipsnių kampu, traukiamoji jėga žarnos pajungimo taške bus 400 oro vatų. Tuo tarpu su tokiu pat prietaisu panaudojus 6 metrų žarną galima įrengti 46 alkūnes 45 laipsnių kampu (arba 23 alkūnes 90 laipsnių kampu) - galia žarnos įvade bus analogiška.
Siurblių kaina priklausomai nuo agregato galios skiriasi nežymiai, o galingesnis agregatas efektyviau išsiurbs dulkes. Trumpai tariant, pasirinkus pigesnį mažo galingumo siurblį jūs prarasite vieną pagrindinį centrinių dulkių siurblių privalumą - jis paprasčiausiai nepajėgs išsiurbti alergenų ir kitų smulkiausiu dalelių.
Sistemos įrengimas
Iš anksto numačius centrinio dulkių siurblio vietą, visą sistemą bus paprasčiau sumontuoti, išvedžioti grindyse ir sienose. Naujos statybos objekte numatyti ir išvedžioti siurblio vamzdžius nesudėtinga – jie gali būti montuojami šalia kitų inžinerinių tinklų vamzdžių. Centrinį dulkių siurblį galima įsirengti ne tik individualiame name, bet ir paprastame daugiabutyje. Pateikus namo ar rekonstruojamo buto projektą nubraižoma optimali siurblio vamzdžių išdėstymo schema taip, kad 6–12 metrų ilgio žarna pasiektų visą valomą plotą.
Jungimo lizdus nebūtina montuoti visuose kambariuose. Vidutinio namo vieno aukšto plotui (iki 150 kv. metrų) pakanka dviejų ar trijų lizdų. Jungimo taškai turi būti išdėstyti taip, kad būtų galima išvalyti visus kampus. Tačiau, kaip jau minėjome, planuojant jungimo taškus rekomenduojame naudoti trumpesnę siurbimo žarną, kurią yra patogiau nešioti, o siurbimo jėga taip pat neprarandama.
Butuose siurblį galima sumontuoti pagalbinėse patalpose, vonios kambaryje ar balkone. Šį įrenginį galima pakabinti net palubėje paslėpus po apdaila, paliekant priėjimą siurblio aptarnavimui. Bute išvedus vieną arba du siurbimo lizdus su ilga žarna bus galimybė valyti tolimiausius buto kampus. Oro išpūtimą galima nukreipti į ventiliacijos ortakį.
Vamzdynas
Centrinio dulkių siurblio sistemos vamzdžiai gaminami iš PVC, tačiau medžiagos sudėtis skiriasi nuo įprastinių ventiliacijos ar vandentiekio vamzdžių. Vamzdžių sienelės gaminamos iš specialaus plastiko, mažinančio statinių krūvių susidarymą ant sienelių. Oro srautas juda ypač dideliu greičiu, todėl visos dulkės ir mikrodalelės turi neužsilaikyti ant sienelių. Sistemos vamzdžių skersmuo yra 50 mm. Vamzdžiai tarpusavyje sumaunami naudojant gumines tarpines arba klijuojant. Abu variantai patikimi, tačiau, pavyzdžiui, rąstiniame name dėl konstrukcijos vaikščiojimo klijuoti vamzdžius nerekomenduojama – tinkamesnis suneriamų vamzdžių variantas. Šios sistemos vamzdžiai yra standūs, todėl visuomet patogiau juos montuoti prieš apdailos darbus.
Centrinio dulkių siurblio privalumai
Pasinaudojęs centriniu dulkių siurbliu, vartotojas iš karto pajus šios sistemos privalumus ir jam nekils klausimų dėl naudojimo patogumo. Paminėsime keletą svarbiausių:
•Agregatas veikia tyliai. Pagrindinis agregatas paprastai montuojamas atokiau nuo gyvenamųjų kambarių pagalbinėse patalpose. Todėl valant patalpas girdisi tik nežymus siurbiamo oro garsas, kuris netrukdo kitiems patalpoje esantiems žmonėms
•Centrinis dulkių siurblys valo patalpas nesukeldamas dulkių patalpose - purvas siurbiamas tiesiai į centrinę šiukšlių talpyklą (tai palengvina sergančiųjų alergija savijautą)
•Patalpose siurbiant dulkes neatsiranda nemalonus kvapas, kuris paprastai būna valant įprastiniais dulkių siurbliais
•Patikimi dulkių siurbliai gaminami su savaiminio išsivalymo filtrais. Šio tipo filtrų niekada nereikia keisti ar plauti – dulkės nuo jo nukratomos patraukus rankenėlę po prietaiso išjungimo.
•Naudojant skirtingus antgalius, dulkes galima valyti ne tik nuo grindų, bet ir nuo baldų, elektros prietaisų. Jei nėra sąlygų išmetamąjį vamzdį išvesti į lauką, jį galima įmontuoti į ventiliacijos kanalą.
•Naudojant specialius priedus galima siurbti pelenus, išsiliejusį vandenį.
